Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei G. V., trečiajam asmeniui A. C. su institucija, teikiančia išvadą, Valstybine vaiko teisių apsaugos ir įvaikinio tarnyba prie Socialinės apsaugos ir daro ministerijos dėl tėvystės nuginčijimo, įrašo gimimo liudijime panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo j a:

Ieškinys pagrįstas, įrodytas surinktais byloje įrodymais, todėl tenkintinas.

Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 str. 1 d.). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146 – 3.148, 3.150 str.).

Dėl tėvystės nuginčijimo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo V. M. ir atsakovės G. V. (anksčiau M.) santuokos akto įrašas panaikintas 2020-11-26 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-71226-88/2020, tai patvirtinama Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis. Ieškovui ir atsakovei teisiškai esant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) todėl jo tėvu gimimo įraše nurodomas ieškovas V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (CK 3.140 str. 1 d.).

Ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieškovas yra įsitikinęs, jog vaikas nėra biologinis jo sūnus, kadangi su atsakove vaiko pradėjimo metu jis artimų santykių nepalaikė, šalių santykiai jau buvo nutrūkę. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame ieškinį prašė tenkinti, teismo posėdyje savo poziciją palaikė ir patvirtino, kad jos sūnus A. V. nėra ieškovo biologinis vaikas, nes šalys vaiko pradėjimo momentu artimų santykių nepalaikė, santuoką siekė nutraukti, dėl ko 2020 metų rudenį teisme buvo užvestas civilinis jų skyrybų procesas. Anot atsakovės ir trečiojo asmens A. C. vaiko A. biologinis tėvas yra jis, jie nurodė kartu gyvenantys ir auginantys savo sūnų A. V.. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad vaiko interesais ieškovo ieškinys turėtų būti tenkinamas. Šalių ir trečiojo asmens pozicija vertintina kaip įrodymas, jog abi šalys ir trečiasis asmuo pripažįsta, kad ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje, o atsakovė teismo posėdyje nurodė analogiškas aplinkybes, jog tuomet, kai buvo pradėtas ir gimė atsakovės vaikas, šalių santykiai jau buvo nutrūkę, atsakovė palaikė artimus ryšius su A. C.. Ieškovas nelaiko savęs vaiko tėvu, juo nesirūpina, neteikia išlaikymo. Abi šalys sutinka, kad A. V. gimimo įraše tėvu įrašytas ieškovas tik dėl to, kad šalys, vaikui gimus, vis dar buvo santuokoje. Taigi, šioje byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad V. M. nėra A. V. tėvas, o vaiko gimimo įraše bei liudijime nurodyti duomenys apie vaiko tėvą neatitinka tikrovės.

Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas aplinkybes bei išdėstytą nuomonę, nebuvo tikslinga atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią ar paneigiančią, kad ieškovas V. M. nėra nepilnamečio A. V. tėvas, kadangi, teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų, jog ieškovo tėvystė nepilnamečiam vaikui būtų nuginčyta. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens bei Tarnybos išdėstytas ir bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas tik 2021 metų rudenį sužinojo ir įsitikino, jog jis yra įrašytas A. V. gimimo liudijime jo tėvu. Tą pačią aplinkybę patvirtino atsakovė G. V., kuri patvirtino pati šį faktą pasakiusi ieškovui. Taigi, šiuo atveju ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti nėra praleistas.

Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, taip pat šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog jis nėra vaiko A. V. tėvas, todėl ieškovo reikalavimas dėl jo tėvystės šiam vaikui nuginčijimo tenkinamas (CK 3.149 str., 3.150 str., CPK 178 str.).

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2021-06-29 įsakymu Nr. 129 patvirtintų civilinės metrikacijos taisyklių 109.9. punktas skelbia, kad civilinės būklės akto įrašas keičiamas teismo sprendimu išbraukus iš gimimo įrašo duomenis apie vaiko tėvą ar motiną.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str.). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Už nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 str.), todėl atkreiptinas atsakovės ir trečiojo asmens dėmesys į tai, kad jie turi pasirūpinti, kad vaiko gimimo įraše trečiasis asmuo A. C. būtų įrašytas A. V. tėvu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, sumokėjo 85,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 6 p. 7 d.). Duomenų apie kitas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 85,00 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (93 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 24,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 24,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra vaiko A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikas.

Išbraukti iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kad A. V. tėvas yra V. M..

Priteisti iš atsakovės G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 85,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei priteisti 24,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą 5662).

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.