Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemas” atstovams vadovei V. Ž. ir advokatui Ramūnui Džiugui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ atstovams vadovui J. A. ir advokato padėjėjai Brigitai Dobrovolskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemas” patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kevija“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Esminės faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė (dėl paskolos sumos ir palūkanų priteisimo)

9. 2021-02-09 tarp šalių buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė paskolino (2021-02-09 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė) atsakovei 25 000,00 Eur paskolos sumą.

10. Paskolos sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad paskola suteikiama 3 mėnesių terminui. Paskolos sutarties 3.2 punktu šalys taip pat susitarė, kad už kiekvieną mėnesį iki visos paskolos grąžinimo Paskolos gavėjui skaičiuojamos 5 proc. dydžio palūkanos nuo paskolintos sumos.

11. Tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad atsakovė per susitartus 3 mėnesius paskolos ieškovei negrąžino nė dalies, tačiau už 3 mėnesius ji sumokėjo (iš dalies vėluodama) ieškovei pagal pastarosios išrašytas PVM sąskaitas – faktūras (Paskolos sutarties 3.3 punktas) sutartines mokėjimo (pelno) palūkanas, t. y. pagal 2021 m. vasario mėn. PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) atsakovė 2021-03-19 pervedė ieškovei 1 250,00 Eur sumą, pagal 2021 m. kovo mėn. PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini)bei 2021 m. balandžio mėn. PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) atsakovė ieškovei 2021-06-10 pervedė 2 500,00 Eur sumą.

12. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos mokėjimo (pelno) palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), kuri, be kita ko, numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

13. Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl to, kokiais teisiniais santykiais, teisėmis ir pareigomis šalys buvo tarpusavyje susijusios praėjus 3 mėn. po Paskolos sutarties pasirašymo, t. y. nuo 2021-05-09. Anot ieškovės, Paskolos sutartis ir toliau galiojo šalims jų susitartomis sąlygomis, kadangi šalys buvo susitarusios, kad 5 proc. dydžio palūkanos nuo paskolintos sumos atsakovei bus skaičiuojamos už kiekvieną mėnesį iki visos paskolos grąžinimo, todėl ieškovė nuo 2021-05-09 turėjo teisę skaičiuoti atsakovei sutartines kasmėnesines kompensuojamąsias palūkanas. Tuo tarpu, atsakovės nuomone, terminuota Paskolos sutartis pasibaigė 2021-05-09, po šio termino, anot atsakovės, jokios sutartinės mokėjimo (pelno) palūkanos nebegalėjo būti skaičiuojamos, ieškovė turėjo teisę (bet ja nepasinaudojo) skaičiuoti tik sutartinius delspinigius, todėl visa, ką atsakovė sumokėjo ieškovei, laikytina paskolos (25 000,00 Eur sumos dalies) dengimu.

14. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė.

15. Pažymėtina, jog jeigu paskolos sutartyje buvo nustatytas paskolos dalyko grąžinimo terminas, tačiau šiam terminui suėjus, skolininkas paskolos negrąžina, tokiu atveju paskolos davėjas turi teisę reikalauti, kad laiku paskolos negrąžinęs skolininkas mokėtų sutartyje nustatyto dydžio delspinigius arba kompensuojamąsias palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki faktinio jos grąžinimo dienos. Pažymėtina, jog dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo ir dydžio šalys yra laisvos susitarti. Sutartyje yra leidžiama nustatyti didesnes nei įstatymines palūkanas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą. Šalių susitarimui dėl kompensuojamųjų palūkanų yra privaloma rašytinė forma, kurios nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymo numatytą palūkanų dydį.

16. Kaip minėta, šalys Paskolos sutarties 3.2 punktu buvo susitarusios, kad už kiekvieną mėnesį iki visos paskolos grąžinimo Paskolos gavėjui skaičiuojamos 5 proc. dydžio palūkanos nuo paskolintos sumos. Teismas vertina, jog šiuo punktu šalys susitarė ne tik dėl pelno palūkanų dydžio iki 2021-05-09, bet ir dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio po 2021-05-09 (suėjus paskolos grąžinimo terminui), kadangi aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta, kad 5 proc. dydžio palūkanos už kiekvieną mėnesį bus skaičiuojamos iki visos paskolos grąžinimo.

17. Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu atsakovės vadovas J. A. nurodė, jog jis suprato, kad per tris mėnesius negalės grąžinti paskolos, suprato, kad reikia mokėti ieškovei, kas priklauso, suprato, kad „nėra nemokamų pinigų“. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė nuo 2021 m. gegužės mėn. iki pat 2023 m. gruodžio mėn. pabaigos (daugiau nei du su puse metų) kas mėnesį gaudavo iš ieškovės PVM sąskaitas – faktūras su tiksliu paaiškinimu, už ką išrašyta PVM sąskaita – faktūra „Palūkanos už paskolą; Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (2021-02-09)”, tokias sąskaitas atsakovė kartas nuo karto (2021-2023 m.) ir apmokėdavo. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė kada nors kreipėsi į ieškovę ir pareiškė kokias nors pretenzijas dėl išrašomų PVM sąskaitų – faktūrų už palūkanas, kad prašė paaiškinimo dėl išrašomų PVM sąskaitų – faktūrų, kad prašė sumažinti palūkanų dydį ir pan. Pažymėtina ir tai, jog 2023-07-17 šalių vyr. buhalterės sudarė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame aiškiai nurodyta, kad atsakovė minėtai dienai ieškovei buvo skolinga net 38 407,57 Eur sumą. Net ir po to atsakovės vadovas nesikreipė į ieškovę pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių grąžintina paskolos suma nėra sumažėjusi, bendra suma net padidėjusi. Teismo vertinimu, atsakovė negalėjo nesuprasti aiškios ir nedviprasmiškos Paskolos sutarties 3.2 punkto sąlygos, kad už kiekvieną mėnesį iki visos paskolos grąžinimo jai bus skaičiuojamos 5 proc. dydžio palūkanos nuo paskolintos sumos. Be to, Paskolos sutarties 2.3.3. puntu atsakovė taip pat buvo įsipareigojusi laiku negrąžinus visos paskolos sumos atlyginti visus paskolos davėjui tokiu uždelsimu atsiradusius tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. O kompensuojamosios palūkanos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos.

18. Papildomai pažymėtina, jog nors šalys paskolos sutartimi buvo susitarusios ne tik dėl kompensuojamųjų palūkanų (Paskolos sutarties 3.2 punktas), bet ir dėl netesybų (delspinigių) (Paskolos sutarties 3.6 punktas), tačiau ieškovė papildomai delspinigių atsakovei neskaičiavo, o tai visiškai atitinka teismų praktiką, pagal kurią kompensuojamosios palūkanos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos; netesybos (delspinigiai) įskaitomi į nuostolius, taip pat ir į minimalius. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius.

19. Iš ieškovės patikslinto ieškinio bei prie ieškinio pateiktų į bylą įrodymų (paskolos išmokėjimo ir mokėjimų suvestinės) matyti, kad atsakovė neapmokėjo kompensuojamųjų palūkanų pagal nuo 2022-08-31 iki 2023-12-29 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 17 674,60 Eur sumai. Taip pat atsakovė nėra ieškovei grąžinusi 25 000,00 Eur paskolos sumos. Teismas, remdamasis anksčiau aptartu, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos (paskolos sumos) ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas pilna apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 25 000,00 Eur paskolos suma bei 17 674,60 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurios paskaičiuotos iki 2023-12-29.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

20. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino, kad prašoma priteisti procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos visos sumos, įskaitant ir nuo kompensuojamųjų palūkanų.

21. Tačiau pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos savo esme tai tos pačios kompensuojamosios palūkanos, tik skiriasi skaičiavimo laikotarpis. Iki bylos iškėlimo teisme dienos priskaičiuotos palūkanos įvardijamos kaip kompensuojamosios, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojamos palūkanos įvardijamos kaip procesinės. Tačiau jų paskirtis ir pobūdis yra identiški – kompensuoti kreditoriaus praradimus dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais, ir kartu skatinti skolininką kuo operatyviau įvykdyti prievolę. Todėl procesinių palūkanų nuo kompensuojamųjų palūkanų priteisimas reikštų palūkanų nuo palūkanų priteisimą. Tokio pobūdžio palūkanų priteisimą aiškiai draudžia CK 6.37 straipsnio 4 dalies norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-04-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024).

22. Įvertinus aptartą, remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos tik nuo 25 000,00 Eur paskolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovei UAB „Kevija“ Klaipėdos apygardos teismo 2025-10-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-729-513/2025 iškelta bankroto byla. Šio teismo sprendimo priėmimo dienai (2025-10-23) minėta nutartis dėl bankroto bylos dar nėra įsiteisėjusi. Tačiau tuo atveju, jeigu nebus teikiami atskirieji skundai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025-10-15 nutarties, minėta nutartis įsiteisės 2025-10-24 (t. y. kitą, po ši teismo sprendimo priėmimo, dieną). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Tad tuo atveju, jei Klaipėdos apygardos teismo 2025-10-15 nutartis iškelti nemokumo bylą įsiteisės (nebus panaikinta apeliacinės instancijos teismo), šiuo teismo sprendimu priteistos procesinės palūkanos skaičiuotinos / bus skaičiuojamos tik iki Klaipėdos apygardos teismo 2025-10-15 nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

24. Pažymėtina ir tai, jog šalies reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra procesinis prašymas, todėl jo tenkinimas tik iš dalies nėra pagrindas vertinti, kad ieškinys tenkinamas tik iš dalies, kadangi nagrinėjamu atveju materialieji ieškinio reikalavimai yra tenkinami pilna apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

26. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus; o 9 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose.

27. Ieškovė laikoma bylą laimėjusia šalimi. Ji byloje yra sumokėjusi 865,00 Eur žyminį mokestį ir 1 500,00 Eur sumokėjo už advokato teisinę pagalbą byloje - ieškinio parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovei yra iškelta bankroto byla (nors nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo šio teismo sprendimo priėmimo momentu dar ir nėra įsiteisėjusi), siekiant nebesunkinti atsakovės finansinės padėties, ieškovei grąžintinas jos už ieškinį sumokėtas 865,00 Eur žyminis mokestis, o kitos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (už advokato teisinę pagalbą sumokėta 1 500,00 Eur suma) – priteistinos ieškovei iš atsakovės.

28. Atsakovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

29. Atsakovė prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. Šį savo prašymą atsakovė motyvavo sunkia savo finansine padėtimi, tačiau taip pat tuo, kad prašymo pateikimo dienai dar vykdė veiklą, vykdomų projektų vertė - apie 297 000,00 Eur. Ieškovė su tokiu prašymu kategoriškai nesutinka, kadangi ji jau labai ilgą laiką iš atsakovės neatgauna jai priklausančių piniginių lėšų, mano, kad sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.

30. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokiu atveju aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

31. Kaip minėta, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovei UAB „Kevija“ Klaipėdos apygardos teismo 2025-10-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-729-513/2025 iškelta bankroto byla. Taip pat, be kita ko, nutarta iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuoti UAB „Kevija“ ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ir turtines teises. Iš minėtos nutarties taip pat matyti, jog UAB „Kevija“ sutinka su bankroto bylos iškėlimu sutinka. Nurodo, kad po pareiškimo priėmimo įmonė vykdyti veiklą ir tęsti atsiskaitymus su kreditoriais galimybės neteko, nes neteko galimybės disponuoti savo lėšomis, todėl dabar nebegali ne tik įsigyti priemonių, reikalingų sutarčių ir projektų vykdymui, bet ir atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius valstybei, nors sąskaitoje yra lėšų. Pažymėjo, kad užsakovai, sužinoję iš viešosios erdvės apie tai, kad priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, pareikalavo sutarčių nutraukimo. Sutinka, kad nutraukus sudarytas sutartis UAB „Kevija“ nebeturi galimybės gauti pajamų, tęsti veiklą, dirbti ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš aptarto matyti, jog pati atsakovė UAB „Kevija“ nurodo šiuo metu veiklos nebetęsianti, pajamų ji nebegauna. Įvertinus aptartas aplinkybes ir susidariusią situaciją, teismo vertinimu, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas visiškai neatitiktų ieškovės interesų, kuri ilgą laiką neatgauna jai priklausančių piniginių lėšų. Be to, sprendimo vykdymo išdėstymas netikslingas, kadangi tuo atveju, jeigu įsiteisės nutartis iškelti atsakovei nemokumo bylą, visi mokėjimai atsakovės kreditoriams bus vykdomi JANĮ nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ 25 000,00 Eur skolą, 17 674,60 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 25 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025-04-09 iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemas“.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemas“ už ieškinį sumokėtą 865,00 Eur žyminį mokestį. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šio sprendimo pagrindu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.