- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-21
- Bylos Nr.
- 2-514-613/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14301-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- AB „Klaipėdos vanduo“
- Atsakovas
- L. L., S. L.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, dalyvaujant ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ atstovei Deimantei Džermeikienei, atsakovei L. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ patikslintą ieškinį atsakovams S. L. ir L. L. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 419,25 Eur įsiskolinimą už patiektą šaltą vandenį bei nuotėkų pašalinimą, 3,21 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad remiantis gyventojų registro tarnybos duomenimis name deklaruoti du asmenys. Skaitliuko name nėra, todėl atsakovams skaičiuojamos vandens suvartojimo normos pagal deklaruotą gyventojų skaičių. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 str. 4 punktas nustato, kad tuo atveju, kai asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešo tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal LR Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas, kurios patvirtintos 2007-01-31 nutarimu 126 „Dėl viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“. Ieškovė nurodė, kad atsakovams buvo siunčiamos sąskaitos už šaltą vandenį bei nuotekų šalinimą, tačiau pastarieji jų neapmokėjo. Atsakovų skolą už laikotarpį nuo 2014-04-30 iki 2015-02-28 sudaro 419,25 Eur įsiskolinimas už patiektą šaltą vandenį bei nuotėkų pašalinimą ir 3,21 Eur delspinigiai, iš viso 422,46 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė L. L. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti atsakovės atžvilgiu. Nurodo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), iki santuokos sudarymo priklausė asmenine nuosavybe atsakovui S. L.. Paslaugų teikimo sutartį su ieškove AB „Klaipėdos vanduo“ pasirašė atsakovas. Nuo 2013 m. vidurio atsakovai nebeveda bendro šeimos ūkio, t.y. atsakovė minėtame name faktiškai nebegyvena. Klaipėdos miesto apylinkės teisme pradėta byla dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, pagal ieškovės L. L. ieškinį, atsakovui S. L., nuo 2014-06-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, atsakovai gyvena skyriumi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė minėtame name negyvena, į tai, kad nuo gyvenimo skyrium, t.y. prievolės tapo asmeninės, ieškinys atsakovės atžvilgiu turi būti atmestas.
Atsakovui S. L. procesiniai dokumentai įteikti ir apie posėdį paskelbta tinkamai, viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ atstovė Deimantė Džermeikienė nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise abiems sutuoktiniams. Įsiskolinimas susidarė laikotarpyje nuo 2014-04-30 iki 2015-02-28, todėl prašo teismo iš abiejų sutuoktinių priteisti solidariai susidariusį įsiskolinimą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis. Gyvenamasis namas, kuriam buvo tiekiamas šaltas vanduo yra laikomas šeimos gyvenamąja patalpa, todėl už jo išlaikymą ir tiekiams paslaugas turi atsakyti abu sutuoktiniai solidariai.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė L. L. teismo posėdžio metu, nurodė, kad su patikslintiu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atkreipia teismo dėmesį, kad šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas kitoje byloje. Remiantis paslaugų teikimo sutartimi, kurią sudarė atsakovas ir ieškovė ir tai, kad sutuoktiniai gyvena skyrium, ikivedybine sutartimi, kurioje nurodyta, kad nutraukus santuoka, gyvenamasis namas atitektų atsakovui, prašo teismo laikyti šią prievolę asmeninę ir ieškinį atmesti atsakovės atžvilgiu. Sutinka, kad skolos susidarymo laikotarpiu, gyvenamasis namas priklauso abiems sutuoktiniams, tačiau atsakovė jame faktiškai negyvena.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) po santuokos sudarymo, t.y. nuo 2012-07-12 bendrąja jungtinės nuosavybes teise priklauso abiems sutuoktiniams: L. L. ir S. L.. Įregistravimo pagrindas 2010-12-16 pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, tačiau remiantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, ir tai, kad nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie bendros sistemos, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sutarties sąlygas, t.y. atsakovai turėjo tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove nustatyta tvarka ir terminais. Pagal ieškovės 2015-05-27 skolos suvestinę atsakovų skolą už laikotarpį nuo 2014-04-30 iki 2015-02-28 sudaro 419,25 Eur įsiskolinimas už patiektą šaltą vandenį bei nuotėkų pašalinimą ir 3,21 Eur delspinigiai, iš viso 422,46 Eur.
Ieškovė prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų įsiskolinimą už patiektą šaltą vandenį bei nuotėkų pašalinimą. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.383 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl prašomo priteisti įsiskolinimo dydžio nėra. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų prievolės ieškovei pobūdžio, t.y. atsakovė L. L. nurodo, kad skolos susidarymo laikotarpiu ji name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno, todėl įsiskolinimas ieškovei turėtų būti priteistas iš atsakovo S. L.. Ieškovė su atsakovės pozicija nesutinka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6. straipsnio 1 dalyje numatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai prievolės dalykas yra nedalus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. Tokiomis laikomos ir prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, su šeimos namų ūkio išlaikymu, su sandoriais, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5). Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.114 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo teikiamos šalto vandens bei nuotėkų pašalinimo paslaugos, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2012-07-12 priklauso atsakovams. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nurodytų aplinkybių šalys neginčija. Atsižvelgus į tai, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), skolos susidarymo laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2014-04-30 iki 2015-02-28 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė atsakovams, laikytina, jog šie asmenys kaip bendraturčiai už susidariusį įsiskolinimą už suteiktas šalto vandens tiekimo bei nuotėkų šalinimo paslaugas ieškovei yra atsakingi solidariai. Pažymėtina, kad prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. N2-1358-889/2015 nagrinėjama santuokos nutraukimo byla dėl atsakovo kaltės tarp L. L. ir S. L., tačiau turto padalinimo ir turtinis režimas dar nėra nustatytas, todėl atsakovės L. L. nurodyta aplinkybė, kad ji skolos susidarymo laikotarpiu negyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis, nurodyto nekilnojamojo turto teisinio režimo nepanaikina bei nepaneigia jo solidariosios prievolės ieškovei. Kartu atmestinas ir atsakovės argumentas dėl ikivedybinės sutarties sudarymo, kurioje nurodyta, kad nutraukus santuoką, namas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atiteks sutuoktiniui S. L., nes šis režimas atsiras nutraukus santuoką. Be to, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsižvelgus į tai, kad pati ieškovė sutinka, kad skolos susidarymo laikotarpiu namas, priklausė abiems sutuoktiniams, teismas vertina, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ji skolos susidarymo laikotarpiu negyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), nepanaikina atsakovės pareigos atsiskaityti už jai priklausančiai nuosavybei-namui suteikiamas paslaugas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 419,25 Eur įsiskolinimas už patiektą šaltą vandenį bei nuotėkų pašalinimą ir 3,21 Eur delspinigiai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai, 6.71 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 20,85 Eur (72,00 Lt) ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, t.y. iš kiekvieno iš atsakovų po 10,43 Eur (36,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 419,25 Eur (keturi šimtai devyniolika eurų ir 25 ct) įsiskolinimą už patiektą šaltą vandenį bei nuotėkų pašalinimą, 3,21 Eur (tris eurus ir 21 ct) delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą 422,46 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 10,43 Eur (dešimt eurų ir 43 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Klaipėdos vanduo".
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.