Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. (K. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: automobilių „Mazda 323F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Iš nuteistojo K. R. priteista proceso išlaidų už automobilių „Mazda 323F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą po 18,22 Eur už parą nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 6 d., nuo 2016 m. liepos 7 d. iki nuosprendžio dalies dėl automobilių konfiskavimo įvykdymo po 36, 44 Eur už parą. Ši suma išieškotina iš K. R. priklausiusių pinigų, kurių disponavimo teisės buvo apribotos.

Palikta galioti nuosavybės teisių apribojimas K. R. priklausiusioms piniginėms lėšoms, t. y. 3 000 JAV dolerių ir 20 Eur iki nuosprendžio dalies įvykdymo dėl proceso išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 33,050 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei 19 905,08 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis 4 335,56 g narkotinės medžiagos – heroino, o būtent jis, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos iki 2016 m. birželio 14 d. vakaro, automobilyje „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), laikė 33,050 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir 12 047,65 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 2 728,23 g narkotinės medžiagos – heroino, kurių dalį – 969,92 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 401,925 g narkotinės medžiagos – heroino, 2016 m. birželio 14 d. paėmė iš minėto automobilio ir iš K. miesto, minėtos automobilių saugojimo aikštelės, automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno į V. miestą ir apie 22.40 val. paslėpė krūmuose prie prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), kurį netrukus po nusikaltimo padarymo minėtos vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Kitą dalį – 11 077,73 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 2 326,305 g narkotinės medžiagos – heroino ir 33,050 g narkotinės medžiagos – kanapių, laikė tame pačiame automobilyje „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. birželio 15 d., kai tą pačią dieną, apie 4.15 val., minėto automobilio atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė šį kiekį narkotinių medžiagų, o likusią dalį – 7 857,43 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 1 607,33 g narkotinės medžiagos– heroino, laikė nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos iki 2016 m. liepos 4 d., automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), kai minėtą dieną, apie 16 val., minėto automobilio atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino.Nuteistasis K. R. apeliaciniu skundu prašo atsižvelgti į visas skunde išvardintas lengvinančias aplinkybes ir paskirti mažesnę bausmę negu numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje arba sumažinti laisvės atėmimo bausmę iki 10 (dešimties) metų.Nuteistasis nurodo, kad jau ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir nurodė visas aplinkybes dėl narkotinių medžiagų disponavimo. Pabrėžė, kad pats nieko neverčiamas nurodė ir apie automobilyje „Operl Astra“ esančias narkotines medžiagas. Prašo atsižvelgti, kad pirmą kartą teisiamas, t. y. anksčiau neteistas nei Lietuvoje, nei savo gimtinėje, vedęs, turi du mažamečius vaikus, savo šeimą išlaikė parduodamas iš Lietuvos atgabentus lengvuosius automobilius. Taip pat išlaiko senus pensininkus tėvus, kurie negali išgyventi iš pensijos. Mama gimusi (duomenys neskelbtini), o tėvas – (duomenys neskelbtini). ir šiuo metu serga odos vėžiu. Visiems šiems asmenims labai reikalinga jo materialinė pagalba. Atkreipia dėmesį, kad nei žmona, nei vaikai, nei seni tėvai negalės atvykti jo aplankyti į pataisos namus, o jam šiuo nuosprendžiu paskirta labai ilga bausmė, dėl ko bus visiškai nutraukti socialiniai ryšiai su šeima ir artimaisiais. Nuteistasis teigia, kad serga, t. y. nemato kairia akimi, nes turėjo galvos traumą ir pateikia tai patvirtinančią pažymą. Prašo jam individualizuoti bausmę ir ją sumažinti.Prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 26 d. nuosprendžio atmesti.Prokuroras nurodo, kad byloje esančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad yra BK 62 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatytų sąlygų visuma ar egzistuoja išimtinės aplinkybės, dėl ko K. R. paskirta bausmė galėtų būti vertinama kaip aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui ir galėtų būti sumažinta.Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tai, kad K. R. nuteistas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, disponavo narkotinėmis medžiagomis, kurių kiekis žymiai viršijo kiekio ribą, nuo kurios tą kiekį rekomenduojama vertinti kaip labai didelį ir tai didina jo veiksmų pavojingumą, byloje esančius visus duomenis apie K. R. asmenybę, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta, žemesnė nė sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, bausmė yra teisinga ir adekvati kaltininko asmenybei ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.Nuteistojo K. R. apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis K. R. padarė skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teisingai ją kvalifikavo. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis sutinka su teismo nusikalstamos veikos kvalifikavimu, bet prašo skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 d. nuostatomis, šią bylą ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo paduotame apeliaciniame skunde.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. R. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis bei skirdamas K. R. bausmę įvertino didžiąją dalį aplinkybių, dėstomų apeliaciniame skunde. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė K. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – K. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas įvertinio tai, kad K. R. padarė labai sunkų nusikaltimą, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kurių kiekis žymiai viršijo ribą tų kiekių, kurie pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas vertinami kaip labai dideli, nusikalto pirmą kartą, praeityje neteistas (t. 4, b. l. 3), neturi galiojančių administracinių nuobaudų Lietuvoje, oficialiai nedirbo, nes vertėsi automobilių prekyba, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus (t. 1, b. l. 154-155,163). Už jo nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų. Šios nusikalstamos veikos sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis laisvės atėmimas, o terminas nuo 10 (dešimties) metų iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis būtų 12 (dvylika) metų ir 6 (šeši) mėnesiai. Nuteistajam paskirta bausmė nežymiai didesnė nė sankcijos minimumas, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį arba BK 62 straipsnį ir skirti švelnesnę bausmę nė numatyta straipsnio sankcijoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi jau aukščiau paminėtas ir nuteistojo pateiktas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo taikyti prašomos BK 54 straipsnio 3 dalies, nes tam, kad būtų taikomas šis straipsnis turi būti nurodytos kokios nors išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010). Šioje byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nėra ir jų nenurodė K. R., o kitos aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.Taip pat nėra jokio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio, nes teismas gali taikyti šį straipsnį tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, taikydamas BK 62 straipsnį, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio nuostatomis, reikalaujančiomis, jog paskirtąja bausme turi būti siekiama visų šiame straipsnyje nurodytų tikslų. Baudžiamojoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visumos. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos iki 2016 m. birželio 14 d. K. R. disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, iki kol policijos pareigūnai juos rado ir paėmė, t. y. nuteistasis pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie šią veiką, tai, jog jis nurodė, jog pranešė apie kitame automobilyje esančias narkotines medžiagas buvo įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir kaip padėjimas ikiteisminiam tyrimui išsiaiškinti nusikalstamą veiką, tačiau tai nesudaro BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinų sąlygų visumos. Nors nuteistasis nurodo, kad jis išlaiko ne tik savo šeimos narius, bet ir senus pensininkus tėvus, kurie negali išgyventi iš pensijos, o tėvas šiuo metu serga odos vėžiu. Iš nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad tėvai gauna pensiją, pats nuteistasis nurodo, kad šiuo metu yra gyva nuteistojo motina ir sutuoktinė, kurios gali pasirūpinti jo sergančiu tėvu ir prižiūrėti vaikais. Be to, nusikalstama veika, už kurią nuteistas K. R., baigta, ji nesusijusi su būtinosios ginties ribų peržengimu ir nepadaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygomis. Iš to seka, kad šioje byloje nėra ir BK 62 straipsnio 2 dalyje nė vienos iš nurodytų sąlygų.Nuteistojo teiginys, kad nei žmona, nei vaikai, nei seni tėvai negalės atvykti jo aplankyti į pataisos namus, dėl ko visiškai gali nutrūkti socialiniai ryšiai su šeima ir artimaisiais, nėra pakankamas pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis K. R. yra Tadžikistano ir Rusijos Federacijos pilietis. Pažymėtina, kad Rusijos Federacija ir Lietuvos Respublika yra 1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo dalyvės (toliau – Konvencija), taip pat 2001 m. birželio 25 d. sudarė sutartį „Dėl laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perdavimo“ (toliau – Sutartis), kurią Rusijos pusė ratifikavo pagal Federalinį įstatymą Nr. 108-FZ/2002 m. liepos 24 d., ir pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 2002 m. kovo 29 d. sutartį „Dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti“. Minėtų teisės aktų pagrindu K. R. gali pareikšti pageidavimą (prašymą) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai arba Rusijos Federacijos generalinei prokuratūrai dėl perdavimo atlikti bausmę Rusijos Federacijoje arba kreiptis į Lietuvoje esančios Tadžikistano Respublikos ambasadą. Nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą, todėl keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. R. (K. R.) apeliacinį skundą atmesti.