Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. (A. K.) gynėjos advokatės Julijos Asovskajos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. vasario 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje A. K. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsni 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

A. K. kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje.

2002 metų pabaigoje - 2003 m. pradžioje Lietuvos Respublikoje J. B., G. Š. susitarė ir bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizavo ir vadovavo „(duomenys neskelbtini)" nusikalstamam susivienijimui, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų, užduočių pasiskirstymas, skirtą daryti labai sunkius, sunkius, apysunkius, nesunkius tyčinius nusikaltimus - neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jas parduoti bei platinti, neteisėtai, neturint leidimo, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, daryti tyčinius nužudymus, turto prievartavimus, sveikatos sutrikdymus, neteisėtai atimti laisvę, neteisėtai užvaldyti narkotines ir psichotropines medžiagas, neteisėtai disponuoti elektroninėmis mokėjimo kortelėmis, sugadinti svetimą turtą, pažeisti viešąją tvarką. J. B. ir G. Š. į šio susivienijimo veiklą 2004 m. įtraukė T. Č., 2006 m. - K. L., 2007-2008 m. - S. R., kuriems nurodė vadovauti nusikalstamam susivienijimui ir į šio susivienijimo veiklą įtraukti kitus asmenis.

Lietuvos Respublikoje J. B., G. Š. ir pastarųjų nurodymu T. Č., K. L., S. R. bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai parinko bei sutelkė asmenis, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, tarp jų nuo 2002 m. pabaigos – 2003 m. pradžios A. K..

Vykdydami J. B., G. Š. nusikalstamos veikos planą, T. Č., K. L., S. R. vadovavo nusikalstamam susivienijimui, T. Č., K. L., S. R. bei pastarųjų nurodymu A. K. ir kiti nusikalstamo susivienijimo nariai dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje: siekdami užtikrinti susivienijimo veiklą, spręsti konfliktus su kitais narkotines bei psichotropines medžiagas platinančias ar kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, prisistatydavo J. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)", vardu ir pravarde, neteisėtai, neturėdami leidimo, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Be to, vykdydami J. B., G. Š. nusikalstamos veikos planą, T. Č., K. L., S. R. Lietuvoje neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų - MDMA, l-(3-chlorofenil)-piperazino, amfetamino, heroino, kokaino, klonazepamo, kanapių (ir jų dalių), jas paskirstydavo mažesniais kiekiais, neteisėtai parduodavo, platino ir neteisėtai tiesiogiai ir per slėptuves perduodavo platinti nusikalstamo susivienijimo nariams, tarp jų ir A. K., ir šiems asmenims vadovavo.

J. B., G. Š., T. Č., K. L., S. R. ir vykdydami šių asmenų nurodymus, pastariesiems vadovaujant, A. K. ir kiti nusikalstamo susivienijimo nariai naudojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėptuves, rengdavo slaptus susitikimus - „strielkas", jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, siekiant išvengti galimo sekimo rinkti, sisteminti ir atnaujinti duomenis, susijusius su policijos padalinių naudojamais transporto priemonių valstybiniais numeriais, naudojo slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir abonentinius numerius, periodiškai juos keisdavo, Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įgytus didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekius, panaudodami svarstykles, paskirstė mažesniais kiekiais, neteisėtai laikė, gabeno, pardavė bei išplatino kitiems asmenims, pagrobė narkotines medžiagas ir dalį lėšų, gautų iš šios neteisėtos veiklos, perdavė J. B., G. Š., T. Č., K. L., S. R..

Tokiu būdu A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. K. kaltinamas tuo, kad jis nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Š., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent:

2006 m. pabaigoje - 2007 m. pradžioje Lietuvos Respublikoje A. K. per keliasdešimt kartų neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno ne mažiau kaip 300 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), ne mažiau kaip 300 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 71,7 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurias per keliasdešimt kartų nurodytu laikotarpiu Vilniuje neteisėtai už 13200 Lt pardavė V. M.. 2009 metais - 2010 metų pradžioje Vilniuje A. K. neteisėtai įgijo iš G. Š. narkotinę medžiagą - 0,455 gramus kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, nurodytu laikotarpiu šią narkotinę medžiagą Vilniuje neteisėtai gabeno ir iki 2010 m. vasario 23 d. kratos neteisėtai laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje A. K. bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais ir nariais neteisėtai disponavo, pardavė ir išplatino labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, tokiu būdu jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat A. K. kaltinamas tuo, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Š., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje neteisėtai, neturėdamas leidimo, disponavo šaudmenimis, o būtent:

2009 - 2010 metais Lietuvos Respublikoje A. K. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir gabeno šaudmenis - devynis savadarbius 9 mm kalibro garsinius revolverinius šovinius ir devynis guminius šratus, kuriuos iki 2010 m. vasario 23 d. kratos neteisėtai laikė savo namuose, Kalvarijų g. 99-61, Vilniuje.

Tokiu būdu A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

2010 m. vasario 23 d. A. K. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. K. buvo tęsiamas.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog A. K. kaltinamas trijų, tame tarpe ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, A. K. anksčiau teistas šešis kartus, iki sulaikymo nedirbo, t. y. neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad nusikaltimų darymas buvo jo pragyvenimo šaltinis. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai yra pareikšti 33 asmenims dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl manytina, jog A. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo neatsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos. Išdėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis A. K., siekdamas išvengti gresiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Teismas taip pat padarė išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Kaltinamojo A. K. gynėja advokatė Julija Asovskaja skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartį kaip nepagrįstą.

Gynėja teigia, kad kaltinamasis A. K. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, jis nėra ginkluoto susivienijimo narys. Gynėjos teigimu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo buvimas konstatuotas pažeidžiant reikalavimą vertinti visumą reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių asmens šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Skunde nurodoma, kad nusikalstamos veikos priskyrimas konkrečiai nusikaltimų kategorijai ir gresiančios bausmės dydis, sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, negali būti reikšmingesni už kitus kriterijus, nurodytus BPK 122 straipsnio 2 dalyje. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, gali tik padidinti bėgimo (slėpimosi) tikimybę, bet vien tik gresiančios sankcijos griežtumas negali būti pakankamu pagrindu manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Gynėja nurodo, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nevertino kaltinamojo šeiminę aplinką apibūdinančių aplinkybių, t. y. neatsižvelgė į tai, kad, nors jis ir nėra vedęs, tačiau turi šeimą, motiną, kuri sunkiai serga ir viena augina vaikus, būdamas laisvėje jis gyveno pas močiutę, kurią prižiūrėdavo, nors ir neoficialiai, bet iki suėmimo jis dirbo ir padėjo išlaikyti šeimą, paleistas iš suėmimo A. K. įsidarbintų. Gynėja pažymi, kad teismas nenustatė suimtojo ketinimų išvykti į užsienį ar ryšių užsienyje, kuriais jis galėtų pasinaudoti ir pasislėpti. Skunde nurodoma, kad A. K. neketina bėgti (slėptis) nuo teismo kadangi yra suinteresuotas greitesniu proceso užbaigimu.

Gynėjos teigimu, spęsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimo teismas atsižvelgė tik į A. K. pareikštus kaltinimus bei tai, kad suimtasis praeityje teistas. Skunde nurodoma, kad A. K. nevengė atlikti ankščiau jam paskirtų bausmių. Teismas, motyvuodamas išvadą, jog jis darys naujus nusikaltimus, rėmėsi tik pateiktais kaltinimais ir prielaidomis, bet nevertino kitų BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, todėl pažeidė BPK 121 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei neteisėtai ir nepagrįstai pratęsė kaltinamajam suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Skunde teigiama, kad teismas nutartyje nemotyvavo kiekvieno pagrindo buvimo, o tik formaliai juos nurodė ir tokiu būdu pažeidė suimtojo teisę į nešališką teismą.

Skunde nurodoma, kad šiuo metu jau yra apklausti visi liudytojai, byloje skelbiama surinkta medžiaga. Gynėjos teigimu, byloje surinkti įrodymai leidžia manyti, kad A. K. pareikšti kaltinimai gali nepasitvirtinti. A. K. yra laikomas suimtas jau beveik trejus metus, kalinimo sąlygos neatitinka sanitarinių reikalavimų. Skunde nurodoma, kad kitiems įtariamiesiems šioje byloje yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Gynėjos teigimu, paskyrus A. K. švelnesnę kardomąją priemonę galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Kaltinamojo A. K. gynėjos skundas atmetamas.

Kaltinamojo gynėja skunde teigia, kad A. K. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, jis nėra ginkluoto susivienijimo narys. Tačiau teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Patikrinus byloje surinktus duomenis tiek, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad kaltinamajame akte išdėstyti duomenys – kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, kratų protokoluose, specialistų išvadose užfiksuoti faktiniai duomenys bei kiti duomenys – leidžia manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus.

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo gynėjos skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarties nurodomi iš esmės analogiški argumentai, kaip ir ankstesniuose skunduose dėl nutarčių, kuriomis buvo pratęstas suėmimo terminas. Kaltinamojo gynėja naujų argumentų, kurie paneigtų Vilniaus apygardos teismo nurodytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir būtų pakankamas pagrindas panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę, nenurodo.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad A. K. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šias nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaip teisingai nurodyta skunde, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. A. K. praeityje teistas šešis kartus, šioje baudžiamojoje byloje A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, truko ilgą laiką. Iki sulaikymo kaltinamasis oficialiai niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl šios aplinkybės, taip pat jam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad nusikalstamų veikų darymas buvo A. K. pragyvenimo šaltinis, iš nusikalstamų veikų kaltinamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje A. K. gali daryti naujus nusikaltimus bei, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo pagrindus. Šių pagrindų buvimo nešalina skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi šeimą, sergančią motiną ir močiutę, paleistas iš suėmimo įsidarbintų. Šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Kaip teisingai nurodo gynėja, kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam A. K. taikoma labai ilgą laiką, ir visą šį laiką yra varžoma jo teisė į laisvę. Tačiau, įvertinus baudžiamosios bylos sudėtingumą ir didelę apimtį, be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Vilniaus apygardos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo A. K. gynėjos advokatės Julijos Asovskajos skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.