Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) A. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Neskirti termino sutuoktiniams ir nutraukti (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos biure sudarytą J. J. ir A. J. santuoką dėl atsakovo kaltės;Nutraukus santuoką J. J. palikti ikisantuokinę ,,M.“ pavardę, A. J. po santuokos nutraukimo palikti ,,J.“ pavardę;Nustatyti nepilnametės dukros A. J. ir nepilnamečio sūnaus A. J. gyvenamą vietą kartu su J. J..Priteisti iš atsakovo A. J. nepilnamečiui sūnui A. J. ir nepilnametei dukrai A. J. išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, bei priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti J. J., išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą.Priteisti iš atsakovo A. J. nepilnametei dukrai A. J. 14 725 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-03-01 iki 2013-03-01.Priteisti iš atsakovo A. J. nepilnamečiui sūnui A. J. 14 725 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-03-01 iki 2013-03-01.Nustatyti atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (nurodyta ieškinyje).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Išsikėlus atskirai gyventi nuomojasi gyvenamąsias patalpas Kauno mieste. Vaikams priteisus išlaikymą po 500 Lt, atsakovo ,,į rankas“ gaunamos pajamos sudarytų 800-900 Lt, o sumokėjus visus mokesčius realiai pragyvenimui liktų apie 200-300 Lt , jokių kitų pajamų negauna. Ieškovė gyvena jos tėvams priklausančiame bute, todėl nepatiria papildomų už gyvenamosios vietos turėjimą išlaidų. Nepagrįstas prašymas padidinti vaikams išlaikymą po 600 Lt, nes nenurodytas šio prašymo faktinis pagrindas – faktinės aplinkybės, patvirtinančios reikalaujamo priteisti išlaikymo dydį.Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, taip pat CK normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymą. Teismo nutartimi iš esmės pažeistos apelianto, kaip vieno iš sutuoktinių, turtinės teisės, teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai, kadangi teismas klausimą priėmė remdamasis tik vienos iš ginčo šalių pateiktomis aplinkybėmis ir teisine pozicija. Ieškovė elgdamasi nesąžiningai ir piktybiškai, ieškinyje bandydama pagrįsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto atžvilgiu, pateikė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius faktinius duomenis apie šeimos santykius, apie atsakovą kaip asmenį, kaip tėvą, taip suklaidindama pirmosios instancijos teismą. Apeliantas nuo išsikėlimo gyventi skyrium nuo šeimos nuolat išlaiko savo vaikus, reguliariai kiekvieną mėnesį po 400 Lt pervesdamas pinigus, skirtus vaikų išlaikymui, į ieškovės banko sąskaitą.

Atsakovo argumentas, jog buto nuoma Kaune jam, kaip dirbančiam šiame mieste, yra būtina, kadangi važinėti iš Marijampolės į darbą dar labiau neapsimokėtų finansiškai arba išlaidos būtų panašios kaip nuomojant būstą, yra nelogiškas. Atsakovo patiriamos išlaidos, susijusios su būstu ir jo išlaikymu, nėra ir negali būti laikoma teisiniu pagrindu mažinti išlaikymo dydį vaikams, kadangi ieškovė šių išlaidų taip pat patiria. Vidutinės atsakovo mėnesinės pajamos sudaro apie 1 935, 40 Lt. Vaikams sumokėjus 1 000 Lt, atsakovui pragyvenimui lieka apie 935, 40 Lt, t. y. jo vidutinė pragyvenimui tenkanti suma nuo sumos gyvenant šeimoje pasikeičia tik neženkliai, kas nedaro lemiamos įtakos, dėl ko turėtų būti mažinamos išlaidos vaikų išlaikymui. Nepagrįstas argumentas, kad ieškovė nenurodė faktinio pagrindo, kodėl ji prašo būtent tokios pinigų sumos. Reikalingų lėšų per mėnesį, kurios yra būtinos vaikų poreikiams patenkinti, lentelės yra pridėtos prie bylos medžiagos, iš kurių akivaizdu, kad vaikams faktiškai mėnesiui reikia ne mažiau kaip 1 300 Lt.Atskirajame skunde neteisingai nurodoma, kad ieškovė klaidingi jį charakterizuoja, kadangi atsakovas anksčiau smurtavo šeimoje, kitaip netinkamai elgėsi, grasino, gąsdino bei įžeidinėjo ieškovę vaikų akivaizdoje, tokiu būdu pažeidė savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

Atsakovas nurodo, kad nuo išsikėlimo gyventi skyrium jis kiekvieną mėnesį pervesdavo pinigų į ieškovės sąskaitą vaikų išlaikymui. Iš sąskaitos išrašo nuo 2010-01-01 iki 2013-05-07 matyti, kad atsakovas 2013-03-12 ir 2013-04-13 yra pervedęs į ieškovės J. J. sąskaitą 800 Lt vaikų išlaikymui, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nurodyta aplinkybė negali būti pagrindas apskritai netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių instituto ir neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, kad atsakovas išlaikymą vaikams ir toliau reguliariai (kiekvieną mėnesį) teiks visą bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo laikotarpį (iki civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjimo iš esmės). Teismas sprendžia, kad toks atsakovo rūpinimasis vaikais neužtikrina nepilnamečių vaikų minimalių poreikių iki bus išnagrinėta civilinė byla ir nesudaro teisinio pagrindo, įvertinus laikino išlaikymo paskirtį, netaikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgdamas į ieškovės argumentus, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis kol bus priimtas teismo sprendimas.

Atsakovas nurodo, kad ieškovės prašymas padidinti vaikams išlaikymą po 600 Lt nepagrįstas, nes ji nenurodė šio prašymo faktinio pagrindo – faktinių aplinkybių, patvirtinančių reikalaujamo priteisti išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo aukščiau nurodytas argumentas atmestinas, kadangi ieškovė iš esmės pagrindė vaikų išlaikymui būtinų poreikių patenkinimui reikalingų lėšų per mėnesį dydį. Kaip matyti, ieškovė pateikė į bylą vaikų poreikių sąrašus ir paskaičiavo vidutiniškai reikalingą pinigų sumą jiems patenkinti – A. J. – 1 330 Lt, A. J. – 1 260 Lt (b. l. 92-93). Šokių kolektyvo 2013-02-21 pažyma patvirtina, kad A. J. lanko šokių būrelį – kolektyvas ,,(duomenys neskelbtini)“, mėnesinis mokestis (neįskaitant šokių avalynės ir aprangos) yra 70 Lt. Vaikai yra mokyklinio amžiaus – A. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) mokosi 1 klasėje, A. J. (gimęs (duomenys neskelbtini)) mokosi 3 klasėje. Marijampolės ,,(duomenys neskelbtini)“ pradinės mokyklos pažymos 2013-02-18 Nr. 3-3 ir 2013-02-18 Nr. 3-4 patvirtina vaikams mokykloje pietums ir pusryčiams pavalgyti vidutiniškai per dieną reikalingos pinigų sumos dydį – po 5 Lt. Be to, abu vaikai lanko pailgintą darbo dienos grupę, kuri, priklausomai nuo trukmės, taip pat mokama.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principu, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taigi materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Pastarasis materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti. Kaip matyti, vaikams laikinas išlaikymas periodinėmis išmokomis išlaikymas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi padidintas nuo 300 Lt iki 500 Lt paaiškėjus aplinkybei, kad atsakovas yra dirbantis (statutinis valstybės tarnautojas) ir gaunantis pastovias pajamas. Iš atsakovo atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su teismo priteisto – padidinto nuo 300 Lt iki 500 Lt per mėnesį išlaikymo dydžiu (sutinka teikti po 400 Lt išlaikymą), nurodant, kad jokių papildomų pajamų jis negauna, nuomojasi Kaune butą, jam likusi pragyvenimui suma sudarytų tik 200-300 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė savo blogos materialinės padėties (kad jo materialinė padėtis tokia, jog būtų pagrindas priteistą išlaikymo dydį mažinti nuo 500 Lt iki 400 Lt). Priešingai, nagrinėjamoje byloje esantis Kauno apskrities VPK Finansų skyriaus pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų patvirtina, kad 2012 metais atsakovo mėnesinis darbo užmokestis buvo 1 800 Lt, o 2013 metais – daugiau nei 1 900 Lt, kas patvirtina pakankamą atsakovo mėnesinį pajamų dydį, kad atsakovas galėtų teikti teismo priteisto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Atsakovo nurodytas motyvas, kad jis nuomojasi Kaune butą, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Byloje, išskyrus paties atsakovo paaiškinimus, nėra pateikta jokių duomenų (pvz:. nuomos sutartis, nuomotojo rašytinis paaiškinimas, mokėjimo pavedimai nuomotojui už nuomą ar kt.), kuri objektyviai patvirtintų sudarytos nuomos sutarties faktą ir (ar) nuomojamo objekto (buto ar kitos gyvenamosios patalpos) mokesčio dydį (nuompinigius). Atsakovas nurodo, kad neturi papildomų pajamų, tačiau teismas pažymi, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas žmogus, todėl siekiant tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, atsakovui niekas netrukdo pasinaudoti galimybe susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą. Vertinant klausimą dėl nustatyto išlaikymo dydžio pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju iš apelianto priteista laikino išlaikymo suma po 500 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui neviršija orientacinio teismų praktikoje įtvirtinto išlaikymo dydžio, pagal kurį bendra abiejų tėvų teikiamo išlaikymo suma paprastai turėtų būti ne mažesnė kaip minimali mėnesinė alga, kurios dydis prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo ir ginčijamos nutarties priėmimo metu sudarė 1 000 Lt. Taigi, šiuo atveju, teismas atsakovo atžvilgiu priteisdamas po 500 Lt pagrįstai nustatė atsakovui tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius ir tokiu būdu tinkamai, vadovaudamasis proporcingumo principu, paskirstė tėvų pareigą materialiniai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštų reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą. Nustačius, jog šalių nepilnamečiams vaikams teiktinas mažesnis išlaikymas, negu taikytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sumokėtos išlaikymo sumos galės būti įskaitytos.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.