- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- eI3-50-609/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01014-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Coca-Cola HBC Lietuva“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini)
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Coca-Cola HBC Lietuva“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Coca-Cola HBC Lietuva“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, AAD) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pripažinti negaliojančiais pareiškėjai išduoti metalines ir PET pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai (toliau – ir Patvirtinimai).
Skunde nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) nuostatas ji yra laikoma gamintoju importuotoju, todėl turi pareigą dalyvauti organizuojant pakuočių atliekų, kurios susidarė Lietuvos vidaus rinkai tiekiant supakuotus gaminius, tvarkymą ir finansuoti šių atliekų tvarkymą. Vykdydama PPATĮ įtvirtintą pareigą, pareiškėja sudarė sutartį su licencijuota gamintojų ir importuotojų organizacija viešąja įstaiga „Žaliasis taškas“ (toliau – ir Įstaiga) ir jai pavedė pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą bei kitų PPATĮ ir kitais teisės aktais nustatytų pareigų gamintojams ir importuotojams vykdymą 2013-2015 metų laikotarpiu.
Pagal sutartį Įstaiga organizavo pakuočių atliekų sutvarkymą 2013-2015 metais, kurį finansavo pareiškėja, sumokėdama sutartyje nustatyto dydžio sumas, ir išdavė Patvirtinimus, kurie patvirtino Bendrovės teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (toliau – ir Mokestis) lengvatą. Remdamasi Patvirtinimais, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme (toliau – ir MATĮ) nustatytais terminais, pareiškėja pasinaudojo mokestine lengvata.
Pareiškėja 2018 m. vasario 23 d. buvo informuota apie priimtą Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti Patvirtinimus negaliojančiais. Iš Sprendimo turinio akivaizdu, jog Patvirtinimai panaikinti išimtinai dėl to, kad Įstaiga šiuos dokumentus išdavė, remdamasi atliekų tvarkytojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) išrašytais pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, kurie AAD 2015 m. gegužės 12 d., 2015 m. rugsėjo 16 d. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimais yra panaikinti. Akcentavo, kad dėl Patvirtinimų panaikinimo Bendrovei atsirado pareiga papildomai sumokėti daugiau nei 519 000 Eur mokesčio sumą, nepaisant to, kad ji jau yra finansavusi pakuočių atliekų, už kurias buvo išduoti Pavirtinimai, panaikinti Sprendimu, sutvarkymą.
Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ji nepadarė teisės aktų pažeidimų, susijusių su pakuočių atliekų tvarkymo organizavimu. Jos teigimu, Bendrovė nepagrįstai nukentėjo nuo trečiųjų asmenų, įskaitant valstybės institucijas, neteisėtų veiksmų ir neveikimo bei netinkamo Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Toks administracinės atsakomybės be kaltės taikymas yra negalimas, remiantis bendraisiais teisės principais ir grubiai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, kadangi pareiškėja yra verčiama antrą kartą sumokėti už tų pačių pakuočių atliekų tvarkymą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog AAD ir Aplinkos apsaugos agentūra turi prievolę tikrinti, ar į Atliekų tvarkytojų sąrašą pageidaujančios įsirašyti įmonės atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatytus reikalavimus. Nurodytos institucijos privalo vykdyti į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašytų atliekų tvarkytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę.
Pareiškėja pažymi, kad į 2013 metų planus buvo įtraukta UAB (duomenys neskelbtini) kontrolė, tačiau patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) veikloje pažeidimai nebuvo nustatyti ir (ar) apie juos Įstaiga, kuri vykdė atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimų konkursus, nebuvo informuota. Pareiškėjos vertinimu, AAD turėjo visas objektyvias galimybes pastebėti atliekų tvarkytojo pažeidimus bei jiems užkirsti kelią, tačiau to nepadarė, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad valstybės institucijos savo kontrolės funkciją vykdė netinkamai.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos, kurių pagrindu priimtas Sprendimas, prieštarauja nacionalinių teismų bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai ir ES teisės aktams, kadangi Apraše įtvirtintas teisinis reguliavimas leidžia gamintojams ir importuotojams taikyti neigiamas pasekmes, nors gamintojų ir importuotojų atsakomybė pasibaigė įstatymų nustatytų tvarka atliekų sutvarkymą perleidus organizacijai ir konkrečiam atliekų tvarkytojui. Tai akivaizdžiai prieštarauja ir ES teisėje pripažįstamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas praktikoje yra patvirtinęs, kad esminiai mokesčio elementai ir su mokesčio prievolės atsiradimu susiję aspektai turi būti reglamentuoti tik įstatymu.
Atkreipiamas dėmesys, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus. Individualus administracinis aktas privalo turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o pagal juos taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Sprendimas neatitinka minėtu reikalavimų, nes jame tiesiog išvardinti visi laikyti naikintinais UAB (duomenys neskelbtini) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai bei jų pagrindu Įstaigos išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, tačiau dėl kokios konkrečios priežasties yra panaikinami pareiškėjos gauti Patvirtinimai neįmanoma suprasti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atkreipiamas dėmesys, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) Kontrolės ir analizės skyriaus 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas, pabaigus Įstaigos patikrinimą, todėl jis Bendrovei tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia. Pareiškėja savo materialinį suinteresuotumą kildina iš sutartinių prievolių, susijusių su Įstaiga. Kadangi administracinėje byloje materialinis suinteresuotumas negali būti kildinamas iš sutartinių prievolių, kylančių iš civilinio pobūdžio sutarčių vykdymo, todėl Bendrovė neturi reikalavimo teisės ginčyti Sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad jis netinkamai vykdė savo pareigą tikrinti atliekų tvarkytojus. Pabrėžė, jog prieš atliekų tvarkytojus įrašant į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, yra atliekamas patikrinimas, ar toks subjektas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jis gali vykdyti tokią veiklą. Be to, kiekvienais metais yra atliekami planiniai tokių tvarkytojų patikrinimai. Būtent tokio patikrinimo metu ir buvo nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) padaryti pažeidimai ir iš minėto sąrašo ji buvo išbraukta.
Pažymi, kad Sprendimo priėmimo pagrindu nėra tik Aprašo nuostatos, juo yra ir Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnis, kuris nustato atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų negaliojimo pagrindus. Šių dokumentų pripažinimo negaliojančiais galimybė, tame tarpe ir ne dėl gamintojų ir importuotojų veiksmų, pareiškėjai privalėjo būti žinoma. Panaikinti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai preziumuoja neįvykdytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis, nes jų pagrindu buvo paskirstyti Patvirtinimai ir suteikta mokestinė lengvata. Priešingu atveju (tikintis, kad panaikinus atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą nekils iš viso jokių pasekmių) šių dokumentų panaikinimo institutas būtu betikslis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Įstaiga atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog skundą palaiko ir prašo jį tenkinti visiškai.
Teigia, kad ji yra organizacija, turinti pakuočių atliekų tvarkymo licenciją ir Atliekų tvarkymo įstatymo bei PPATĮ nustatyta tvarka kolektyviai organizuojanti gamintojų ir importuotojų pakuočių tvarkymą. Įstaiga yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kurio pagrindinis veiklos tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant naudingą veiklą aplinkos apsaugos srityje, organizuojant tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos vidaus rinkai verslo tikslais supakuotus gaminius. Vadovaudamasi Atliekų įstatymo nuostatomis, ji įgyvendina gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų Lietuvos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamus supakuotus gaminius. Įstaiga su gamintojais ir importuotojais sudaro sutartis „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“, kuriomis pastarieji paveda vykdyti jiems ATĮ nustatytas pareigas. Atitinkama sutartis buvo sudaryta ir su pareiškėja.
Nurodo, kad įgyvendindamas prisiimtas pareigas, Įstaiga privalo pasitelkti Aplinkos apsaugos agentūros į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą įtrauktus atliekų tvarkytojus. Pasibaigus kalendoriniams metams, tvarkytojai suinteresuotiems asmenims išrašo pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kuriuos Įstaiga paskirsto gamintojams ir importuotojams, išrašydama Patvirtinimus, kurie sudaro sąlygas gamintojams ir importuotojams įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis ir taip būti atleistiems nuo mokesčio už aplinkos teršimą. Sprendimu pripažinus, kad Patvirtinimai išduoti neteisėtai, gamintojai ir importuotojai be jokio kito papildomo sprendimo įpareigojami apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, t. y. Sprendimu faktiškai yra panaikinama mokesčio lengvata.
Pažymi, kad nei MATĮ, nei Atliekų tvarkymo įstatymas nereguliuoja Įstaigos gamintojams ir importuotojams išduotų Patvirtinimų pripažinimo neteisėtais ar jų panaikinimo klausimų, nenumato tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų.
Įstaiga laikosi pozicijos, jog pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, Sprendimas neatitinka mokestinius teisinius santykius (mokesčio lengvatos taikymą/panaikinimą) reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų, todėl jame numatytas Patvirtinimų pripažinimas neteisėtais negalimas, kaip pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, kad atlikdamas patikrinimą Patvirtinimų panaikinimo tikslu, atsakovas peržengė jam įstatymų suteiktos kompetencijos ribas, o tai yra teisinis pagrindas Sprendimą panaikinti.
Įstaigos teigimu, be kita ko, Sprendimas pažeidžia lex tero non agit bei teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, Sprendimo priėmimo teisiniu pagrindu nurodyta Aprašo 55 punkto nuostata negalėjo būti taikoma, nes Patvirtinimų panaikinimas nebuvo numatytas ginčo pagrindu tapusių teisiniu santykių metu. Jos vertinimu, Įstaigai 2013 – 2015 metais išdavus Patvirtinimus ir pareiškėjai pasinaudojus mokestine lengvata, teisiniai santykiai, susiję su tų metų Įstaigai ir jos gamintojams ir Importuotojams nustatyta pakuočių atliekų tvarkymo prievole, pasibaigė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis, pareiškėja yra juridinis asmuo, Lietuvos vidaus rinkai tiekiantis supakuotus gaminius, todėl pareiškėja laikytina pakuočių ir pakuočių atliekų gamintoja ir importuotoja.
Vykdydama teisės aktuose gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013–2015 metais pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas pavedė vykdyti Įstaigai.
Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos matyti, kad Vilniaus RAAD specialistai atliko Įstaigos neplaninį patikrinimą dėl Patvirtinimų gamintojams ir importuotojams teisėtumo. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės buvo užfiksuotos 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas), kuriame nurodyta, jog remdamasi UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais įrodančiais dokumentais, 2013-2015 metų laikotarpiu Įstaiga gamintojams ir importuotojams išdavė Patvirtinimus, kurie 2015-2016 metais buvo panaikinti. Akte nurodyta, jog atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę bei vadovaujantis Aprašo 55 punkto nuostatomis, yra pagrindas panaikinti Patvirtinimus panaikinti, kaip išduotus, remiantis neteisėtais UAB (duomenys neskelbtini) įrodančiais dokumentais.
Sprendimu Akto išvada patvirtinta ir panaikinti Sprendimo 1 – 2 prieduose nurodyti Patvirtinimai, išduoti remiantis panaikintais įrodančiais dokumentais.
Pažymėtina tai, jog , jog 2018 m. gruodžio 18 d. teismo nutartimi administracinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sprendžiamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo (toliau – ir LVAT) 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) išduotų įrodančių dokumentų (duomenys neskelbtini) pagrindu. Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalis palikta nepakeista.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis teigia, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Remtis šiais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus.
Įvertinus tai, jog LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti faktai ir konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje administracinėje byloje jos iš naujo nebeįrodinėtinos.
Bendrovės laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes: 1) Sprendimu pareiškėjai atsakomybė pritaikyta be kaltės, nes pažeidimus pakuočių atliekų tvarkymo srityje padarė tretieji asmenys ir valstybės institucijos; 2) Sprendimas yra nepagrįstas teisės aktų normomis, todėl jo turinys neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų; 3) Sprendimu pažeista pareiškėjos teisė į gynybą.
LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, kad atsakovui priimant Sprendimą nebuvo pažeistas principas lex retro non agit, nes buvo pagrindas panaikinti patvirtinimus, išrašytus už laikotarpius iki 2017 m. vasario 15 d. iki įsigaliojant Aprašo pakeitimams, remiantis neteisėtais UAB (duomenys neskelbtini) įrodančiais dokumentais.
LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjo, jog pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą patvirtinimų galiojimas buvo siejamas su gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų galiojimu, todėl pastarųjų pripažinimas išrašytais neteisėtai ir panaikinimas sudaro pakankamą pagrindą remiantis tokiais dokumentais išrašytus patvirtinimus taip pat pripažinti išrašytais neteisėtai ir panaikinti, nereikalaujant papildomai nustatyti gamintojų ir (ar) importuotojų arba jų licencijuotos organizacijos kaltę. Konstatavo, kad kilusio ginčo atveju gamintojai ir (ar) importuotojai negalėjo įgyti teisėto lūkesčio, kad neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu išrašyti patvirtinimai, kurie be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negali ir yra laikytini išvestiniais iš pastarųjų, bus paliekami galioti.
LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pabrėžė, jog tiek pareiškėja, tiek Įstaiga, tiek kiti gamintojai ir importuotojai turėjo galimybę dalyvauti teismine tvarka ginčijant AAD sprendimus dėl atlikto UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo ir realizuoti savo teisę į galbūt pažeistų teisių ir (ar) teisėtų interesų gynybą, nurodytose bylose teikiant procesinius dokumentus su juose išsamiai išdėstytomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančius įrodymus, o priėmus Sprendimą, apie jį gamintojai ir importuotojai, kuriems Patvirtinimai buvo išrašyti, informuoti Apraše nustatyta tvarka Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini).
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Nenustačius pagrindų Sprendimui panaikinti, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Pareiškėja skunde prašo jos naudai iš atsakovo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Kadangi ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.