- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- eI3-942-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02627-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kopranas“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kopranas“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Kopranas“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. A256-700/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) naudojimo būdo keitimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 29 d. „Prašymo tikslinimą prie prašymo Nr. A647-715/20“ vadovaujantis jo pateikimo dieną dar iki naujojo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ Nr. 1-972, įsigaliojimo galiojusiu reguliavimu ir reglamentais.
Nurodo, kad atsakovė pareiškėjos prašymo dėl žemės sklypo naudojimo keitimo (toliau – ir Prašymas) nagrinėjimą ir sprendimo priėmimą nepagrįstai vilkino, nes Prašymo tikslinimą pareiškėja pateikė atsakovei 2020 m. liepos 29 d., o pagal Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto 1999 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1073 (toliau – ir Aprašas), 12 punktą Sprendimas turėjo būti priimtas per 10 darbo dienų, tačiau atsakovė tik 2020 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) naudojimo būdo keitimo“ Nr. A256-1054/20(2.14.2.12E-ŽEM) (toliau – ir Pirmasis sprendimas). Pažymi, kad atsakovė Pirmuoju sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjos Prašymo nepagrįstai ir neteisėtai netenkino. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino, atsakovės sprendimą panaikino ir įpareigojo pareiškėjos Prašymą išnagrinėti iš naujo. Atsakovė tikslingai nevykdė teismo sprendimo, įskaitant per Aprašo 12 punkte numatytą 10 darbo dienų terminą, iki naujojo Bendrojo plano patvirtinimo bei įsigaliojimo 2021 m. birželio 9 d. ir tik 2021 m. liepos 14 d., vadovaudamasi ne pareiškėjos Prašymo pateikimo metu galiojusiu, o naujuoju Bendruoju planu, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą.
Paaiškina, kad nei TPĮ, nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas), nei kiti teisės aktai nesuteikė atsakovei teisės atsisakyti keisti žemės sklypo naudojimo būdą, jeigu tokią galimybę numatė parengtas ir tuo metu galiojantis teritorijos Bendrasis planas iki 2015 m.
Pažymi, jog nagrinėjamu atveju, Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Apraše įtvirtintos sąlygos dėl pareigos administracijos direktoriui pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto, egzistavo ir buvo visiškai tenkinamos, todėl atsakovei kilo įstatyminė pareiga pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą. Nurodo, kad Pirmajame sprendime atsakovės dėstyti samprotavimai apie faktinės statybos žemės sklype galimybes ir jame galėsiančių būti statinių parametrus buvo visiškai nepagrįsti, nes yra ne šios teritorijų planavimo procedūros ir stadijos dalis.
Nesutinka, kad dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) dalies naudojimo būdo iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas buvo sprendžiama pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ Nr. 1-972 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas).
Pažymi, kad atsakovės neteisėti veiksmai sąlygoti tuo, kad nagrinėjamu atveju pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnį numatyta procedūra yra supaprastinta – nėra reikalinga kreiptis planavimo sąlygų ir nebuvo bei neturėjo būti priimamas sprendimas pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Pareiškėjos manymu, tai prieštarauja iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams bei jų turiniui, elementariai logikai. Taip pat nurodo, kad tokia atsakovės pozicija iš esmės pažeidžia ir savivaldybės veiklos bei jos institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, skaidrumo ir kitus viešojo administravimo bei vietos savivaldos principus.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjos skundo argumentais nesutinka ir atsiliepime teismo prašo skundo netenkinti.
Akcentuoja, kad pagal Bendrojo plano sprendinius nėra pagrindo keisti žemės sklypo dalies naudojimo būdą iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas, kadangi daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdas prieštarauja Bendrajam planui. Paaiškina, kad tiek pagal senąjį, tiek pagal naujai parengtą Bendrąjį planą nagrinėjamas Žemės sklypas patenka į dvi funkcines zonas: miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną, kurioje statyba negalima, ir mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną. Pažymi, kad nagrinėjant pareiškėjos Prašymą buvo vertinamas ir urbanistinis kontekstas – vyrauja mažaaukštė gyvenamųjų namų statyba.
Remiasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 6 straipsnio 4 dalimi ir nurodo, kad teritorijoje, kurioje yra pareiškėjai priklausantis žemės sklypas ir jo gretimybėje esama inžinerinė ir susisiekimo sistema nėra išvystyta tiek, kad užtikrintų sklandų planuojamų daugiabučių gyvenamųjų namų funkcionavimą, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės parametrai nepakankami neproporcingai didėjantiems transporto srautams ar pan.
Remiasi teisės aktų negaliojimo į praeitį (lot. lex retro non agit) principu ir teigia, kad Sprendimas buvo priimtas jau po naujojo Bendrojo plano patvirtinimo, galiojant jo sprendiniams. Taip pat akcentuotina ir tai, jog nagrinėjamu atveju jokių nustatytų draudimų, neleidžiančių tvirtinti Bendrojo plano sprendinių nagrinėjamoje teritorijoje, nebuvo. Paaiškina, kad visos Bendrojo plano viešinimo procedūros buvo atliekamos laikantis teisės aktų reikalavimų, užtikrinant tinkamą suinteresuotos visuomenės supažindinimą ir galimybę susipažinti su rengiamais Bendrojo plano sprendiniais bei reikšti savo pastabas ir pasiūlymus, taigi, pareiškėja turėjo galimybę dalyvauti viešame svarstyme ir išsakyti turimas pastabas.
Nurodo, kad pareiškėja be pagrindo remiasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ 2.3. papunkčiu, nes nagrinėjamu atveju nebuvo inicijuotas teritorijų planavimo dokumento arba žemės valdos projekto rengimas, o buvo prašoma pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų ir rekreacinės teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas ir rekreacinės teritorijos, nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto.
Nesutinka, kad, Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą, atsakovė neva neketino jo skųsti ir taip sąmoningai vilkino laiką. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė turėjo teisę teisės aktuose nustatytu laikotarpiu spręsti teikti apeliacinį skundą ar ne ir tai niekaip negali būti vertinama kaip laiko vilkinimas.
Teigia, kad tam, kad pareiškėjos prašymu atsakovės direktoriui kiltų pareiga pakeisti žemės sklypų naudojimo paskirtį ir būdą, nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto, turi egzistuoti tam tikros sąlygos, o viena jų – numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja niekaip neįrodė ir nekonkretizavo kaip pasireiškė šios sąlygos įgyvendinimas.
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovas teisminio nagrinėjimo metu palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėjos atstovas pakartojo skunde išdėstytus argumentus: atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą priėmęs Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės konstatavo, kad pagal pareiškėjo Prašymą ir tuo metu galiojusį bendrąjį planą, atsakovės direktorius turėjo pakeisti pareiškėjai priklausančios žemės sklypo dalies naudojimo būdą. Atkreipia teismo dėmesį, kad atsakovės direktorius turėjo priimti sprendimą per 10 darbo dienų pagal Aprašo 12 punktą, tačiau jį priėmė tik patvirtinus Bendrąjį planą, kada atsirado motyvas prašymo netenkinti ir taip neteisėtai vilkino sprendimo priėmimo procedūrą. Pamini, kad toks atsakovės elgesys neatitinka viešo administravimo ir kitų principų, minėtų skunde. Taip pat, nurodė, kad nesutinka su atsakovės teiginiu, kad pareiškėja be pagrindo remiasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ 2.3. papunkčiu, nes pagal teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnį, tai pati paprasčiausia procedūra, kurią prašo atsakovės atlikti pareiškėja ir nurodė, kad ši procedūra, kaip galimybė, turėjo atsispindėti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėja turėjo teisę kreiptis į teismą dėl atsakovės veiksmų kaip vilkinimo, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl šie argumentai turėtų būti teismo nevertinami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. A256-700/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) naudojimo būdo keitimo“ panaikinimo ir įpareigojimo pareiškėjos Prašymą nagrinėti iš naujo pagal iki 2015 m. galiojusį bendrąjį planą.
Remiantis administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,6836 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (ankstesnis adresas duomenys neskelbtini; unikalus Nr. duomenys neskelbtini; kadastro duomenys neskelbtini). Dabartinė žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – „Kita“, o naudojimo būdas – „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ bei „Rekreacinės teritorijos“ (toliau – ir Žemės sklypas).
Pareiškėja 2020 m. liepos 29 d. (gavimo Administracijoje data) pateikė patikslintą prašymą prie prašymo A647-715/20, kuriame prašė pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą iš „Rekreacinės teritorijos“ ir „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į „Rekreacinės teritorijos“ ir „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“ būdą.
Atsakovė 2020 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) naudojimo būdo keitimo“ Nr. A256-1054/20-(2.14.2.12E-ŽEM), kuriuo pareiškėjos Prašymo netenkino.
Pareiškėjai kreipusis į teismą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1279-596/2021, kuriuo pareiškėjos skundą tenkino, panaikino atsakovės 2020 m. spalio 26 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini ) (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) naudojimo būdo keitimo“ Nr. A256-1054/20-(2.14.2.12E-ŽEM), įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą. Minėtas sprendimas nebuvo apskųstas, todėl įsiteisėjo.
2021 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą Nr. A256-700/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) naudojimo būdo keitimo“, kuriuo pareiškėjos prašymo netenkino. Sprendime rėmėsi Aprašo 10 punktu, kuris nustato pareigą remtis bendruoju planu. Administracija, priimdama Sprendimą, rėmėsi Sprendimo priėmimo dieną galiojusiu naujai patvirtintu Bendruoju planu, kuris 2021 m. birželio 8 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir įsigaliojo kitą dieną po registracijos. Pagal naująjį Bendrąjį planą daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdas negalimas, nes jam prieštarauja. Sprendime taip pat informavo, kad sklypo adresas pakeistas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).
Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kai vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.
Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.
Aprašo 10 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.
Ginčo teritorijoje iki 2021 m. birželio 8 d. galiojo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2317 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų galiojimo“ Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas galiojo neterminuotai) (toliau – ir Senasis bendrasis planas). 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ Nr. 1-972 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-972) nusprendė patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą. Šio Sprendimo Nr. 1-972 2.6 papunktyje nustatyta, kad patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Įsigaliojus patvirtintam Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimui, netenka galios Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Senasis bendrasis planas ir jo sudedamąja dalimi pripažinti specialieji planai (Sprendimo Nr. 1-972 2.7 papunktis). Iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo pradėti rengti, keisti, koreguoti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo, keitimo ir koregavimo kreiptasi planavimo sąlygų, ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių rengimo priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo galiojusius reglamentus (Sprendimo Nr. 1-972 2.3 papunktis).
Byloje nėra ginčo, kad pagal naująjį Bendrąjį planą pareiškėjos prašymo tenkinti nėra pagrindo. Byloje kilo ginčas, ar pareiškėjos Prašymas turi būti sprendžiamas pagal naująjį Bendrąjį planą (taip teigia atsakovė), ar pagal Senąjį bendrąjį planą (taip prašo pareiškėja).
Teismas pritaria pareiškėjos pozicijai byloje. Pirma, teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, suformuota iš esmės analogišku klausimu (dėl teritorijoje galiojančio ir iki tol galiojusio bendrojo plano taikymo taisyklių). 2020 m. sausio 7 d. LVAT priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1653-502/2019, kuriame nurodė, jog administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (lot. – įstatymas atgal negalioja), grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Vadovaujantis šiuo teisės principu, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Tai – norminiams teisės aktams keliamas reikalavimas, reiškiantis, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimą; 2003 m. rugsėjo 30 d.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012; 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1764-662/2016).
LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1653-502/2019 nurodė, kad kai dėl atsakovo neteisėtų aktų susiklosto ypatinga teisinė situacija (teisiniu santykius reguliuojančios normos buvo iš esmės pasikeitę), atsižvelgiant į teisinės situacijos išskirtinumą, teisiniai santykiai tarp šalių turi vykti pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą. Kitu būdu aiškinant teisę būtų paneigta pareiškėjų pažeistų teisių ir teisėtų interesų konstitucinė teisminė gynyba (2020 m. sausio 7 d. LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1653-502/2019).
Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad susiklostė išskirtinė teisinė situacija: pareiškėjos Prašymas paduotas 2020 m. liepos 29 d., jis turėjo būti išspręstas per 10 darbo dienų. Atsakovė jį išsprendė 2020 m. spalio 26 d. Pirmuoju sprendimu. Pirmasis sprendimas 2021 m. gegužės 20 d. buvo teismo panaikintas ir atsakovė įpareigota pareiškėjos Prašymą nagrinėti iš naujo. 2021 m. birželio 2 d. priimtas naujas Bendrasis planas, kuris įsigaliojo 2021 m. birželio 9 d. 2021 m. liepos 14 d. atsakovė priėmė ginčijamą Sprendimą. Teismo vertinimu, ši išskirtinė situacija susiklostė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų: pažeistas Aprašo 12 punkte nustatytas 10 darbo dienų terminas priimant Pirmąjį sprendimą, Pirmasis sprendimas panaikintas teismo, ginčo Sprendimas priimtas 2021 m. liepos 14 d., t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą buvo galima įvykdyti iki naujojo Bendrojo plano įsigaliojimo. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kitaip aiškinant teisę, būtų paneigta pareiškėjos pažeistų teisių ir teisėtų interesų konstitucinė teisminė gynyba. Pareiškėja veikė sąžiningai ir aktyviai gynė savo teises, nedelsė, turėjo teisėtą lūkestį, jog trumpa (iki 10 darbo dienų procedūra), pradėta 2020 m. liepos 29 d., bus užbaigta pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.
Nors minėtas 2020 m. sausio 7 d. LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1653-502/2019 priimtas dėl savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo nuspręsta nesudaryti sutarties ir neperduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų pareiškėjoms dėl žemės sklypo paskirties keitimo, tačiau, teismo vertinimu, suformuluotos taisyklės dėl teisės aktų galiojimo turi būti taikomos ir nagrinėjamoje byloje. To reikalauja teisingumo, teisėtų lūkesčių ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai.
Antra, teismo vertinimu, atsakovė padarė esminį procedūrinį pažeidimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesilaikė teisės aktuose nustatyto sprendimo priėmimo termino (aprašo 12 punktas). Terminas praleistas itin žymiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl procedūrinio termino sprendimo priėmimui yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr., pvz., 2012-02-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012). Taigi ir nagrinėjamu atveju atsakovės padarytas pažeidimas – termino praleidimas – tiesiogiai pareiškėjai turi nesukurti neigiamų teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju neigiamų pasekmių kilo (priimant Sprendimą buvo pasikeitęs Bendrasis planas ir jo nuostatos). Taigi būtent šiuo konkrečiu atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo, teisėtų lūkesčių ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais, tenkinti pareiškėjos skundą, panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 29 d. „Prašymo tikslinimą prie prašymo Nr. A647-715/20“ vadovaujantis jo pateikimo dieną dar iki naujojo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ Nr. 1-972, įsigaliojimo galiojusiu reguliavimu ir reglamentais. Toks individualus sprendimas užtikrina, kad procedūrinis pažeidimas nebus esminis (terminas spręsti pareiškėjos Prašymą bus praleistas, tačiau šis praleidimas nesukurs pareiškėjai neigiamų teisinių pasekmių).
Nors, teismo vertinimu, naujojo Bendrojo plano įsigaliojimo taisyklės yra aiškios (Bendrasis planas įsigalioja kitą dieną po įregistravimo (nagrinėjamu atveju tai buvo 2021 m. birželio 9 d.), išimtys iš šios taisyklės nurodytos Sprendime Nr. 1-972), tačiau pareiškėjo situaciją teismas sprendžia individualiai, neformaliai aiškindamas Bendrojo plano įsigaliojimo taisykles. Tai teismas daro, nes remiasi teismų praktika, bendraisiais teisės principais (teisingumo, teisėtų lūkesčių, nepiktnaudžiavimo teise). Pareiškėjos situaciją sprendžiant pagal naujojo Bendrojo plano situaciją be pareiškėjos kaltės, dėl atsakovės kaltės jos teisės būtų pažeistos. Teisės moksle pabrėžiama, kad turiningasis teise?s ais?kinimo bu?das, apimantis teise?s ais?kinima? remiantis teise?s principais ir teise?s ginamomis vertybe?mis, suteikia galimybe? i?veikti pozityvistinio teise?jo vaidmens ais?kinant teise? modelio nepakankamuma? (Latvele?, R. (2010). Teise?jo vaidmuo ais?kinant teise?. Daktaro disertacija, socialiniai mokslai, teisė (01S), Vilniaus universitetas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla). Toks teisės aiškinimas neapsiriboja vien taikomo įstatymo tekstu, bet taip pat remiasi teisės principais, moralinėmis vertybėmis (Mikelėnas, V. (2012). Teismų „interpretacinis žaismas“ ir jo doktrininės prielaidos. Jurisprudencija, 19(4), 79–92). Toks teismo sprendimas įgyvendina siekį priimti teisingą sprendimą (Baranauskas, E. (2009). Ar teismui lengva išlikti tik interpretatoriumi? Jurisprudencija, 2(116), 201–210). Taip pat teisės moksle pabrėžiama, kad teisėjo diskrecija vykdyti proporcingumo kontrolę in concreto turėtų būti naudojamasi proporcingai (Dambrauskaitė, A. (2021). Teismo sprendimas contra legem ar proporcingumo kontrolė in concreto? Teisė, 2021, Vol. 121, 27–44). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja teisės moksle nurodytos sąlygos: egzistuoja poreikis teikti prioritetą ne formaliam teisės akto taikymui, o esminių teisės principų (teisingumo, teisėtų lūkesčių, nepiktnaudžiavimo valdžia) gynimui, teisės aiškinimo metodas taikomas proporcingai, priešingu atveju būtų paneigta pareiškėjos pažeistų teisių ir teisėtų interesų konstitucinė teisminė gynyba, užtikrinimas teisės aiškinimo tęstinumas ir nuoseklumas (remiamasi LVAT praktika dėl teritorijoje galiojančio ir iki tol galiojusio bendrojo plano taikymo taisyklių).
Teismas pabrėžia, kad nevertina ir nepasisako, ar pagal Senąjį bendrąjį planą pareiškėjos prašymas yra / gali būti / turi būti ne / tenkinamas. Pirma, šių argumentų nėra skundžiamame sprendime, todėl teismas negali jų, nors ir nurodytų atsiliepime, vertinti ir dėl jų pasisakyti. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal Viešojo administravimo įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007). Antra, teismas atkreipia dėmesį, kad atsiliepime nurodyti motyvai iš esmės analogiški tiems, kuriuos teismas atmetė 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1279-596/2021. Taigi pareiškėjos Prašymas pagal Senąjį bendrąjį planą neįvertintas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas): Sprendimas panaikinamas, atsakovė įpareigojama pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo pagal Senąjį bendrąjį planą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
ABTĮ 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėjos skundas tenkinamas, todėl gali būti sprendžiama jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nustatyta, kad pareiškėjos interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas J. P. (2021 m. rugpjūčio 11 d. išrašas iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo).
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2022 m. kovo 29 d. „Suteiktas teisines paslaugas ir gautą apmokėjimą detalizuojančia pažyma“, kurią pasirašė advokatas J. P. ir advokatų profesinės bendrijos „Petrulionis ir Čobotas“ apskaitą tvarkančios UAB „Aišku“ vadovės A. Š.. Šioje pažymoje A. Š. patvirtina, kad PVM sąskaitos faktūros yra apmokėtos. Pažymėtina, kad nei sąskaitos faktūros, nei mokėjimo nurodymai, minimi Pažymoje, teismui nėra pateikti.
Pagal LVAT praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.). Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik yra realiai patirtos, bet ir jos patirtos dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Atitinkamai, proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012).
Nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kad šioje nagrinėjamoje byloje ji patyrė konkrečias ir realias išlaidas, nes nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, kurios minimos pažymoje, ir mokėjimo nurodymų. Pareiškėjai nepateikus įrodymų, teismas negali patikrinti, ar Pažymoje nurodytos sumos, PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimai realiai buvo ir ar jie atlikti ryšius su nagrinėjama byla. Taigi pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už skundo parengimą, susipažinimą su atsiliepimu, pasirengimą teismo posėdžiui, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą, atstovavimą teismo posėdyje netenkinamas kaip neįrodytas.
Byloje yra duomenys, kad šioje byloje pareiškėja sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio (2021 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1073), kuris jai priteisiamas iš atsakovės.
Apibendrinant pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjai UAB „Kopranas“iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina 23 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kopranas“ skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. A256-700/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) naudojimo būdo keitimo“.
Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kopranas“ 2020 m. liepos 29 d. „Prašymo tikslinimą prie prašymo Nr. A647-715/20“ vadovaujantis jo pateikimo dieną dar iki naujojo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ Nr. 1-972, įsigaliojimo galiojusiu reguliavimu ir reglamentais.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Kopranas“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.