Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. G. gynėjo Lino Belevičiaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. vasario 23 d. nutarties, kuria pripažintas Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis, kuriuo A. G. paskirta 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. G. Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Švedijos Karalystės kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 § 1 ir 4 pastraipas, 6 § 3 pastraipą dėl to, kad jis 2025 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) mieste, įveždamas 91,1 kg kanapių ir 1001,2 g kokaino, kas yra narkotikai, apie tai nepranešė Švedijos Karalystės muitinei. Tuo jis pažeidė įstatymų numatytą įvežimo draudimą ir įvežimo sąlygas. Nusikalstama veika yra laikoma sunkia dėl narkotinių medžiagų rūšies ir kiekio. Už šios nusikalstamos veikos padarymą A. G. paskirta 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3.2. Skundo autoriaus teigimu, A. G. buvo inkriminuota narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda nepranešant apie tai Švedijos muitinei, o ne jų gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną. Skundo autoriaus įsitikinimu, nuteistojo veika negali būti kvalifikuota pagal BK 260¹ straipsnio 6 dalį. Tik susipažinus su neišverstu užsienio valstybės nuosprendžiu bus galima nustatyti, ar narkotinės medžiagos buvo gabenamos per Lietuvos Respublikos sieną. Nenustačius, kad narkotinės medžiagos buvo gabentos per Lietuvos Respublikos sieną, nuteistojo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kurios sankcijoje numatyta ir mažesnė bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir BPK VII dalies nuostatas.

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios dvi sąlygos šiuo atveju buvo neabejotinai nustatytos – nuteistasis A. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaruojama adresu (duomenys neskelbtini). Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, tarp kurių 6 punkte numatyta, kad gautas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per teismo nustatytą terminą arba šis liudijimas nėra išverstas į lietuvių kalbą, taip pat kai nėra gautas sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ar jo esminių dalių vertimas į lietuvių kalbą, jeigu šių dokumentų turinys yra nepakankamas sprendimui priimti ir teismas prašė šį vertimą pateikti. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, šis teisinis reglamentavimas imperatyviai nereikalauja baudžiamojoje byloje, be išversto liudijimo, turėti ir sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ar kitų pateiktų dokumentų vertimą į klausimą svarstančios valstybės nacionalinę kalbą. Sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ar jo esminių dalių vertimas į lietuvių kalbą gali būti gaunamas tuo atveju, jeigu liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės. Šiuo gi atveju, apylinkės teismui nekilo abejonių dėl liudijimo išsamumo. Tokių abejonių nekyla ir apygardos teismui, nes liudijime yra nurodytos visos esminės aplinkybės: tiek nuteistojo anketiniai duomenys, informacija apie sprendimą deportuoti jį iš Švedijos Karalystės, tiek jo atsakomybę numatantys Švedijos Karalystės teisės aktai bei nusikaltimo padarymo faktinės aplinkybės, paskirtosios bausmės dydis, įskaitytini laikotarpiai ir kt. Atsižvelgiant į tai, žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimą, neturėjo pareigos reikalauti ir sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ar kitų pateiktų dokumentų vertimo į lietuvių kalbą, nes abejonių dėl liudijimo išsamumo jam nekilo. Juolab, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, išskyrus atvejus kuomet pats teismas sprendžia, jog liudijimo turinys yra nepakankamas procesinio sprendimo priėmimui, užsienio valstybėje priimto nuosprendžio vertimo nereikalaujama. Pastebėtina ir tai, kad nors nuteistasis nesutinka laisvės atėmimo bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje, tačiau pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, toks nuteistojo sutikimas nėra privalomas.

8. Aukštesnės instancijos teismas negali sutikti ir su skundo argumentais, jog apylinkės teismas neteisingai suderino baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų dispozicijos pagal Švedijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis, o suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Be kita ko, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta, kad suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką ir negali būti griežtesnė nei kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė.

9. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad valstybė sprendžianti klausimą dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo nekvestionuoja prašomo pripažinti nuosprendžio turinio bei nevertina toje šalyje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo metodų bei praktikos, o tik patikrina, ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirta bausmė galėtų būti paskirta pagal nacionalinės teisės nuostatas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai suderino A. G. padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, nustačius jos atitiktį BK 260¹ straipsnio 6 daliai. Pažymėtina, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos esmė – labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda per valstybės sieną. Šiuo gi atveju, nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdis yra artimiausias BK 260¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtintiems nusikaltimo požymiams, jos esmė – būtent labai didelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo nustatinėti, ar A. G. narkotines ar psichotropines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos sieną, juolab jokių naujų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių Lietuvos Respublikos nacionaliniai teismai nustatinėti ir negalėtų. Iš pateikto liudijimo akivaizdu, kad labai didelis kiekis narkotinės ar psichotropinės medžiagos nebuvo pateiktas Švedijos Karalystės muitinei, tuo tarpu šios nusikalstamos veikos požymius labiausiai atitinkanti nusikalstama veika ir yra numatyta BK 260¹ straipsnio 6 dalyje. Nuteistojo gynėjas nepagrįstai susikoncentravo būtent į BK 260¹ straipsnio 6 dalies dispozicijoje nurodytą kontrabandą per Lietuvos Respublikos sieną. Akivaizdu, jog Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nebus išskirta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą per konkrečių kitų valstybių sienas. Pastebėtina, kad tokiose teisinėse situacijose būtina nustatyti kokia Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyta nusikalstama veika labiausiai atitinką nuteistajam užsienio valstybėje inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nusikalstama veika turi pažodžiui atitikti prašančiosios pripažinti nuosprendį užsienio valstybės baudžiamojo įstatymo formuluotę. Be to, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė pagal Švedijos Karalystės baudžiamąjį įstatymą neviršija BK 260¹ straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos bausmės, juolab nesiekia ir jos minimalaus dydžio.

10. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nesikonsultavo su Švedijos Karalystės kompetentinga institucija, tačiau apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kurie leistų atsisakyti Lietuvos Respublikai pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje priimtą teismo nuosprendį bei yra Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos sąlygos, tuo tarpu pagal šio straipsnio 3 dalį konsultacijos sprendžiant, ar sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, su kita Europos Sąjungos valstybe nare gali būti vykdomos, tačiau nėra imperatyviai privalomos. Apygardos teismas papildomai pažymi, jog šiuo atveju kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje nepažeistų A. G. pagrindinių žmogaus teisių ir (ar) laisvių. Kaip matyti iš liudijimo turinio, pagal išduodančiosios valstybės teisę nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą ar lygtinai atlikęs du trečdalius bausmės. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Tad šiuo atveju lygtinio paleidimo taikymo sąlygos bausmę atliekant Lietuvos Respublikoje yra palankesnės nuteistajam.

11. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas pateikė išsamius ir aiškius savo sprendimo motyvus, kurie apygardos teismui nekelia abejonių dėl priimto procesinio sprendimo pripažinti Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį. Įvertinus vis tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. vasario 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. G. gynėjo Lino Belevičiaus skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. vasario 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.