Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2019-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-380-404/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-01
Bylos Nr.
1-380-404/2019
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00200-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Gedeikis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-380-404/2019Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00200-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.14.5.1; 2.12.1.4 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 1 d.Plungė

Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, rašytinio proceso tvarka iš­nag­ri­nė­jo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ro Mindaugo Vilniaus pareiš­ki­mą dėl proceso už­bai­gi­mo tei­smo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu ir iki­teis­mi­nio tyrimo metu surinktą me­džia­gą, ku­rio­je D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis Jungtinėje Karalystėje, gyvenantis ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. gegužės 21 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalį, paskirta bauda 753,20 Eur, bausmę atlikęs, baudą sumokėjęs, kal­ti­na­mas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. N. iš anksto turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, 2016 m. rugpjūčio 5 d. įvykusio eismo įvykio metu apgadinto automobilio Mitsubishi Lancer Wagon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkui A. A., neketinusiam remontuoti savo automobilio ir pasiūlius D. N. už 400,00 Eur pirkti automobilį, jis, 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, adresu (duomenys neskelbtini), J. N. pasiūlė įsigyti automobilį Mitsubishi Lancer Wagon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad suremontuotą automobilį parduos kitam asmeniui, o J. N. juo patikėjus ir sutikus pirkti automobilį bei per kelis kartus jam įdavus ne mažiau 700,00 Eur, t. y. 300,00 Eur dokumentų sutvarkymui bei ne mažiau 400,00 Eur automobilio remontui, dalių pirkimui, bei pasirašius ant jai D. N. pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties, kad ji už 400,00 Eur perka automobilį iš A. A., jis, sumokėjęs už automobilį 400,00 Eur A. A. bei aptvarkęs automobilį, J. N. automobilio Mitsubishi Lancer Wagon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepristatė, tokiu būdu apgaule įgijo pinigus ir padarė J. N. 700,00 Eur turtinę žalą.

Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, D. N., iš anksto turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, 2018 m. balandžio 9 d. pasiūlė minėtą automobilį už 1100,00 Eur įsigyti A. V., nuslėpdamas, kad automobilis 2016 m. spalio 1 d. jau buvo parduotas J. N., o A. V. (duomenys neskelbtini), sudarius pirkimo-pardavimo sutartį bei D. N. sumokėjus 1100,00 Eur, kilus problemoms dėl automobilio priregistravimo, D. N., pažadėjęs sutvarkyti visus dokumentus ir priregistruoti automobilį A. V. vardu, pasiėmė automobilį Mitsubishi Lancer Wagon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilio dokumentus, tačiau automobilio A. V. vardu nepriregistravo ir automobilio A. V. negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo pinigus ir padarė A. V. 1100,00 Eur turtinę žalą.

Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, D. N. iš anksto turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, 2018 balandžio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, paskambinęs telefonu A. P., pasiūlė jam už 700,00 Eur pirkti automobilį Mitsubishi Lancer Wagon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuslėpdamas, kad automobilis jau buvo parduotas J. N. bei A. V., o A. P. sutikus pirkti automobilį ir per du kartus sumokėjus D. N. 700,00 Eur bei pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, adresu (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo pinigus ir padarė A. P. 700,00 Eur turtinę žalą.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4 punktas, 421 straipsnio 1 punktas).

Kaltinamasis D. N. pirminėje apklausoje savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad po avarijos automobilio Mitsubishi Lancer Wagon buvęs savininkas jam pasiūlė pirkti automobilį, o jis pasiūlė tą automobilį pirkti savo uošviui R. N., kuris nusprendė automobilį pirkti ir žadėjo jį priregistruoti sutuoktinės vardu. Jis su savininku atsiskaitė savo pinigais, sumokėdamas jam 400,00 Eur, vėliau tą sumą dalimis grąžino uošvis. Uošvė į tokius dalykus nesikišdavo ir iš jos jis jokių pinigų negavo. Automobilį parvežęs pas uošvius į kiemą, pastatė jį į garažą. Kadangi kelis mėnesius niekas to automobilio netvarkė, jis pats pasiūlė jį tvarkyti. Iš pradžių jį tvarkė kartu su uošviu, kadangi pinigų nei jis, nei uošvis neturėjo viskam iškart sutvarkyti, tai jis vieną kartą nupirkdavo vieną detalę, kitą kartą - kitą detalę. Už nupirktas detales jam pinigus kartais grąžindavo, kartais ne, tačiau nei už dažymą, paruošimą ar geometrijos atstatymą, jis iš jų pinigų neėmė, viską sumokėjo pats: už dažus – 80,00 Eur, geometrijos atstatymą - 200,00-250,00 Eur, paruošimą apie 300,00-400,00 Eur, tiksliai kainų nurodyti negali, nes darbai buvo tęstiniai, dirbdavo laisvu nuo darbo metu ir kiek kas kainavo net neprisimena. Automobilį tvarkė prie „P.“ esančiuose garažuose, kur automobilis išbuvo apie 5 mėnesius. Kadangi viskas tęsėsi labai ilgai, uošvis pareiškė, kad automobilio jiems nebereikia, siūlė pačiam susitvarkyti ir parduoti, atidavė automobilio į įmautę sudėtus dokumentus: automobilio registracijos liudijimą, antrus raktelius, automagnetolos nuimamą dangtelį ir dar kažkokius dokumentus. Uošvė pinigų automobilio remontui nedavė, galbūt duodavo pinigus uošviui, bet pats asmeniškai iš jos negavo jokių pinigų. Apie automobilio remontą buvo kalbėtasi tik su savo uošviu. Kas tiksliai pildė pirkimo pardavimo sutartį, kurią pasirašė uošvė, neprisimena. Po to, kai uošvis atidavė automobilio dokumentus, sakydamas, kad jiems to automobilio nereikia, jis iš pradžių norėjo pasilikti automobilį sau, bet prasidėjus šeimyninėms problemoms, vienas taksistas kaip tik paklausęs ar jis nenori to automobilio parduoti. Pasakius, kad parduotų, netrukus atvažiavo to taksisto draugas ir nusprendė pirkti tą automobilį, sutarė kainą, sumokėjo pinigus jam ir pasiėmė automobilį. Po kiek laiko paskambino ir pasakė, kad negali priregistruoti automobilio ir jiedu pradėjo spręsti problemą. Pats pasiūlė pabandyti paklausti ekspertų, ką galima padaryti, kad būtų galima praeiti techninę apžiūrą, sužinojo, kad reikia ekspertizės. Su pirkėju bendravo telefonu apie 3 savaites apie ekspertizę, sprendė įvairius klausimus. Po kiek laiko pirkėjas pasakė, kad jam grąžintų pinigus, o pats pasiimtų mašiną. Pinigų tuo metu neturėjo, tad pasiūlė jo namuose pasirašyti vekselį, kuriuo įsipareigojo pinigus sumokėti iki nurodytos datos. Pasirašant vekselį, niekas daugiau nedalyvavo. Automobilį ir automobilio dokumentus tas žmogus ir paliko pas jį kieme. Jokių skelbimų dėl automobilio pardavimo jis nedėjo. Automobilis kaip ir priklausė jam, o jo pažįstamas A. P. kaip tik ieškojo automobilio, tai jis jam ir sutiko parduoti tą automobilį. A. P. per kelis kartus jam sumokėjo sutartą pinigų sumą – 700,00 Eur ir pasiėmė automobilį. Kad automobiliui bus reikalinga ekspertizė, jis A. P. buvo minėjęs ir jis tą žinojo. Kai jis norėjo automobilį parduoti, paskambino ir pasakė, kad yra pirkėjas ir jam reikia automobilio savininkės, t. y. jo uošvės, parašo. Pasakė, kad atvažiuos, bet tuo viskas ir užsibaigė, nes jis jam nepaskambino, o jis pats išskrido į Angliją dirbti. Vėliau dar bandė A. skambinti, bet jis nekėlė ragelio. Apie tai, kad kilo kažkokių problemų, sužinojo tik per buvusią sutuoktinę, kai ji paskambinusi pasakė, kad jos mamą kviečia į policiją. Jokio tikslo sukčiauti neturėjo, tiesiog taip gavosi. Dėl šios situacijos nuoširdžiai apgailestauja (I tomas, b. l. 165-167). Papildomai apklaustas D. N. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, jog nukentėjusiems padarytą žalą atlygino, sutiko, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (I tomas, b. l. 186).

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad iš savo pažįstamo G. D. sužinojo, jog jo pažįstamas pardavinėja automobilį. Kadangi panašaus automobilio ieškojo, tai 2018 m. balandžio 9 d. nuvažiavo pas pardavėją D. N. Apžiūrėjęs automobilį Mitsubishi Lancer Wagon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sutarė dėl kainos, nes pardavėjas prašė 1200,00 Eur, o trūko priekinio bamperio, tad nusilygo 100,00 Eur. Dalyvaujant G. D., jis pardavėjui sumokėjo 500,00 Eur - pusę kainos, nes važiavo tik apžiūrėti automobilio ir neturėjo pasiėmęs visos sumos. Popiet jam N. paskambino ir pasakė, kad jei nori mašinos, tai turi greitai atvažiuoti, nes jis išvyksta. Jis pasiėmė pinigus ir nuvažiavo pas D. N. Pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir sumokant D. N. likusius 600,00 Eur, niekas nedalyvavo. 2018 m. balandžio 10 d. nuvyko į VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą išsiaiškinti, kodėl negali priregistruoti įsigyto automobilio. Sužinojo, kad automobilis yra po eismo įvykio, nurašytas ir negali dalyvauti eisme, o pirkimo-pardavimo sutartis negali būti įregistruota. Kad automobilis vėl galėtų dalyvauti viešajame eisme, būtina gauti dokumentus iš draudimo bendrovės apie automobilio būklę po eismo įvykio, pateikti dokumentus, kad remontas buvo atliktas sertifikuotame autoservise, duomenis apie detalių įsigijimą ir turi būti atlikta ekspertizė. Apie šias aplinkybes jo D. N. net nebuvo informavęs. Automobilis pas jį išbuvo apie mėnesį, 2018 m. balandžio 30 d. D. N. pasiėmė automobilį ir pirkimo-pardavimo sutartį, kad viską sutvarkytų, o vėliau jis į jo skambučius nebeatsiliepdavo. 2018 m. lapkričio 6 d. internetiniame tinklapyje "autogidas.lt" rado skelbimą apie parduodamą jo paties iš D. N. įsigytą automobilį, nuotraukose jis buvo be buferio, kaip jis ir buvo nupirkęs. Pasiskambinęs nurodytu pardavėjo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad automobilio pardavėjas - A. P., kuris automobilį įsigijo iš D. N. 2018 m. balandžio mėnesį, todėl mano, kad iš jo gavęs 1100,00 Eur ir pasiėmęs automobilį, jo priregistravimo netvarkė, o pardavė automobilį A. P. Jam padaryta 1100,00 Eur žala (I tomas, b. l. 35-36, 41-42). Papildomai apklaustas A. V. patikslino, kad pas jį automobilis išbuvo apie 2 savaites, jam niekaip nepavyko jo priregistruoti savo vardu. D. N. aiškino, kad jis viską sutvarkys, tad paprašė, kad jis jam atvarytų automobilį. Jis automobilį nuvarė pas D. į namus, D. paprašė, kad jam duotų visus automobilio dokumentus, taip pat ir pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį, kad atlikus ekspertizę, jis galėtų priregistruoti automobilį jo vardu. Praėjus pusantro mėnesio, N. nieko nepadarė, pradėjo meluoti, kad jau pervedė pinigus už automobilį, kitą kartą sakė, kad dar tik perves. Kadangi niekaip nepavyko atgauti pinigų, jis pasiūlė D. N. surašyti paprastąjį vekselį, kad būtų garantija, kad atgautų pinigus, sumokėtus už automobilį. Pagal šį vekselį, D. N. iki 2018 m. liepos 15 d. turėjo sumokėti 1120,00 Eur, bet pinigų taip ir nesulaukė. Po to sužinojo, kad D. N. išvyko į užsienį, į skambučius neatsiliepė. Jis su vekseliu 2018 m. liepos 30 d. nuėjo į notarų biurą, kur jam surašė vykdomąjį įrašą, su kuriuo kreipėsi į antstolį, ten sužinojo, kad D. N. yra užvestos 9 bylos. Nurodė, kad D. N. jam pinigus yra grąžinęs, todėl pretenzijų jam nebeturi, civilinio ieškinio nereikš (I tomas, b. l. 53-54, 62).

Liudytojas G. D. parodė, kad jis pats sau ieškojo pirkti automobilį, kad būtų su dujom, didesnis, ir vieno pokalbio metu su N. išsišnekėjo, kad jis turi parduoti automobilį Mitsubishi, galimai Galant, tiksliai markės neprisimena. Jis nuvažiavo su N. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėjo tą automobilį. Viskas jam tiko, tik automobilis buvo per mažas dirbant taksistu. Automobilis jam buvo reikalingas darbui, nes dirba taksi vairuotoju. Jis automobilio nepirko. Kadangi žinojo, kad A., pavardės dabar neprisimena, ieškojo panašaus automobilio, tai jis jam paskambino ir jie kartu nuvažiavo apžiūrėti to automobilio. A. mašina patiko. N. prašė 1200 eurų. A. paliko N. užstatą, bet kokią sumą, negali pasakyti, nes nežino, bet pinigų - avanso perdavimą N. matė. Jie dar pasiliko tartis dėl sutarties sudarymo ir kitų formalumų, o jis išvažiavo savo reikalais. Maždaug po savaitės jam A. pasakė, kad jis negali prisiregistruoti mašinos, nes ji po avarijos. Apie tai, kad mašina yra po avarijos, N. jiems nieko nesakė, net neužsiminė. Jis ir pats skambino N. ir klausė, kokios problemos, tačiau D. N. tikino, kad viską sutvarkys. Taip tęsėsi apie pusę metų, o po to visai telefono nei jam, nei A. nekėlė. Jei mašina būtų buvusi didesnė, tai vietoj A. būtų nukentėjęs jis, nes jis tikrai būtų ją nusipirkęs (I tomas, b. l. 67-68).

Liudytojas A. P. parodė, kad skelbimą apie parduodamą automobilį Mitsubishi Lancer internetinėje svetainėje www.autogidas.lt įdėjo pats. Minėtą automobilį jis iš pažįstamo D., pavardės tiksliai nežino, pirko kovo-balandžio mėnesiais Už automobilį D. sumokėjo 700,00 Eur grynais. Jam D. pats paskambino, galimai dėl to, kad žinojo, kad jis užsiima automobilių remontu, ir klausė gal norėtų iš jo nupirkti automobilį. Apžiūrint automobilį D. namuose, vadinamosiose kareivinėse, tikslaus adreso nurodyti negali, matėsi, kad jis daužtas, nebuvo priekinio buferio, bet neatrodė, kad būtų po rimtos avarijos, jam patiko, tenkino kaina, tad jis D. paliko 200,00 Eur avansą, o maždaug po savaitės jis jam atvarė mašiną į darbą ir jis D. sumokėjo likusius 500,00 Eur. Tuo metu jie nepildė jokių pirkimo-pardavimo dokumentų, sutarė, kad sutartį surašys vėliau. Jau turėdamas automobilį, atspausdino automobilio pirkimo-pardavimo sutarties blanką ir užpildė, kad jis perka automobilį, o tą dokumentą nuvežė D. į namus. Kadangi D.buvo išvykęs, jis jam telefonu pasakė, kad paliktų sutartį jo namuose, o jis vėliau užpildys likusią dalį. Sutartį paliko, bet D. taip jam jos ir neatvežė. Bandė priregistruoti automobilį savo vardu, bet VĮ „Regitra“ Telšių filiale pasakė, kad automobilis yra po avarijos ir norint priregistruoti jį, reikia atlikti ekspertizę. Paskambino D., jis jam pasakęs, jog turi sumokėti 100,00 Eur ir susitvarkyti viską pats. Nusprendė parduoti automobilį, todėl 2018 m. lapkričio 6 d. patalpino skelbimą www.autogidas.lt, galvojo, kad kol atsiras pirkėjas, jis sutars su D., kaip sutvarkyti dokumentus, bet vėliau D. telefonu neatsiliepė, o pagal skelbimą jam paskambino žmogus, kuris jau anksčiau buvo iš D. nupirkęs tą patį automobilį. Jis taip pat jaučiasi apgautas, nes parduodamas automobilį D. jam nieko neminėjo nei apie problemas, kurios gali kilti priregistruojant automobilį po avarijos, nei kad tą automobilį jau buvo pardavęs kitam asmeniui. Automobilis šiuo metu yra pas jį darbe, adresu (duomenys neskelbtini). Jis automobiliui yra nupirkęs priekinį buferį už 30,00 Eur. (I tomas, b. l. 73-74). Papildomai apklaustas A. P. parodė, kad D. N. jam padarytą žalą atlygino, jo atsiprašė, jis jokių pretenzijų jam nebeturi ir ieškinio nebereikš (I tomas, b. l. 91).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad 2016 m. spalio 1 d. A. P. už 400,00 Eur J. N. pardavė automobilį Mitsubishi Lancer Wagon (I tomas, b. l. 102).

Nukentėjusioji J. N. parodė, kad 2016 metų vasarą, gal rugpjūčio mėnesį, jai dukros sutuoktinis D. N. pasiūlė pirkti mašiną, kuri buvo po avarijos ir savininkas jos nebetvarkys. Sakė, reikės truputį dureles ištampyti, pakeisti sparną, buferį, lempas, mašina esanti gera, apsimoka pirkti, varoma dujomis, tad pigiai važiuos. Nepamena ar sakė dėl jo kainos. Kai sutiko, tikrai buvo vasara, jis iš jos paėmė 300,00 Eur už sutarties sudarymą, savo namų kiemo pavėsinėje užpildė pirkimo-pardavimo sutarties savo, kaip pirkėjos, dalį ir pasirašė, o pardavėjo duomenys jau buvo įrašyti. Minėtas automobilis po jos langais išstovėjo apie tris paras, po to D. jį išvežė tvarkyti. Per tris mėnesius jis detalėms ir tvarkymui iš jos paėmė dar 400,00 Eur. Kadangi D. sakęs, kad automobilį tvarko ir jai jį grąžins sutvarkytą, tai ji laukė to automobilio. Vis klausė D., kada gaus automobilį, bet jis nurodydavo nėra ar negaunantis detalių. 2018 m. liepos mėnesio pabaigoje - rugpjūčio mėnesio pradžioje, ji prie dukters namo, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė tą patį automobilį Mitsubishi, kuris buvo sutvarkytas, tik nebuvo priekinio buferio. Ji tikėjosi, kad jau greitai atvarys tą automobilį, bet niekas jai jo neatvarė. Paklausus D., kada gaus savo automobilį, jis sakydavo, kad vyksta darbai. Sužinojo, kad automobilis yra parduotas kitam žmogui. Parodė, kad jai tyrėjos parodyta automobilio pirkimo sutartis yra ne ta, kurią ji pasirašė, nes sutartį pasirašinėjo 2016 metų vasarą, ne spalio mėnesį ir parodo, kad ne ji užpildė šią sutartį ir parašas yra ne jos. Pagal rašyseną mano, kad sutartis užpildyta paties D. N. Automobilio savininko, iš kurio ji pirko automobilį, ji net nebuvo mačiusi, nes automobilį iš įvykio vietos po avarijos nutransportavo D. N., kuris tuo metu dirbo "P." ir transportuodavo automobilius iš avarijų ir sutartį jis jai buvo atvežęs į namus. Kadangi ji sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo pinigus D. N. už automobilį ir jo remontą, automobilio negavo, todėl jaučiasi apgauta ir nukentėjusi nuo šios jo nusikalstamos veikos, prašo pripažinti ją nukentėjusiąja (I tomas, b. l. 116-117). Papildomai apklausta nukentėjusioji J. N. parodė, kad dėl paties automobilio remonto D. N. daugiau bendravo su jos sutuoktiniu R. N., bet pinigus automobiliui ir detalėms pirkti D. gavo iš jos. Nurodė, kad D. jai visą pinigų sumą yra grąžinęs, jos atsiprašė ir ji jam jokių pretenzijų nebeturi. Automobilis jai nereikalingas, jis jai nepriklauso ir nepageidauja, kad jis būtų jai grąžintas (I tomas, b. l. 128).

Liudytojas A. A. parodė, kad automobilį Mitsubishi Lancer Wagon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė už 400,00 Eur 2016 m. spalio 1 d. apie 16.00 valandą Rietave. Jaunuolis paaiškino, kad yra J. N. dukros sutuoktinis, vardu M. 2016 m. rugpjūčio 5 d. jis buvo patekęs į eismo įvykį, kuriame dalyvavo penki automobiliai, jo automobilis buvo per vidurį, tad buvo apdaužytas iš priekio ir iš galo, buvo nevažiuojantis. Užpildžius dokumentus, atvažiavo autovežimėlis, kuris automobilį nuvežė į saugojimo aikštelę. Tą pačią dieną jis pasiūlė autovežimėlio vairuotojui pirkti Mitsubishi Lancer Wagon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o vairuotojas sakė pagalvosiantis. Maždaug po mėnesio draudimo bendrovė jam sumokėjo pinigus už sudaužytą automobilį, jis paskambino autovežimėlio vairuotojui ir paklausė ar domina automobilis. Vaikinas sutiko pirkti automobilį už 400,00 Eur. Jiems susitikus 2016 m. spalio 1 d. sutartį jam pateikė pasirašytą dviem egzemplioriais, 2016 m. spalio 4 d. jis pateikė prašymą automobiliui išregistruoti (I tomas, b. l. 136-137).

Teismų praktikoje įvardinta, jog sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimui reikalinga nustatyti apgaulės bei turto užvaldymo faktą, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017).

Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas, atitinkančių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, įrodo, kad D. N. iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, sudarė su automobilio savininku A. A. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, iš anksto žinodamas, kad automobilį parduos kitam asmeniui, iš J. N. paėmęs pinigus ir pažadėjęs suremontuoti automobilį, apgaule iš J. N. įgijo 700,00 Eur, be to, nuslėpdamas, kad automobilis buvo patekęs į eismo įvykį ir yra parduotas J. N., sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir pasiėmė automobilį, taip apgaulės būdu iš A. V. įgijo 1100,00 Eur, be to su A. P. susitarė dėl to paties automobilio pardavimo, nuslėpdamas, kad automobilis jau buvo parduotas J. N. bei A. V., apgaule iš A. P. įgijo 700,00 Eur, taip padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuomet, panaudojus apgaulę, įgijo svetimą turtą (pinigus), kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL, bet mažesnė negu 250 MGL, todėl jo įvykdyta nusikalstama veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti, proceso išlaidų nėra.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (apgaule įgijo svetimą turtą, pinigai grąžinti, reali žala nukentėjusiesiems nepadaryta), kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. D. N., padarė tyčinį nusikaltimą, dirbantis užsienyje, nėra duomenų, kad būtų gydytas psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre, administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (II tomas, b. l. 7-13), teistas, bausmę atlikęs, paskirtą baudą sumokėjęs (II tomas, b. l. 2-3).

Atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kuri mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Automobilis Mitsubishi Lancer Wagon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos priemonė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam nustatytinas 5 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. N. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirti bausmę baudą - 90 MGL (4500,00 Eur), kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti ? ir nustatyti sumažintą bausmę baudą - 60 MGL (3000,00 Eur).

Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokėjimo kodas 6801 ir teismo raštinei pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Automobilį Mitsubishi Lancer Wagon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (esantį adresu (duomenys neskelbtini)) – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti D. N., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamieji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas (parašas) Virginijus Gedeikis