Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2010-07-26 · Administracinė byla Nr. I-575-3-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-07-26
Bylos Nr.
I-575-3-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Artūras Drigotas, Audrius Bakaveckas, Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo
Kategorijos
  • 17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I575-3/2010Procesinio sprendimo kategorija 17.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Julianai Ostrouch,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punkto ir 38 punkto 1 lentelės dalys, kuriuose nustatytos bendrosios vykdymo išlaidos, atlyginimo antstoliui dydis ir įtvirtinti apribojimai antstoliui gauti atlyginimą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 10 iki 50 litų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui.

Aprašomoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir M. D. dėl vykdymo išlaidų priteisimo.

2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas (toliau – ir pareiškėjas) sustabdė civilinę bylą ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar nagrinėjant bylą taikytino norminio teisės akto – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija) 34.2 punkto ir 38 punkto 1 lentelės dalys, kuriuose nustatytos bendrosios vykdymo išlaidos, atlyginimo antstoliui dydis ir įtvirtinti apribojimai antstoliui gauti atlyginimą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 10 iki 50 litų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui.

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas savo prašymą ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą grindžia šiais argumentais:

1. CPK 609 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro ne tik CPK 609 straipsnio 1?7 punktuose išvardintosios, bet ir kitos su sprendimų vykdymu susijusios ar CPK nustatyta tvarka atliekamų veiksmų atlikimo išlaidos. Esant tokiam vykdymo išlaidų rūšių civilinio proceso įstatymo reglamentavimui, Sprendimų vykdymo instrukcijoje galėtų būti nustatytos ir detaliau reglamentuotos tik kitos su sprendimų vykdymu susijusios ar CPK nustatyta tvarka atliekamų veiksmų atlikimo išlaidos, kurių įstatymų leidėjas nedetalizuoja, o nurodo, kad tokios gali būti priskirtos vykdymo išlaidoms pagal CPK 609 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte vykdymo išlaidos skirstomos į bendrąsias vykdymo išlaidas, vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Toks vykdymo išlaidų rūšių reglamentavimas neatitinka CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyto vykdymo išlaidų rūšių reglamentavimo, CPK 583 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad Sprendimų vykdymo instrukcija nustato CPK vykdymo proceso normų taikymo tvarką.

2. Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punkte ir 38 punkte esančioje 1 lentelėje nustatytas vykdymo išlaidų dydis, reglamentuojant, kad bendrosios vykdymo išlaidos, atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą ir vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 10 iki 50 litų, priklauso nuo išieškotinos sumos dydžio ir vykdymo išlaidų dydžiai yra nustatyti neatsižvelgiant į konkrečioje vykdomojoje byloje būtinas antstolio darbo ir laiko sąnaudas bei būtinus atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Vykdymo išlaidų dydžių nustatymas – tai apmokėjimo už antstolio atliktą darbą nustatymas, todėl jis turėtų atitikti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą teisingo apmokėjimo už darbą principą. Nustatant apmokėjimo už atliktus darbus dydį, neatsižvelgiant į konkrečiam darbui reikalingas darbo ir laiko sąnaudas, būtinų atlikti vykdymo veiksmų kiekį ir apimtį, šis principas nėra įgyvendinamas.

III.

Rengiant bylą nagrinėti teisme, buvo gautas atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimas, kuriame pateikti argumentai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 ir 38 punktais nustatytas teisinis reglamentavimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nurodytoms įstatymų nuostatoms neprieštarauja.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija savo poziciją dėl norminio akto teisėtumo grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-29/2007 ir Nr. I-13/2008, kuriose prašoma ištirti Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punkto, 38 punkto ir kitų teisės normų atitikimą CPK 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 daliai, Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui bei kitiems teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto teisėtumo, pareiškėjo prašymas turi būti atmestas, vadovaujantis ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

2. Tiek šiuo metu galiojančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 (galiojusioje iki 2005 m. lapkričio 4 d.), buvo numatyta iš esmės tapati vykdymo išlaidų struktūra (šiuo metu pakeistas bylos administravimo išlaidų pavadinimas į bendrąsias vykdymo išlaidas). Klausimas dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432, 67 punkto teisėtumo ir atitikimo buvo sprendžiamas administracinėje byloje Nr. I7-7/2004. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendime pripažinta, kad šios redakcijos instrukcijos 67 straipsnio 3 papunktis neprieštarauja CPK 609 straipsniui. Todėl mano, kad prašymo dalis dėl Instrukcijos 34.2 punkto ir 38 punkto 1 lentelės atitikties CPK 609 straipsniui turėtų būti atmesta (ABTĮ 111 str. 2 d. 2 p.).

3. Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punktas, 38 punkto 1 lentelė atitinka CPK 583 straipsnio 1 dalį ir yra priimti teisės aktų nustatyta tvarka. Vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir atlyginimas antstoliui už darbą, reglamentuoti Instrukcijos 34 punkto 2 dalyje bei 38 punkto 1 lentelėje, skirti antstolio atlyginimui už darbą ir priimti taikant CPK 609 straipsnį. Visos minėtos išlaidos yra susijusios su visų sprendimų vykdymu, jos yra visų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos, kaip tai numatyta CPK 609 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Rengiant Sprendimų vykdymo instrukciją, buvo laikomasi nuomonės, kad bendrosios vykdymo išlaidos turi padengti antstolių realiai patiriamas faktines išlaidas, t. y. bendrąsias vykdomųjų bylų vedimo išlaidas – vykdomųjų bylų užvedimo, jų baigimo, archyvavimo, saugojimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo, interesantų priėmimo sąnaudas; darbo užmokesčio išlaidas – antstolio, antstolio padėjėjų, buhalterio, kitų antstolių kontorų darbuotojų; bei bendrosios paskirties išlaidas – patalpų įsigijimo ar nuomos, patalpų eksploatavimo, turto nusidėvėjimo, antstolio kontoros veiklos organizavimo ir valdymo, transporto priemonių įsigijimo ir išlaikymo, kuro, kanceliarinių prekių įsigijimo sąnaudas, ryšių (telekomunikacijų) paslaugas, įmokas Lietuvos antstolių rūmams (antstolio narystės mokestis Lietuvos antstolių rūmams), atlyginimą už naudojimąsi duomenų bazėmis (VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ ir pan.), privalomąjį antstolio civilinės atsakomybės draudimą, banko išlaidas ir kt.).

4. Tuo atveju, jeigu būtų sprendžiamas klausimas dėl Instrukcijos 34.2 punkto atitikimo CPK 609 straipsnio 1 daliai, pažymi, kad, kaip matyti iš CPK 609 straipsnio 1 dalies 8 punkto, CPK nurodytų vykdymo išlaidų sąrašas nėra baigtinis. Pagal Civilinio proceso kodekse nustatytų teisės normų formuluotę, vykdymo išlaidomis gali būti laikomos ir kitos išlaidos, kurios nors ir nėra susijusios su konkrečiu antstolio procesinių veiksmų atlikimu, bet yra apskritai susijusios su visų sprendimų vykdymu (antstolio funkcijų vykdymu, vykdomųjų dokumentų vykdymu). Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte nurodytos vykdymo išlaidos pagal turinį nenustato naujų išlaidų, nenumatytų CPK 609 straipsnio 1 dalyje, o tik jas apibendrina ir suskirsto į tris pagrindines grupes, kategorijas, atsižvelgiant į jų pobūdį, ar jos nuolatinės ar kintamos. Kadangi nėra apibrėžtos CPK 609 straipsnio 1 dalies 1?7 punktuose nurodytų vykdymo išlaidų sąvokos (šiuose punktuose nurodomas išlaidų turinys, o ne apibrėžiamos sąvokos), vykdymo išlaidų sąrašas nėra išsamus (CPK 609 str. 1 d. 8 p.), o įstatymų leidėjas paveda vykdymo išlaidų dydį nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje (CPK 609 str. 2 d.), darytina išvada, jog Sprendimų vykdymo instrukcijoje nedraudžiama vartoti kitas sąvokas, grupuojant, suskirstant vykdymo išlaidas ir nustatant jų dydį.

5. Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad šio Kodekso 1 straipsnyje nurodytiems santykiams reglamentuoti taikomas teisingo apmokėjimo už darbą principas. Antstolio ir skolininko, taip pat antstolio ir išieškotojo nei darbo santykiai, nei sutartiniai santykiai nesieja. Darbo kodeksas vykdymo proceso, antstolių ir proceso dalyvių tarpusavio santykių nereguliuoja. Antstolio kontora nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant ūkinę komercinę veiklą, subjektas (Antstolių įstatymo 18 str. 2 d.). Antstolis neturi darbo santykių nei su kontora, nei su jokiu kitu juridiniu ar fiziniu asmeniu, neveikia pagal darbo sutartį ir negali būti prilyginamas darbuotojui. Užsiimdamas profesine veikla, antstolis siekia iš savo veiklos ne tik padengti išlaidas, bet ir uždirbti pelno, kuris priklauso nuo jo veiklos efektyvumo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendžia klausimą dėl norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumo, nėra teisinio pagrindo vertinti ne darbo teisinius santykius reglamentuojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 punkto atitikimą Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui (ABTĮ 111 str. 1 d.).

6. Priimant Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punktą bei 38 straipsnio 1 lentelę, vadovaujantis CPK nustatytomis vykdymo procesą reglamentuojančiomis normomis, buvo hipotetiškai įvertinta, kiek būtinų vykdymo veiksmų, vykdant išieškojimus nuo 10 iki 50 Lt, reikės atlikti, kiek bus skirta šiems veiksmams darbo laiko ir sąnaudų. Vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir priteisimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CPK įtvirtintais ekonomiškumo principu (CPK 7 str.), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) bei skolininko ir antstolio interesų pusiausvyros principu, todėl antstolis yra įpareigotas planuoti efektyvių vykdymo veiksmų atlikimą ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis bei jam suteiktais įgaliojimais.

IV.

Rengiant bylą nagrinėti teisme, taip pat buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas, kuriame pateikti argumentai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 ir 38 punktais nustatytas teisinis reglamentavimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nurodytoms įstatymų nuostatoms neprieštarauja. Lietuvos Respublikos finansų ministerija savo poziciją dėl norminio akto teisėtumo grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nurodytų vykdymo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes dėl objektyvių priežasčių (antstolių ir vykdomų dokumentų įvairovės, jų vykdymo specifikos, patiriamų išlaidų įvairovės ir kt.) neįmanoma pateikti išsamaus ir viską apimančio vykdymo išlaidų sąrašo. Todėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte vykdymo išlaidos yra skirstomos ne pagal konkrečias rūšis, o atsižvelgiant į jų pobūdį, t. y. ar jos yra nuolatinės ar kintamos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 1 dalies 1?7 punktuose nurodytas konkrečias vykdymo išlaidas taip pat galima atitinkamai priskirti vienai iš 34 punkte nurodytų vykdymo išlaidų kategorijų kaip ir kitas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas vykdymo išlaidas. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 1 dalyje nurodytos vykdymo išlaidos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte skirstomos ne pagal rūšis, o pagal jų pobūdį, todėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 daliai ir 609 straipsnio 1 daliai.

2. Civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato instrukcija. Minimo kodekso 583 straipsnio 1 dalis nustato, kad šią instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, valstybė nustato vykdymo išlaidų dydžius instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punkte yra reglamentuota, kad išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra mažesnė nei 10 litų, šios vykdymo išlaidos ir pašto (kurjerių) išlaidos bei transporto išlaidos neskaičiuojamos, o 38 punkto 1 lentelėje yra nustatyta, kad jei išieškotina suma iki 10 litų, tai bendrosios vykdymo išlaidos yra 30 litų, o atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 20 litų. Toks vykdymo išlaidų dydžių reglamentavimas taip pat yra vykdymo išlaidų dydžių nustatymas, o ne ribojimas antstoliui gauti nustatytą sumą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą.

3. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, vykdydamas savo funkcijas, nėra darbo santykiuose su jokiais asmenimis ir nedirba pagal darbo sutartis, todėl jis negali būti laikomas darbuotoju, kuris gauna atlyginimą. Už antstolio vykdomas funkcijas yra mokama Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir dydžiais.

Motyvuojamoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Dėl norminio teisės akto teisėtumo tyrimo apimties

Pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutarties rezoliucinėje dalyje suformuluotas prašymas ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punkto ir 38 punkto 1 lentelės dalys, kuriuose nustatytos bendrosios vykdymo išlaidos, atlyginimo antstoliui dydis ir įtvirtinti apribojimai antstoliui gauti atlyginimą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 10 iki 50 litų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui.

Tačiau iš nutartyje išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjui iš tiesų abejonių sukėlė Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto ta apimtimi, kuria numatytas vykdymo išlaidų skirstymas į trijų rūšių išlaidas, atitiktis CPK 609 straipsnio 1 daliai ir 583 straipsnio 1 daliai bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punkto ir 38 punkto 1 lentelės dalių, kuriuose nustatytos bendrosios vykdymo išlaidos, atlyginimo antstoliui dydis ir įtvirtinti apribojimai antstoliui gauti atlyginimą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 10 iki 50 litų, atitiktis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui. Todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 ir 38 punktų nuostatų atitiktį pareiškėjo nurodytoms įstatymų nuostatoms tirs pirmiau minėta pareiškėjui faktiškai kilusių abejonių apimtimi.

Pažymėtina, kad tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto bei 38 punkto, tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 1 dalies nuostatos nuo kreipimosi momento buvo pakeistos, o nutartyje jų tiksli redakcija nenurodyta, tad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi individualios bylos aplinkybes (ginčijamo akto taikymo momentą), patikslina Klaipėdos miesto apylinkės teismo kreipimąsi. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tirs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 1 daliai (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) ir 583 straipsnio 1 daliai bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punkto (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) ir 38 punkto 1 lentelės (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) dalių, kuriuose nustatytos bendrosios vykdymo išlaidos, atlyginimo antstoliui dydis ir įtvirtinti apribojimai antstoliui gauti atlyginimą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 10 iki 50 litų, atitiktį Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui.

VI.

Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) numatyto vykdymo išlaidų skirstymo į trijų rūšių išlaidas atitikties Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 1 daliai (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija)

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, be kita ko, ginčija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) ta apimtimi, kuria numatytas vykdymo išlaidų skirstymas į trijų rūšių išlaidas, atitiktį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 1 daliai (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija).

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto atitiktis įstatymų nuostatoms buvo tirta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I146-4/2009. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju prašoma ištirti tos pačios redakcijos nuostatų teisėtumą, dėl kurių kreiptasi ir minėtoje administracinėje byloje Nr. I146-4/2009, t. y. Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) atitiktį CPK 609 straipsnio 1 dalies (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) normoms. Paminėtoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad vien tai, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte vykdymo išlaidos suskirstytos į tris grupes: bendrąsias vykdymo išlaidas, vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, o CPK 609 straipsnio 1 dalyje toks suskirstymas tiesiogiai neįvardytas, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad tarp CPK 609 straipsnio 1 dalies ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto yra prieštaravimas. Todėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) numatytas vykdymo išlaidų skirstymas atitinka CPK 609 straipsnio 1 dalį (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija).

Kaip matyti iš paminėto, nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija teisės normų, dėl kurių atitikties CPK 609 straipsnio 1 daliai jau buvo pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I146-4/2009, teisėtumą. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi ir 101 straipsnio 2 punktu, ši aplinkybė yra pagrindas nutraukti pradėtą norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo teiseną dalyje dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) ta apimtimi, kuria numatytas vykdymo išlaidų skirstymas į trijų rūšių išlaidas, atitikties CPK 609 straipsnio 1 daliai (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija).

VII.

Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) numatyto vykdymo išlaidų skirstymo į trijų rūšių išlaidas atitikties Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 daliai

Civilinio proceso kodekso 583 straipsnio „Vykdymo proceso teisinis reglamentavimas“ 1 dalyje nustatyta: „Šio Kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šią instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“. Nors pareiškėjas prašo ištirti, ar Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte numatytas vykdymo išlaidų skirstymas į trijų rūšių išlaidas neprieštarauja CPK 583 straipsnio 1 daliai, tačiau iš nutarties motyvų matyti, jog pareiškėjui abejonių sukėlė Instrukcijos 34 punkto (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) atitiktis CPK 583 straipsnio 1 dalies 1 sakiniui: „Šio Kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija“.

Tiriant Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) atitiktį CPK 583 straipsnio 1 daliai, paminėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. kovo 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I146-4/2009 konstatavo, jog prieštaravimo tarp CPK 583 straipsnio 1 dalies ir Sprendimo vykdymo instrukcijos 34 punkto (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) ta apimtimi, kuria numatytos bendrosios išlaidos, nėra.

Dar daugiau, ginčijamos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) atitiktis CPK 583 straipsnio 1 dalies 1 sakinyje įtvirtintoms nuostatoms buvo tiriama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I444-1/2010. Šiame sprendime Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) numatytas vykdymo išlaidų skirstymas į trijų rūšių išlaidas neprieštarauja CPK 583 straipsnio 1 daliai.

Atsižvelgdama į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla dalyje dėl pareiškėjo prašymo ištirti, ar Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punktas (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) ta apimtimi, kuria numatytas vykdymo išlaidų skirstymas į trijų rūšių išlaidas, neprieštaravo CPK 583 straipsnio 1 daliai, nutrauktina.

VIII.

Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punkto (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) ir 38 punkto 1 lentelės (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) dalių, kuriuose nustatytos bendrosios vykdymo išlaidos, atlyginimo antstoliui dydis ir įtvirtinti apribojimai antstoliui gauti atlyginimą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 10 iki 50 litų, atitikties Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui

Pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašyme keliama abejonė, ar Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punkte (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) ir 38 punkte esančioje 1 lentelėje (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) nustatytas vykdymo išlaidų dydis, pagal kurį, pasak pareiškėjo, bendrosios vykdymo išlaidos, atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą ir vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 10 iki 50 litų, priklauso nuo išieškotinos sumos dydžio ir vykdymo išlaidų dydžiai yra nustatyti neatsižvelgiant į konkrečioje vykdomojoje byloje būtinas antstolio darbo ir laiko sąnaudas bei būtinus atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, neprieštaravo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintam teisingo apmokėjimo už darbą principui. Pareiškėjo manymu, nustatant apmokėjimo už atliktus darbus dydį, neatsižvelgiant į konkrečiam darbui reikalingas darbo ir laiko sąnaudas, būtinų atlikti vykdymo veiksmų kiekį ir apimtį, šis principas nėra įgyvendinamas.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimo vykdymo instrukcijos 38 punkto 1 lentelės, kurioje nustatytos bendrosios išlaidos ir atlyginimo antstoliui dydis, atitiktis Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui buvo tirta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I146-4/2009. Šiame sprendime išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, konstatavo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 punkto 1 lentelė (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) neprieštarauja Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui. Todėl nagrinėjamu atveju, vadovaujantis ABTĮ 114 straipsnio 1 dalimi ir 101 straipsnio 2 punktu, byla dalyje dėl Sprendimo vykdymo instrukcijos 38 punkto 1 lentelės (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija), kurioje nustatytos bendrosios išlaidos ir atlyginimo antstoliui dydis, atitikties Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui nutrauktina.

Toliau išplėstinė teisėjų kolegija pasisakys tik dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punkto (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyti apribojimai antstoliui gauti atlyginimą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 10 iki 50 litų, atitikties Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su Darbo kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba (DK 1 str. 1 d.). Darbo teisinių santykių subjektai yra darbuotojas (DK 15 str.) ir darbdavys (DK 16 str.). Darbuotoju laikytinas fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą bei dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (DK 15 str.).

Nors antstolius skiria ir atleidžia teisingumo ministras (Antstolių įstatymo 8 str. 1 d.), nei jų, nei antstolio ir vykdymo proceso dalyvių nesieja darbo teisiniai santykiai. Antstoliai yra nepriklausomi nuo vykdymo proceso dalyvių ir juos su vykdymo proceso dalyviais sieja ne paklusimas nustatytai darbo tvarkai (DK 93 str.), o kooperavimosi, demokratiškumo ir kiti principai (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Pagal Antstolių įstatymą (2002 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. IX-876 redakcija, taip pat ir su vėlesniais pakeitimais) antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (2 str. 1 d.). Aiškinant šį teisinį reguliavimą būtina pažymėti, kad antstolio, kaip privataus asmens, vykdoma savarankiška veikla, nors ją ir sudaro veiksmai, patenkantys į viešosios valdžios prerogatyvas, negali būti aiškinama tokiu būdu, jog valstybė būtų laikoma jo darbdaviu. Tokią poziciją pagrindžia ir Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimas ir jame suformuluota oficiali konstitucinė doktrina. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad antstoliai nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai ir verčiasi savarankiška profesine (privačia) veikla, tačiau jų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymai. Šiame kontekste paminėta ir tai, kad už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kuriuos taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas (Antstolių įstatymo 16 str. 2 d.). Apibendrinant konstatuota, kad antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos.

Taigi, atsižvelgus į paminėtą, antstolis negali būti pripažintas darbuotoju Lietuvos Respublikos darbo kodekso 15 straipsnio prasme, kurio darbdaviu būtų laikoma valstybė: jo veikla yra reglamentuota specialaus Antstolių įstatymo, Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos, o ne Darbo kodekso nuostatomis. Tokios pačios praktikos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I146-4/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-1/2010).

Kadangi antstolio veikla vykdant sprendimus nepatenka į Darbo kodekso reglamentavimo sritį, jo santykiams su vykdymo proceso dalyviais Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimo už darbą principus, netaikytinos. Todėl negali būti ir prieštaravimo tarp Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punkto (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyti apribojimai antstoliui gauti atlyginimą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 10 iki 50 litų, ir Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punkto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 2 punktu, 115 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punktas (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 redakcija) ta apimtimi, kuria buvo nustatyti apribojimai antstoliui gauti atlyginimą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 10 iki 50 litų, neprieštaravo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui.

Likusioje dalyje norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo bylą nutraukti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjų kolegija Audrius BakaveckasAnatolijus BaranovasArtūras DrigotasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius