Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, E. Š. ir H. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio pagrindu.

Teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2014-11-13 mirė pareiškėjos A. Š. sutuoktinis F. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (2014-11-14 mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)). Pareiškime nurodė, kad mirusiajam sutuoktiniui priklausė ir liko šis turtas: gyvenamasis namas ir žemės sklypas. Mirus sutuoktiniui niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Po sutuoktinio F. Š. mirties patyrė dvasinį ir psichologinį sukrėtimą, pasireiškusį visiška apatija. Pareiškėja 2015-02-07 kreipėsi į gydytojus dėl sveikatos būklės.

CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą.

Teismas laiko nustatyta, kad pareiškėja A. Š., kaip palikėjo sutuoktinė, turi teisę į po F. Š. mirties atsiradusį palikimą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimas atsirado 2014-11-13 (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą. Teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos prašymas tenkinamas, terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 576, 577, 578, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo F. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (2014-11-13) priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.