- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- ATP-292-785/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-02-03 nutarimo, kuriuo panaikintas Institucijos 2015-11-17 nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-07-23 18.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW „Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas per geležinkelio pervažą nesustojo prieš kelio ženklą „STOP“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą.
Žemesnės instancijos teismas
2015-08-13 Institucijos nutarimu M. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 8 d., 125 str. Už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d., paskirta 8 Eur bauda; už pažeidimą, numatytą ATPK 125 str., paskirta 115 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Remiantis ATPK 33 str. skirta galutinė nuobauda – 115 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
2015-10-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu 2015-08-13 Institucijos nutarimas dalyje dėl nuobaudos skyrimo M. M. pagal ATPK 125 str. panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduota Institucijai nagrinėti iš naujo, nutarimas dalyje dėl nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 124¹ str. 8 d. paliktas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
2015-11-17 Institucijos nutarimu M. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 str., ir jam paskirta 230 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams.
2016-02-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu panaikintas 2015-11-17 Institucijos nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti 2016-02-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti 2015-11-17 Institucijos nutarimą. Nurodo, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad automobilio VW „Bora“ ratai visą laiką sukosi, nepriklausomai nuo to, kad buvo užsidegę stabdžių žibintai. Tai parodo, kad M. M. nebuvo sustojęs taip kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės. Nustatyta, kad minėtą įrašą vaizdo registratoriumi padarė ir pateikė policijos pareigūnas L. K.. Jis patvirtino pažeidimo aplinkybes, nurodė, kad vaizdo įrašas nesumontuotas. Aplinkybių dėl kurių L. K. norėtų pakenkti M. M. nenustatyta. L. K. teisme duoti parodymai patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, todėl jais netikėti nebuvo pagrindo. Tuo tarpu M. M. parodymai vertintini kaip subjektyvūs, duoti siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą M. M. prašo palikti 2016-02-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad veikos kvalifikavimo dėl nuorūkos išmetimo neginčijo ir sumokėjo baudą. Tuo tarpu prie „STOP“ ženklo sustojo. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai rėmėsi iš esmės vaizdo įrašu, kuris užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Tačiau įrodymais byloje gali būti pripažįstami tik teisėtais būdais gauti duomenys, todėl būtina įvertinti vaizdo registratoriaus naudojimo teisėtumą asmens duomenų apsaugos požiūriu. Be to, šioje byloje susidarė situacija, kai asmuo, pasinaudojęs konstitucine teise įstatymų nustatyta tvarka apskųsti pareigūnų sprendimus, jeigu jie neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, yra baudžiamas griežčiau. Taip pat teigiama, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu ir teigiama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas nepilnai įsigilino į bylos medžiagą, todėl prašoma 2016-02-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti 2015-11-17 Institucijos nutarimą.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Institucija apeliaciniame skunde teigia, kad M. M. nebuvo sustojęs prie „STOP“ ženklo, tačiau su tokiu vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka ir konstatuoja, jog iš bylos duomenų negalima padaryti tokios išvados. Nors nėra nustatyta, kad liudytojas L. K. būtų suinteresuotas bylos baigtimi, o vaizdo registratoriui patikra nėra būtina, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pateiktas vaizdo įrašas nėra vientisas ir pakankamai informatyvus. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad automobilio VW „Bora“ greitis buvo itin mažas. Prieš „STOP“ ženklą automobilio vairuotojas M. M. intensyviai stabdė, o ne tik važiuodamas pristabdė, nors prieš jį kito automobilio nebuvo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kitas automobilis buvo jau už geležinkelio pervažos, todėl akivaizdu, kad M. M. sąmoningai stabdė dėl prie geležinkelio pervažos esančio „STOP“ ženklo. Tai, kad M. M. stabdė patvirtina užsidegę automobilio VW „Bora“ stabdžių žibintai, o stebint automobilio ratus negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad automobilio ratai visą laiką sukosi ir nebuvo visiškai sustoję. Po automobilio sustojimo matosi inertiškas judėjimas pirmyn, spaudžiant akseleratorių. Visa tai rodo, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo ir kitų duomenų negalima vienareikšmiškai teigti, kad M. M. nebuvo sustojęs prie „STOP“ ženklo.
Be to, aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą M. M. nurodo, kad byloje susidarė situacija, kai asmuo, pasinaudojęs konstitucine teise įstatymų nustatyta tvarka apskųsti pareigūnų sprendimus, yra baudžiamas griežčiau. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad tiek teismai, tiek institucijos, kurios skiria nuobaudas už administracinius teisės pažeidimus, negali piktnaudžiauti įstatymu ir skirti didesnę nuobaudą vien dėl to, kad asmuo padavė skundą ir byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Atsižvelgiant į tai, kad skundą padavė administracinėn atsakomybėn patrauktas apylinkės teismui ir buvo priimta teismo nutartis bylą dalyje perduoti iš naujo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai ir nutarimą priėmusiai institucijai, todėl bylą nagrinėjant iš naujo ir priimant nutarimą joje, reikia vadovaujamasi non reformatio in peius principu, draudžiančiu bloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį.
Esant nustatytoms aplinkybėms Kauno apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiamas 2016-02-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-02-03 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.