Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-03 · Byla Nr. N-63-1299-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-03
Bylos Nr.
N-63-1299-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-1299/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 3 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarimo M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. M. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad M. M. 2009 m. gegužės 3 d., apie 1 val. 00 min., Vilniuje, Vilniaus g. 65, vairuodamas automobilį Peugeot 406 ir pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, neištraukęs kuro užpylimo žarnos iš bako pradėjo važiuoti, taip ją nutraukdamas, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. birželio 15 d. nutarimu pripažino M. M. kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas nurodė, kad administracinių teisės pažeidimų padarymo faktą ir M. M. kaltę patvirtina tarnybinis pranešimas, degalinės vadovės paaiškinimas, degalinės operatorės pareiškimas, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, filmuota medžiaga. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, nustatė M. M. atsakomybę lengvinančią (prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų pažeidimų) ir sunkinančią (per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimus) aplinkybes.

II.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarimą ir už padarytus administracinius teisės pažeidimus skirti mažesnę administracinę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Anot jo, teismas neteisingai vertino jo veiksmus kaip pasišalinimą, t. y. tyčia padarytą pažeidimą, nes apie tai, kad buvo padaryta žala, jis nesuvokė, Teigia, jog ši aplinkybė nebuvo pakankamai ištirta, byloje nėra duomenų, kas konkrečiai buvo sugadinta, ką reikią taisyti, apie degalinės darbuotojos nurodytą movą tarnybiniame pranešime neužsimenama, apie tokios detalės buvimą kuro užpylimo pistolete jis nežinojo, nes nėra specialistas. Nurodo, kad automobiliu iš degalinės pradėjo važiuoti pamiršęs ištraukti kuro užpylimo pistoletą, tai pastebėjęs sustojo, sujungė žarną su pistoletu ir įsitikinęs, kad žarna patikimai laikosi, padėjo ją į vietą, po to nuvažiavo, nes galvojo, kad jokia žala nepadaryta. Pripažįsta, kad elgėsi nerūpestingai. Teigia, kad paskirta administracinė nuobauda yra per griežta ir sukels jam sunkias pasekmes.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

M. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) bei už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad jis pirmosios instancijos teismo nutarimą skundžia iš esmės, t. y. nesutinka, kad jo veika pasireiškė tyčia. Teigia, jog nepakankamai ištirta aplinkybė dėl padarytos žalos, o minėti faktai yra teisiškai reikšmingi, kvalifikuojant jo veiką pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (konkrečiu atveju – apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007, N575-2198/2009).

Pažymėtina, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra iš esmės nemotyvuotas (ATPK 286 straipsnis). Spręsdamas dėl apelianto kaltės, teismas tik išvardino įrodymus, pažymėjo, kad jo kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga bei paties M. M. paaiškinimais, tačiau dėl šių įrodymų detaliau nepasisakė ir jų neanalizavo. Iš minėto nutarimo turinio matyti, kad teismas apelianto kaltės formos iš viso netyrė ir nevertino. M. M. apeliaciniame skunde teigia, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukė nesuvokdamas, jog buvo padaryta žala, nurodė, jog buvo atsiskyrusios dvi dalys, kurias sujungė, ir įsitikinęs, kad žarna patikimai laikosi, padėjo ją į vietą. Analogiškai paaiškino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 19). Apelianto pateiktą įvykių seką patvirtina degalinės operatorės rašytinis pareiškimas (b. l. 11) bei vaizdo įrašas (b. l. 16), tačiau byloje yra prieštaravimų dėl padarytos žalos pobūdžio ir jie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pašalinti. Apeliantas nurodė tokius sugadinimus – kuro žarna buvo atitrūkusi nuo pistoleto, o iš rašytinio degalinės operatorės paaiškinimo matyti, kad buvo nutraukta mova, eismo įvykio schemoje užfiksuota, kad sugadintas kuro pylimo čiaupas (b. l. 4). Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kokio pobūdžio ir dydžio žala buvo padaryta, todėl neaišku, ar ji buvo akivaizdi. Nors administracinei atsakomybei kilti užtenka paties žalos padarymo fakto, tačiau konkrečiu atveju žalos pobūdis bei dydis yra svarbus sprendžiant, ar M. M. veika pasireiškė tyčios forma. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių išaiškinimui svarbūs degalinės darbuotojos ar įvykio aplinkybes fiksavusio policijos pareigūno parodymai, tačiau šie asmenys pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šioje byloje įrodymai visapusiškai ištirti nebuvo, esami prieštaravimai tarp įrodymų nebuvo pašalinti, todėl nėra galimybės spręsti paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimo. Įvertinus minėtus procesinius pažeidimus, pirmosios instancijos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas