- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- 2S-1636-658/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04949-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Suinteresuotas asmuo
- G. U., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė SEB bankas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-10460-924/2017 pagal pareiškėjos antstolės J. Ž. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys G. U., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl vykdomojo dokumento išdavimo, nutarties, pakeisti išieškotoją vykdymo procese, pagrindu.Antstolė J. Ž. kreipėsi į teismą prašydama vykdomojoje byloje Nr. 0161/15/03558 pakeisti išieškotoją AB SEB bankas į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl dalies skolos išieškojimo. Nurodė, kad vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro 2015 m. gruodžio 8 d. išduotą Vykdomąjį įrašą Nr. MK-10672 dėl 85 402,98 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkų Ž. D. ir I. D. išieškotojo AB SEB banko naudai. Hipoteka įkeistą turtą pardavus iš varžytynių buvo išieškota skolos dalis. 2016 m. gruodžio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartis tarp AB SEB banko ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl dalies skolos perleidimo.2017 m. kovo 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas pakeitė išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 0161/15/03558 vietoje AB SEB bankas išieškotoja pripažino UAB „Būsto paskolų draudimas“ dalyje dėl 42 210,35 Eur skolos, 207,12 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo 2015-12-08 iki visiško skolos išieškojimo dienos, išieškojimo.2017 m. balandžio 19 d. suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-10460-924/2017.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi prašymo netenkino.Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartis, kuria vykdymo procese buvo pakeistas išieškotojas, skirtingai nei teismo sprendimas ar nutartis dėl priteisimo, teisinius padarinius sukuria Civilinio proceso kodekso (CPK) 18 straipsnio pagrindu, t. y., ją išviešinus, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ne išduodant vykdomąjį dokumentą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė J. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Skunde nurodo šiuos esminius argumentus:Teismas nepagrįstai sprendė, kad pakeitusi išieškotoją vykdymo procese nereikalinga išduoti naują vykdomąjį raštą, nes tam, kad naujasis išieškotojas, kuriam perleista tik dalis reikalavimo dėl skolos, galėtų įgyvendinti savo teises ir kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo, jis turi turėti ir galiojantį jam išduotą vykdomąjį dokumentą. Neišdavus naujo vykdomojo dokumento vykdymo veiksmai galėtų būti atliekami tik dėl AB SEB bankas likusios neišieškotos sumos dalies.Įstatymas nenumato galimybės antstoliui vykdyti išieškojimą kelių išieškotojų naudai pagal vieną vykdomąjį dokumentą ir vienoje vykdomojoje byloje, be to, ir techniškai tai padaryti yra neįmanoma, nes antstolių informacinės sistemos programoje nėra galimybės vienoje vykdomojoje byloje nurodyti keletą išieškotojų.CPK nuostatos numato teisių perėmimą vykdymo procese, o ne konkrečioje vykdomojoje byloje. Išduoto vykdomojo įrašo pagrindu yra užvesta vykdomoji byla būtent AB SEB banko naudai, galimybė tęsti išieškojimą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą toje pačioje vykdomojoje byloje kito išieškotojo naudai įstatyme nėra numatyta.CPK 647 straipsnio pagrindu gali būti išduodami keli vykdomieji raštai jeigu teismo sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai.Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkų Ž. D. ir I. D. kuratorius advokatas G. U. prašo atskirąjį skundą tenkinti remiantis skunde nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas išduoti vykdomąjį dokumentą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taip pat patikrinama dėl absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų buvimo, kurių nenustatęs apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų.Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė J. Ž. Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro 2015 m. gruodžio 8 d. išduoto Vykdomojo įrašo Nr. MK-10672 dėl 85 402,98 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkų Ž. D. ir I. D. išieškotojo AB SEB banko naudai pagrindu užvedė vykdomąją bylą Nr. 0161/15/03558. Pardavus hipoteka įkeistą turtą iš varžytynių buvo išieškota skolos dalis. 2016 m. gruodžio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi AB SEB bankas perdavė reikalavimą į dalį skolos kitam kreditoriui – UAB „Būsto paskolų draudimas“.Antstolės prašymu Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi pakeitė išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 0161/15/03558: vietoje AB SEB bankas išieškotoja pripažino UAB „Būsto paskolų draudimas“ dalyje dėl 42 210,35 Eur skolos, 207,12 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo 2015-12-08 iki visiško skolos išieškojimo dienos, išieškojimo. Todėl esant šioms aplinkybėmis konstatuojama, jog SEB bankui liko teisė išsiieškoti skolą pagal pateiktą antstoliui vykdomąjį įrašą tik dėl 2 443,32 Eur sumos. Likusioje dalyje išieškojimo teisę įgijo UAB „Būsto paskolų draudimas“.Naujai atsiradęs išieškotojas kreipėsi į išieškotoją pakeitusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio pagrindu, tačiau teismas tokio prašymo netenkino, nurodydamas, kad antstolis turi tęsti išieškojimą pasikeitus išieškotojui atsižvelgdamas į teismo nutartį, kuria pakeistas išieškotojas, nes ši nutartis pati savaime yra privalomas vykdyti dokumentas. Taigi ginčas iš esmės kyla šiais aspektais: a) ar apylinkės teismas, nutartimi pakeisdamas išieškotoją vykdymo procese, tos pačios nutarties pagrindu privalo dar ir išduoti vykdomąjį raštą; b) ar antstolė gali toliau tęsti išieškojimą dviejų išieškotojų naudai toje pačioje vykdomoje byloje pateikto pirminio vykdomojo dokumento pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių klausimų.Pirmiausiai pažymėtina, jog išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0161/15/03558 prasidėjo notaro išduoto vykdomojo įrašo pagrindu. Pirminiam išieškotojui (SEB bankui) sutartimi perleidus reikalavimo teisę ne į visą sumą, reiškia, jog toje pačioje vykdomojoje byloje jis ir toliau išlieka išieškotoju, tačiau antstolis, atsižvelgdamas į sutartimi perleistą sumą, išieškojimą turi vykdyti šio išieškotojo naudai tik atitinkamoje dalyje (bylos duomenimis į 2 443,32 Eur).To paties (pirminio) vykdomojo įrašo pagrindu antstolė neturi teisės vykdyti išieškojimo naujojo išieškotojo – UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai toje pačioje vykdomojoje byloje. Apylinkės teismui 2017 m. kovo 13 d. nutartimi pakeitus išieškotoją, jis įgijo teisę išsiieškoti Reikalavimo perleidimo sutartimi perleistą skolos dalį, tačiau tam, kad antstolis pradėtų vykdymo procesą, yra reikalingas vykdomasis dokumentas. Atsižvelgiant į įsiskolinimo pobūdį, šiuo atveju vykdomasis dokumentas turi būti taip pat notaro išduotas vykdomasis įrašas, o ne apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas. Tokia išvada daroma, nes apylinkės teismas priėmė tik procesinio pobūdžio sprendimą – dalyje pakeitė išieškotoją –, bet nepriėmė sprendimo dėl materialiųjų teisinių santykių, t. y. skolos priteisimo.Taigi, naujai atsiradęs antrasis išieškotojas, siekdamas priverstinio įsigytos skolos išieškojimo, prašymu, kartu pateikdamas ir 2017 m. kovo 13 d. įsiteisėjusią apylinkės teismo nutartį, turi kreiptis į notarą, kad šis išduotų antrinį vykdomąjį įrašą (CPK 587 straipsnio 8 punktas.; 3 straipsnio 6 dalis ir 648 straipsnio 4 dalis). Gavęs šį vykdomąjį dokumentą, kartu su jau minėta apylinkės teismo nutartimi, jis gali pateikti jį vykdyti savo pasirinktam antstoliui, kuris, nenustatęs kliūčių šio dokumento priėmimui, pradės naują vykdymo procesą jo pagrindu, išieškotoju nurodydamas naująjį išieškotoją – UAB „Būsto paskolų draudimas“.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismas iš esmės tinkamai nutarė, jog išduoti vykdomąjį raštą teismo priimtos nutarties pagrindu negalima. Nors pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai buvo labai glausti ir iš esmės nepaaiškinta, kaip toliau turi elgtis tiek naujasis išieškotojas, tiek antstolė – tai nesudaro pagrindo šią nutartį naikinti. Šias spragas pašalina apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje. Todėl konstatuojama, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.