Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo P. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. spalio 4 d., apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,86 promilės girtumas. Šiais veiksmais P. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimu P. M. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 320 (trijų šimtų dvidešimties) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.Apeliaciniame skunde P. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 (vieneriems) metams terminą. Nurodo, kad galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Nagrinėjamu atveju nurodoma, jog P. M. anksčiau nėra baustas už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas piktnaudžiautų alkoholiu. Be to, vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis ar padaryta žala kitų asmenų turtui, sveikatai. P. M. gyvena su senyvais tėvais. Tėtis turi neįgalumą (40 proc. asmens darbingumas) ir pats automobilio nevairuoja, todėl kasdien reikia jį vežioti į darbą ir sveikatos priežiūros įstaigas. Pats P. M. taip pat į darbą kasdien važinėja automobiliu, nes darbovietė yra (duomenys neskelbtini) centre (duomenys neskelbtini), o jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Netekus vairuotojo pažymėjimo P. M. negalės atlikti savo pareigos rūpintis neįgaliu tėvu, patirs nepatogumų vykdamas į darbovietę. Atsiliepime į P. M. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apelianto mama turi 2010 m. rugsėjo 13 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones ir gali padėti sutuoktiniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

P. M. apeliacinis skundas netenkinamas.Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Tačiau įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.Nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai yra numatyta ANK 422 straipsnyje. Minėto straipsnio 5 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 9 dalis numato, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Kadangi ANK nėra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, todėl administracinis teisės pažeidimas neperkvalifikuojamas. Tuo tarpu neperkvalifikavus administracinio teisės pažeidimo teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. P. M. apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 (vieneriems) metams terminą. ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.Iš bylos medžiagos matyti, jog už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą P. M. paskirta 320 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Pažymima, kad nors teismas ir nustatė ne tik P. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo), bet ir sunkinančią (pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda), tačiau vis tiek, įvertinęs P. M. charakterizuojančias ir kitas aplinkybes, skyrė straipsnio sankcijoje numatytą artimą minimaliai nuobaudą (artimą minimaliai baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam laikotarpiui). Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, P. M. skunde nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog P. M. paskirta nuobauda yra proporcinga ir nelaikoma per griežta. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.Apeliaciniame skunde teigiama, jog teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tam, kad būtų galima nuvežti neįgalų tėvą į ir gydymo įstaigas ir darbą. Tačiau pažymima, jog vien tai, jog apelianto tėvas yra tik iš dalies darbingas, nėra laikoma išimtine aplinkybe. Be to, kartu su apeliaciniu skundu yra pateikta tik neįgaliojo pažymėjimo kopija, tačiau nėra duomenų, jog apelianto tėvas R. M., būdamas iš dalies darbingas, negalėtų savimi pasirūpinti pats arba to negalėtų padaryti kiti šeimos nariai. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis į darbą kasdien važinėja automobiliu, nes darbovietė yra (duomenys neskelbtini) centre (duomenys neskelbtini), o jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog darbinių funkcijų atlikimui P. M. vairuotojo pažymėjimas nėra reikalingas, kadangi iš 2016 m. lapkričio 28 d. darbo sutarties Nr. 081 matyti, jog P. M. dirba virėju. Tuo tarpu apeliantas gyvena ir jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, kur išvystyta viešojo transporto sistema, todėl į darbą gali nuvykti viešuoju transportu.Aukštesnysis teismas pažymi kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinė padėtis nesuteikia, jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, o pažeidimą padariusio asmens gyvenime (šiuo atveju ir jo šeimos narių) kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. Pažymima, kad šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą nepakeistą ir P. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.