- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- 1-499-900/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48391-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- T. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), vykdantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas, bausmę atliko,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė
T. Š. 2022 m. gruodžio 26 d. apie 15⁵⁰ val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matavimo prietaisu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFL - 0107 (patikros sertifikato Nr. 1742120), jam nustatyta 1,90 promilių), ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis T. Š. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad neprisimena tikslios (įvykio) dienos, tik prisimena, kad grįžo iš Norvegijos ir kad su draugu „užbaliovojo“. Kaltinamasis įvykio vakarą namuose sukonfliktavo su sutuoktine, neblaivus sėdo už vairo ir išvažiavo. Dėl konflikto su sutuoktine vyksta kitas ikiteisminis tyrimas. Negali paaiškinti, kodėl neblaivus sėdo už vairo. Gal norėjo nusižudyti? Įvykio vakarą labai pustė, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Kaltinamasis ir jo draugas paskambino policijai ir kiekvienas nurodė, kad jis nuvažiavo nuo kelio. Kadangi buvo gauti du skirtingi pranešimai, tai pareigūnai abiem (įvykio dalyviams) patikrino neblaivumą. Kaltinamajam nustatė 1,90 (promilių), jo draugui - 2,20 promilių. Automobilį vairavo kaltinamasis. Jo draugas jautėsi lengviau apgirtęs ir norėjo prisiimti atsakomybę, nes galvojo, kad neįpūs mažiau (turėtų būti daugiau) negu 1,50 (promilių) ir gaus (administracinę) baudą, bet įpūtė 2,20 (promilių) ir pakeitė parodymus.
Kaltinamasis jau antrą kartą per 5 metus (teisiamas) už vairavimą esant neblaiviam. Dar du kartus baustas (administracine tvarka) už vairavimą išgėrus. Švedijoje (2022 m.) rugsėjį - spalį iš jo už greičio viršijimą atimta teisė vairuoti 3 mėnesius. Įpūtė leistiną normą alkoholio. Labai gailisi dėl savo elgesio. Norvegijoje turi gerą darbą ir norvegišką vairuotojo pažymėjimą. Norvegijoje vairuoja automobilį ir alkoholis šioje šalyje netoleruojamas. Šiuo metu kaltinamojo darbo sutartis Norvegijoje sustabdyta, nes prokurorė atėmė pasą ir kaltinamasis negali išvykti (iš Lietuvos). Mano, kad pasielgė kaip mažametis. Nepateisina savo elgesio. Pripažįsta, kad turi problemų su alkoholiu ir yra nuo jo priklausomas. Anksčiau gydėsi nuo alkoholizmo, buvo užsikodavęs. Metus alkoholio nevartojo. Pasibaigus vaistų poveikiui ir vėl pradėjo gerti. Labai sunkiai sekasi nevartoti. Neseniai buvo krizių centre. Buvo uždarytas dėl alkoholizmo, kad išblaivintų. Išėjęs iš ligoninės vėl apsipyko su sutuoktine ir puolė už „čerkutės“. Mano, kad jam reikia gydytis. Ne kiekvienam pavyksta išsivaduoti iš alkoholizmo, ypač jei nepalaiko artimieji. Nejaučia palaikymo iš šeimos. Jam labai sunku atsispirti pagundai, todėl grimzta į dugną. Ateityje planuoja vėl važiuoti užsikoduoti.
Kaltinamasis prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės, nes jei neišlįs iš skolų, bus perduotas antstoliams. Turi mažamečių vaikų ir neįgalią sutuoktinę. Ji gauna tik 200 €/mėn. pašalpą. Šių lėšų neužtenka pragyvenimui. Sutuoktinei reikia pagalbos ir kaltinamasis yra vienintelis maitintojas šeimoje. Užsienyje uždirba po kelis tūkstančius eurų ir siunčia pinigus į Lietuvą. Nors ir susipyko su sutuoktine, bet po to susitaikė ir toliau gyvena kartu, bando kartu viską ištverti. Nori išvykti į užsienį užsidirbti pinigų ir sumokėti baudas. Užsienyje dirbtų nevairuodamas automobilio, nes įmonė vežioja darbininkus į darbą ir iš darbo į namus. Pažada tokių nusikalstamų veikų daugiau nebedaryti.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 28 d. apklaustas kaip liudytojas T. Š. (1 t., b. l. 70-71) nurodė, kad jam priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį įsigijo 2022 m. liepos 21 d. Švedijoje už 1 000 €. Kaltinamasis (įtariamasis) 2022 m. gruodžio 26 d. susitiko su savo draugu E. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Draugas įvykio dieną atvyko pas buvusią savo sutuoktinę I. G.. E. (G.) gyrėsi, kad išsilaikė vairuotojo teises (gavo vairuotojo pažymėjimą). Kaltinamasis (įtariamasis) paprašė pavežti jį su reikalais iki (duomenys neskelbtini), nes jis buvo neblaivus. E. sutiko ir jie važiavo kaltinamojo (įtariamojo) automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) atvyko apie 11⁰⁰ val. Aplankė artimuosius, po to vyko aplankyti draugų į (duomenys neskelbtini). Nenori įvardinti draugų. Pas draugus abu vartojo alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis gėrė degtinę, o E. - alų. E. išgėrė 2 litrus 6 laipsnių stiprumo alaus. Kaltinamasis (įtariamasis) buvo stipriai girtas, todėl nuėjo į savo automobilį pamiegoti, E. paliko pas savo draugus. Nežino, ar E. dar vartojo alkoholį. Prieš eidamas (į automobilį) atsigulti, kaltinamasis (įtariamasis) pasakė E. truputį pabūti ir tik tada vyks į (duomenys neskelbtini), nes šis gėrė alaus.
Kaltinamasis (įtariamasis) neprisimena, kiek buvo valandų, kai nuėjo į automobilį. Automobilyje miegojo, kol pajuto, kad nuo vienos automobilio sėdynės jį pametėjo ant kitos. Prabudęs pamatė, kad E. sėdi už jo automobilio vairo, o automobilis nuvažiavęs į griovį. E. paklausė, kas čia vyksta. E. atsakė, kad važiavo namo į (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo nuo kelio. Kaltinamasis (įtariamasis) matė, kad E. neblaivus. Kaltinamasis (įtariamasis) nežinojo, kodėl E. išgėręs sumąstė vykti namo. Kadangi automobilis buvo apgadintas, kaltinamasis (įtariamasis) paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir informavo apie eismo įvykį.
Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, automobilis buvo nutemptas į saugomą aikštelę, nes E. vairavo neblaivus. Kaltinamasis (įtariamasis) nežinojo, kad E. neturi vairuotojo pažymėjimo, nes pastarasis teigė priešingai.
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 10 d. liudytoju apklaustas T. Š. (1 t., b. l. 74) nurodė, kad jam grąžintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Neturi E. G. pretenzijų dėl automobilio sugadinimo. Automobilis apgadintas nežymiai, civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš.
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 20 d. apklaustas T. Š. paaiškino (1 t., b. l. 152-153), kad 2022 m. prieš šv. Kalėdas grįžo iš Norvegijos į Lietuvą ir nuo to laiko gana dažnai su draugu M. A. vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykio dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 26 d., kaltinamasis (įtariamasis) taip pat su M. (A.) vartojo alkoholį, tačiau minimaliai, nes turėjo reikalų. Bendraudamas su M., susirašė su draugu E. ir sutarė susitikti. Kaltinamasis (įtariamasis) nesijautė girtas ir jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su M. nuvyko pas E. į namus (duomenys neskelbtini). Neprisimena tikslaus E. adreso. Pas E. G. vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau trise važiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo kaltinamasis (įtariamasis), nes gėrė minimaliai. (duomenys neskelbtini) su draugais toliau vartojo alkoholį. Kaltinamasis (įtariamasis) neprisimena, kiek buvo valandų, nes buvo stiprokai išgėręs, kai su draugais išvyko namo. M. pavežė iki (duomenys neskelbtini), o E. turėjo parvežti iki namų. Automobilį ir vėl vairavo kaltinamasis (įtariamasis), nors ir suprato, kad yra neblaivus. Nežino, kodėl sėdo už vairo neblaivus. Mano, kad tokiam elgesiui įtakos turėjo alkoholis. Važiuodamas (duomenys neskelbtini), kaltinamasis (įtariamasis) nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Jis iškvietė policijos pareigūnus, kad įformintų eismo įvykį, o E. paprašė sakyti, kad automobilį vairavo jis (E. G.). E. sutiko, nes neturėjo ką prarasti, kadangi nėra įgijęs vairavimo teisių (pažymėjimo), o jam (kaltinamajam/ įtariamajam) reikia teisių (vairuotojo pažymėjimo) darbe. Kaltinamasis (įtariamasis), vairuotojo pažymėjimą įgijo Norvegijoje. Vairuotojo pažymėjimas iš jo paimtas už vairavimą esant neblaiviam Švedijoje. Artimiausiu laiku vairuotojo pažymėjimas bus persiųstas į Lietuvą.
Kaltinamasis (įtariamasis) gailisi, kad iš pradžių suklaidino pareigūnus. Jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutemptas į (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena ir dirba, nes kažkas jį sugadino: išdaužė langus, supjaustė padangas. Kaltinamasis nežino, kada jo automobilis buvo sugadintas, nes tuo metu gydėsi priklausomybių centre nuo alkoholizmo. Pareiškimo dėl automobilio sugadinimo neparašė, bet ketina rašyti.
Kadangi paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, nusikalstamų veikų aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
E. G., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė (1 t., b. l. 112-113), teigė, kad kaltės nepripažįsta. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir nemoka vairuoti. Automobilį vairavo T. Š.. Neprisimena tikslios dienos, bet 2022 m. gruodį pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo pažįstamas T. Š.. T. Š. atvyko automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ (neprisimena valstybinio numerio). Su T. Š. atvyko jam nepažįstamas vyras, kurį matė pirmą kartą. Automobilį vairavo T. (Š.). E. G. manymu, T. buvo blaivus. Tuo metu E. G. jau buvo išgėręs alkoholio ir buvo neblaivus. T. pasiūlė vykti į (duomenys neskelbtini) pas buvusią jo sutuoktinę I. G.. E. G. nežino, kokiu tikslu T. pasiūlė vykti pas buvusią sutuoktinę, tačiau jis sutiko.
Nuvykę pas buvusią sutuoktinę adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), E. G. su T. nuėjo. Nežino, kur tuo metu laukė T. draugas. Pas I. (G.) E. G. su T. gėrė degtinę. Nežino, kiek išgėrė, bet daugiau nei vieną butelį. E. G. susipyko su I. ir išėjo su T. T. pasiūlė vykti pas jo draugę. Trise vyko į kažkokį miestą. Automobilį vairavo T. E. G. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, T. draugas - gale. Nuvykę kažkokį miestą, jie nerado T. draugės ar ji neįsileido. Tada bare atsigėrė po bokalą alaus ir vėl ėjo iki T. draugės, bet vėl jos nerado ir išvažiavo į namus. Pakeliui sustojo kažkokiame kaime ir paliko T. draugą. Pamatęs, kad T. neblaivus, praeivis atėmė automobilio raktelius ir grasino iškviesti policiją. E. G. nežino, kaip T. susitarė su praeiviu, bet atgavo raktelius ir jie vyko į (duomenys neskelbtini), nes T. turėjo parvežti jį namo.
Važiuojant (duomenys neskelbtini), T. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį. T. iškvietė policiją, o E. G. prašė pareigūnams sakyti, kad jis (E. G.) vairavo automobilį ir pažadėjo sumokėti baudą už eismo įvykį. E. G. sutiko, bet vėliau pareigūnams pasakė, kad ne jis vairavo. Kitą dieną po įvykio T. skambino E. G. ir toliau prašė, kad jis pareigūnams sakytų, jog automobilį vairavo jis (E. G.). E. G. tik pasakė, kad nekalbėjo su policijos pareigūnais ir nieko nežino. Po to T. dar kelis kartus skambino, bet E. G. neatsiliepdavo į jo skambučius. T. parašė SMS žinutę, prašydamas susitikti ir pakalbėti apie baudą, bet jis nereagavo ir neatsakė. Žino, kad T. automobilyje yra (vaizdo) registratorius. Jis turėjo užfiksuoti, kas iš tikrųjų vairavo automobilį ir kuris išlipo iš automobilio vairuotojo pusės.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. M. parodė (1 t., b. l. 64-65), kad dirba Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Antrojo poskyrio tyrėja. 2022 m. gruodžio 26 d. dirbo su vyriausiąja patrule R. K. ir tyrėju G. G. maršrute „(duomenys neskelbtini)“. Iš Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kaip įtariama, neblaivus asmuo automobiliu nuvažiavo į griovį. Liudytoja Ž. M. neprisimena adreso ir kiek tuo metu buvo valandų, bet galėjo būti apie 16³⁰ val.
Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, griovyje buvo aptiktas automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Gatvėje, kurioje įvyko eismo įvykis, nėra vaizdo stebėjimo kamerų. Prie minėto automobilio vaikščiojo du akivaizdžiai neblaivūs vyrai. Vienas vyras, automobilio savininkas, teigė, kad jis miegojo automobilyje, o vairavo jo draugas. Taip pat iš pradžių tvirtino ir automobilio savininko draugas. Liudytoja Ž. M. neprisimena vyrų anketinių duomenų. Automobilio vairuotojui buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilių ir paaiškinta, kad vairavimas neblaiviam užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Automobilio savininkui nurodyta, kad automobilis bus nuvarytas į saugojimo aikštelę, automobilio atsiėmimo tvarka. Pasirašius visus dokumentus, vyras, kuris prieš tai teigė, kad vairavo automobilį, ėmė sakyti, kad vairavo ne jis, o kartu su juo važiavęs automobilio savininkas. Vyras nepaaiškino, kodėl jis pradžioje sakė priešingai. Automobilio savininkas girdėjo, kad vyras neigė vairavęs, tačiau jis į tai nereagavo ir visą laiką tylėjo. Vairuotojui buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą policijos komisariate, automobilis nutemptas į automobilių saugojimo aikštelę. Automobilio savininkui taip pat buvo patikrintas neblaivumas, bet neprisimena, koks girtumas nustatytas.
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Antrojo poskyrio tyrėja Ž. M. 2022 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 8) nurodė, kad 2022 m. gruodžio 26 d. dirbo su Šiaulių apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausia patrule R. K. ir tyrėju G. G. šaukiniu „S1163“ maršrute „(duomenys neskelbtini)“. Apie 15⁵⁰ val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kaip įtariama, neblaivus asmuo automobiliu nuvažiavo į griovį.
Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, apie 16¹³ val. pastebėtas griovyje stovintis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie pareigūnų priėjo akivaizdžiai neblaivus vyras. Vėliau iš asmens dokumento nustatyta, kad yra E. G.. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. E. G. paaiškino, kad prieš valandą vartojo alkoholį ir vairavo griovyje stovintį automobilį. E. G. buvo paprašyta atlikti neblaivumo testą, t. y. eiti pėda už pėdos, atsimerkus/ užsimerkus rodomuoju pirštu pataikyti į nosies galą. E. G. atliko neblaivumo nustatymo testus. E. G. alkoholio kiekio matuokliu pirmu įpūtimu nustatyta 2,20 promilių, antru įpūtimu – 2,36 promilių. Pateikus E. G. pasirašyti procesinius dokumentus, jis nurodė, kad automobilio nevairavo, kad automobilį vairavo automobilio savininkas T. Š.. T. Š. teigė, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas, o automobilį vairavo E. G.. T. Š. pirmu įpūtimu nustatyta 2,03 promilių, antru įpūtimu – 1,90 promilių. Automobilis pristatytas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini).
BIRT ataskaitų žiūryklės išraše (1 t., b. l. 42-44) rašoma, kad privatus fizinis asmuo 2022 m. gruodžio 26 d. 15⁴⁹ val. pranešė, jog, kaip įtariama, neblaivus vairuotojas nuvažiavo į griovį.
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo fragmento kopijoje (1 t., b. l. 51-55) rašoma, kad alkotesteriu T. Š. 2022 m. gruodžio 26 d. 16⁴⁰ nustatyta 2,03 promilių, 16⁵⁸ val. – 1,90 promilių.
Įvykio vietos apžiūros 2022 m. gruodžio 27 d. apžiūros protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas ir pirkimo pardavimo sutartis (1 t., b. l. 10-19).
Kitų objektų apžiūros 2023 m. sausio 15-16 d. protokole (1 t. b. l. 46-50) aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2023 m. sausio 10 d. protokole (1 t., b. l. 78-79) rašoma, kad T. Š. savanoriškai pateikė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registratorių HD 1080P su SIM kortele.
Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos Antrojo skyriaus specialisto 2023 m. sausio 27 d. išvadoje (1 t., b. l. 86-87) nurodyta, kad, išpakavus ir vizualiai apžiūrėjus objektą, nustatyta, jog tyrimui buvo pateiktas vaizdo registratorius „Roxcore“. Įrenginyje rasta microSD tipo, 128 GB laikmena. Tyrimo metu buvo padaryta tiksli laikmenos skaitmeninė kopija. Informacijos paieška bei analizė buvo vykdoma laikmenos kopijoje. Peržiūrėjus laikmenos kopijoje esančius vaizdo įrašų failus, ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nerasta.
Akistatos 2023 m. sausio 20 d. protokole (1 t., b. l. 126-127) rašoma, kad T. Š. prisipažino, jog, būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvažiavo į griovį. T. Š. paprašė E. G. prisiimti kaltę sau, nes bijojo prarasti vairuotojo pažymėjimą, kurio jam labai reikia darbe, o E. teisių (vairuotojo pažymėjimo) neturi. T. Š. nereikalavo, o tik prašė, ir E. G. sutiko. Mano, kad tam įtakos turėjo alkoholis. Labai gailisi, kad suklaidino pareigūnus. Įvykio metu M. A. nebuvo. Į klausimą, ar įvykio metu automobilio registratorius buvo įjungtas, T. Š. atsakė, kad registratoriaus atminties kortelė buvo pilna, todėl jis nuolat atsijunginėdavo. T. Š. negalėjo atsakyti, ar eismo įvykio metu registratorius buvo įjungtas.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė L. S. 2023 m. sausio 30 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį E. G. atžvilgiu (1 t., b. l. 135-138).
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus tyrėja R. Ž. 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu (1 t., b. l. 34-35) nutarė grąžinti T. Š. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirkimo-pardavimo sutartį.
Šiaulių apskrities VPK 2022 m. gruodžio 30 d. pakvitavime Nr. 40-IL- (1 t., b. l. 39) rašoma, kad T. Š. perduoti automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, [...] būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas [...], gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 281¹ str. 1 d.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis formali. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 11). 2021 m. kovo 19-23 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 7). Lietuvoje oficialiai nedirba, bet turi oficialaus darbo stažo nuo 2002 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. (2 t., b. l. 8-9). Įtrauktas į (duomenys neskelbtini). Nustatytos diagnozės: nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2012 m. balandžio 28 d. - (duomenys neskelbtini); 2017 m. sausio 6 d. - (duomenys neskelbtini); 2017 m. sausio 7 d. - (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 26 d. - (duomenys neskelbtini); 2023 m. sausio 13-16 d. - (duomenys neskelbtini); 2023 m. sausio 21-22 d. - (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 6). 2019-2021 m. 8 kartus baustas administracine tvarka. 2015 m. sausio 2 d. ir 2021 m. gruodžio 28 d. baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę, neblaivus (antrą kartą – dar ir neturėdamas teisės). Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 167, 191-199; 2 t., b. l. 12-21). 1999- 2019 m. teistas 11 kartų. Dominuoja nusikaltimai žmogaus sveikatai. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartimi buvo įpareigotas gydytis priklausomybės ligas (1 t., b. l. 171-189; 2 t., b. l. 22-24). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Kaltinamasis neturi legalaus pakankamo dydžio savarankiškai pragyventi pajamų šaltinio. Įstatymas nenumato galimybės išieškoti baudą iš atsakomybėn patraukto asmens giminaičių ir/ar tam tikrais atvejais sutuoktinio. Vadinasi, egzistuoja didelė rizika, kad jis nesumokėtų baudos, jeigu tokia bausmės rūšis būtų skirta, todėl bauda kaip mažai efektyvi neskiriama.
Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už vairavimą neblaiviam galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį parinkdamas artimą sankcijos vidurkiui (BK 50 str. 2 d.).
Pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Sprendžiant, ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).
Teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vien per 2 pastaruosius metus kaltinamasis iš viso padarė 5 nusikaltimus. Už vairavimą esant neblaiviam baudžiamojon atsakomybėn traukiamas trečią kartą. Už analogiškus KET pažeidimus kaltinamasis 2 kartus buvo baustas administracine tvarka. Prisidengdamas draugu, norėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės. Praradęs teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje, ją įgijo užsienyje. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo daromi KET pažeidimai nėra atsitiktiniai, o atspindi jo atsainų požiūrį į KET laikymąsi ir saugumą.
Baudžiamojo poveikio priemonės - teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/ 2012).
Teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016): tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima ir draudimą ją įgyti teismo nustatytu terminu.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį (žmonės nenukentėjo), jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 2 metus naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.).
Nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinamasis padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės 2022 m. liepos 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties kopijoje (1 t., b. l. 21-22) rašoma, kad P. P. už 1 000 € pardavė T. Š. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis 2022 m. rugpjūčio 9 d. VĮ „Regitra“ deklaravo, kad įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40), taigi jis yra minėto automobilio faktinis savininkas.
Daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (Civilinio kodekso 4.12-4.13 str.). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (Civilinio kodekso 4.19 str. 1 d.). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Civilinio kodekso 4.14 str. 1 d.).
Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra antraeiliai automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktai, todėl jie, kaip ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojami ir perduodamai valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn (BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str. 1-3 d., 4 d. 1 p.).
LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 5 dalis numato, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpiau negu vienerius metus.
Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius tikrina, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo laidavimo metu nepadarė naujų administracinių nusižengimų ir/ar nusikalstamų veikų, pvz., nėra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint specialios teisės, nes ši teisė atimta (Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 2-3 d.).
Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 156-164) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, po to panaikinamos (BPK 139 str. 3 d.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninė laikmena su policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegta prie 1 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-305, 307, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia
T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, T. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti ir perduoti valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą P. P. vardu, faktiškai priklausantį T. Š., su antraeiliais daiktais: automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirkimo-pardavimo sutartimi, grąžintais T. Š. pagal 2022 m. gruodžio 30 d. pakvitavimą Nr. 40-IL-.
T. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, po to panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninę laikmeną su policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie 1 tomo galinio virželio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.