Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

nepilnamečių nukentėjusiųjų R. K. ir E. B. atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

R. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) mėsininke, ištekėjusi, administracine tvarka nebausta,

kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2020 m. birželio 6 d., 23 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo neblaivi (nustatytas 2,82 prom. girtumas) savo sūnų R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje. Tokiais savo veiksmais R. K. panaudojo motinos valdžią priešingai vaikų interesams, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje R. K. pripažino padariusi nusižengimą. Nurodė, kad pripažįsta pasielgusi negerai vartodama alkoholį vaikams esant namuose. Teigė, kad su sutuoktiniu D. K. ir draugais šventė Tėvo dieną ir vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl garsiai leidžiamos muzikos atvykę policijos pareigūnai jai nustatė 2,82 prom. girtumą. Mano, kad jos neblaivumas turėjo būti mažesnis nei užfiksuota policijos pareigūnų. Ji su sutuoktiniu ir draugais alkoholį vartojo kitame kambaryje, o vaikai buvo savo kambaryje. Supranta, kad negalima būti namuose abiem tėvams neblaiviems, kai yra nepilnamečių vaikų. Tą vakarą jos vaikais pasirūpino draugė. Nurodė, jog iki šio įvykio vaiko teisių apsaugos specialistai jų šeimoje nesilankė. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi.

Nukentėjusiaisiais pripažintų R. K. ir E. B. atstovė pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje vyriausioji specialistė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu nurodė, kad gavus pranešimą iš policijos šeimoje buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, vaikai buvo perduoti R. K. draugei, kol tėvai išblaivės. Sekančią dieną vaikai į šeimą buvo grąžinti. Specialistai bendravo su vaikais, tačiau, kad vaikai būtų patyrę didelių sukrėtimų nenustatyta, bet vien ta aplinkybė, kad tėvams esant neblaiviems vaikai buvo paimti iš namų aplinkos ir perduoti kitiems asmens, daro jiems neigiamą poveikį.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui žinoma, nes bylos nagrinėjimo laikas nustatytas institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas.

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą.

Iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, jog pirmiausia tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, privalo užtikrinti įstatyme numatytas garantijas, kad vaikai augtų saugioje ir ramioje aplinkoje, būtų sudarytos tinkamos sąlygos jų poilsiui, fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog R. K. 2020 m. birželio 6 d., 23 val., t. y. nakties metu, savo namuose vartodama alkoholį, esant garsiai leidžiamai muzika, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai, nepasirūpino, kad jos nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, buvo sutrikdytas vaikų poilsis, buvo pažeisti teisėti vaikų interesai, jų teisė į sveiką, saugią ir moralią aplinką, ir tokiais savo veiksmais R. K. panaudojo savo kaip motinos valdžią priešingai vaikų interesams.

Be R. K. prisipažinimo teismo posėdyje padarius nusižengimą, administracinio nusižengimo padarymą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Giedriaus Petraičio tarnybinis pranešimas, alkoholio kiekio matavimo prietaiso Drager Allcotest 7510, ARFK-0114 panaudojimo registracijos žurnalo duomenys, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas apie R. K. šeimą, R. K. apklausos protokolas, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinai tai, kad ji pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdama neblaivi ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nukentėjusiųjų atstovę, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę – administracine tvarka laikoma nebausta, pažeidimo pobūdį, jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad R. K. kaltė dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta, ir R. K. skirtina ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė nuobauda – įspėjimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614, 635-637, 646, 674 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pripažinti R. K. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą, įsiteisėja jo paskelbimo momentu, tačiau tai neužkerta kelio asmeniui skųsti nutarimą skirti nuobaudą.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.