- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- I-2978-428/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01955-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4-7) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 24 d. iki 2017 m. gegužės mėnesio pareiškėjas atlikinėjo nuobaudas kamerų tipo patalpose (Nr. 24, 21) ir baudos izoliatoriuje (Nr. 20, 18, 22, 17, 16, 15, 14). Patalpose trūko vietos, vienam asmeniui tekdavo 2,5-2 kv. m ploto. Patalpų plotą mažino joje esantys baldai. Sunkumus patyrė prieinant prie sanitarinio mazgo, kuris neatitinka higienos normų, kadangi kameros buvo perpildytos tekdavo laukti eilėje prie sanitarinio mazgo. Lauko kiemelis yra mažas, pasivaikščioti galėjo per parą du kartus po 30 min. Taip pat nurodė, jog vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto išaiškinimui. Pasivaikščiojimui turi būti skirta aštuonios valandos per dieną. Pareiškėjas patyrė sunkumus, nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą, dvasines skriaudas, tapo nervingas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14-18). Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo baustas perkeliant į baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 24 d. buvo baustas perkeliant į baudos izoliatorių ar kamerų tipo patalpas šiais laikotarpiais: 2015 m. birželio 24 d. - 15 parų baudos izoliatoriuje, paskirtas į 20 kamerą; 2015 m. spalio 9 d. - 15 parų baudos izoliatoriuje, paskirtas į 18 kamerą; 2015 m. spalio 25 d. - 15 parų baudos izoliatoriuje, paskirtas į 20 kamerą; 2015 m. lapkričio 25 d. - 15 parų baudos izoliatoriuje, paskirtas į 22 kamerą; 2015 m. gruodžio 10 d. - 13 parų baudos izoliatoriuje, paskirtas į 22 kamerą (2015 m. gruodžio 16 d. perkaltas į 20 kamerą); 2015 m. gruodžio 23 d. - 15 parų baudos izoliatoriuje, paskirtas į 20 kamerą; 2016 m. vasario 3 d. - 1 mėn. kamerų tipo patalpas, paskirtas į 24 kamerą (2016 m. vasario 23 d. perkeltas į 22 kamerą); 2016 m. kovo 30 d. - 1 mėn. kamerų tipo patalpas, paskirtas į 21 kamerą; 2016 m. balandžio 30 d. - 6 paros kamerų tipo patalpas, paskirtas į 17 kamerą; 2016 m. spalio 14 d. - 15 parų kamerų tipo patalpas, paskirtas į 14 kamerą; 2017 m. balandžio 19 d. - 15 parų KTP, paskirtas į 16 kamerą. Marijampolės PN nuteistieji į kameras keliami vadovaujantis kamerose esančių įrengtų gyvenamų vietų skaičiumi. Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nurodomi argumentai kurių pats pareiškėjas niekuo nepagrindžia. Pareiškėjas deklaratyviai nurodo, kad patalpos tariamai buvo perpildytos, tačiau pareiškėjas nenurodė kokia apimtimi pareiškėjo manymų buvo tariamai perpildytos kameros, taip pat nenurodė kiek anot su pareiškėju buvo asmenų, bei nenurodė konkrečių asmenų su kuriais buvo kamerose. Kitaip nei teigia pareiškėjas, bausmės 15-oje kameroje neatliko. Kameros Nr. 14 plotas 20,45 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Vienam asmeniui teko 4,09 kv. m ploto. Kameros Nr. 16 plotas 20,20 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Vienam asmeniui teko 4,04 kv. m ploto. Kameros Nr. 17 plotas 16,13 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,03 kv. m. Kameros Nr. 18 plotas 12,14 kv. m., joje įrengtos 3 gyvenamosios vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,04 kv. m. Kameros Nr. 20 plotas 20,39 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,07 kv. m. Kameros Nr. 21 plotas 16,50 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,12 kv. m. Kameros Nr. 22 plotas 20,39 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,07 kv. m. kameros Nr. 24 plotas 20,35 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,07 kv. m. Bausmių vykdymo kodekso 145 str. 1 d. numato kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems leidžiama kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Manytina, kad pareiškėjo skundas, kad nebuvo išleidžiamas iš kameros, išskyrus 2 kartus po 30 min. per parą, yra nepagrįstas. Marijampolės PN kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriaus kamerose sanitariniai mazgai yra įrengti pačiose kamerose, tačiau visiškai atskirti nuo patalpos sienomis ir durimis. Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad sanitarinių mazgų būklė neatitiko higienos normų, tačiau pareiškėjas nenurodo kokių tariamai higienos normų reikalavimų neatitiko sanitariniai mazgai, nenurodė kokios būklės anot pareiškėjo buvo sanitariniai mazgai pareiškėjo buvimo kamerose metu, kokios sąlygos buvo suteiktos, kurios tariamai neatitiko higienos normų. Taip pat nenurodė kokius tariamus sunkumus patyrė prieinant prie sanitarinio mazgo. Todėl pareiškėjo argumentai dėl sanitarinių mazgų neatitikties higienos normoms yra tik deklaratyvaus pobūdžio, todėl yra nepagrįsti. Patalpų atitikimas higienos normoms - atitinkamai temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka, o šiurkščiai pažeidžiančioms šias normas institucijoms laikinai ar nuolat uždraudžiama tęsti veiklą, susijusią su asmenų laikymu tokiose patalpose. Pastebėjęs tokius pažeidimus nedelsiant (atlikdamas bausmę) į atitinkamų institucijų tikrintojus turėjo galimybę kreiptis ir pats pareiškėjas, tačiau, kiek mums žinoma, to nedarė. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato minimalaus ploto pasivaikščiojimo kiemeliams, todėl pareiškėjo skundas dėl per mažo kiemelio ploto yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sąlygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN). Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, jis buvo laikomas perpildytose patalpose.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Marijampolės PN, pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą kamerų tipo patalpoje.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau– Taisyklės, Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m.
Į bylą pateikti duomenys (b. l. 19-26, 53-54) patvirtina, kad pareiškėjas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 20 buvo patalpintas 2015 m. birželio 24 d. 15 parų, 2015 m. spalio 25 d. 15 parų, 2015 m. gruodžio 23 d. 15 parų, Nr. 18 -2015 m. spalio 9 d. 15 parų, Nr. 22 2015 m. lapkričio 25 d. 15 parų, 2015 m. gruodžio 10 d. 13 parų (2015 m. gruodžio 16 d. perkeltas į 20 kamerą). Į kamerų tipo patalpas pareiškėjas buvo patalpintas: į Nr. 24 2016 m. vasario 3 d. 1 mėnesiui (2016 m. vasario 23 d. perkeltas į 22 kamerą), į Nr. 21 2016 m. kovo 30 d. 1 mėnesiui, į Nr. 17 2016 m. balandžio 30 d. 6 paroms, į Nr. 14 2016 m. spalio 14 d. 15 parų ir į Nr. 16 2017 m. balandžio 19 d. 15 parų.
Kameros Nr. 14 plotas 20,45 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Vienam asmeniui teko 4,09 kv. m ploto. Kameros Nr. 16 plotas 20,20 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Vienam asmeniui teko 4,04 kv. m ploto. Kameros Nr. 17 plotas 16,13 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,03 kv. m. Kameros Nr. 18 plotas 12,14 kv. m, joje įrengtos 3 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,04 kv. m. Kameros Nr. 20 plotas 20,39 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,07 kv. m. Kameros Nr. 21 plotas 16,50 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,12 kv. m Kameros Nr. 22 plotas 20,39 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,07 kv. m. Kameros Nr. 24 plotas 20,35 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos.
Pareiškėjas gavęs atsakovo atsiliepimą, atsakovo pateiktų duomenų dėl įrengtų miegamųjų vietų kamerose bei jų ploto nepaneigė. Todėl teismas vadovaujasi pateiktais atsakovo duomenimis. Šioje administracinėje byloje konstatuota, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymi, kad nors, pareiškėjo teigimu, iš patalpų ploto turi būti išskaitomas baldų bei kitų įrenginių užimamas plotas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Pareiškėjas skunde nurodęs, jog jam buvo skiriama pasivaikščiojimo du kartus po pusvalandį per parą. Pareiškėjas teigia, jog tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – Komitetas) mano, jog turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (žr., pvz., 2016 m. balandžio 19 d. administracinė byla Nr. A-618-552/2016). Pastebėtina, kad Komitetas minėtą rekomendaciją teikė pareiškėjo nurodytoje Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] ir nurodė, kad reikalavimas, jog kaliniams mažiausiai vieną valandą per dieną būtų leidžiama būti lauke, yra pripažįstamas kaip pagrindinė jų teisė. Taigi, rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui už kameros ribų, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke, todėl pareiškėjo argumentai dėl teisės į aštuonių valandų buvimą lauke atmestini kaip nepagrįsti.
Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau– BVK), nustatančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, 103 straipsnyje. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (BVK 103 str. 3 d.). Pagal BVK 145, 86 straipsnius nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien leidžiama vieną valandą pasivaikščioti. Paties pareiškėjo teigimu, jam buvo skiriama viena valanda pasivaikščiojimui gryname ore, todėl jo teisės dėl pasivaikščiojimo pažeidžiamos nebuvo.
Dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai. Todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažų pasivaikščiojimo kiemelių atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, jog tekdavo laukti eilėje prie sanitarinio mazgo, tačiau teismas nenustatė, jog kameros ir baudos izoliatoriai buvo perpildyti, todėl pareiškėjo argumentai atmestini. Taip pat pareiškėjas skunde teigė, jog sanitariniai mazgai neatitiko higienos normų reikalavimų. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų yra grindžiami abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini lėmusiais neturtinės žalos atsiradimą. Šioje skundo reikalavimų dalyje byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė vidinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, fizinius negalavimus, baimę, stresą, depresiją, buvo pažemintas jo orumas, tačiau jokiais įrodymais jų nepagrindžia. Byloje nenustatyti jokie dėl kalinimo sąlygų galėję pasireikšti sveikatos sutrikimai, kadangi tokių duomenų į bylą nebuvo pateikta. Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 26) nurodoma, kad dėl problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, kreipęsis nebuvo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis pagalbos dėl sveikatos sutrikimų, kurių priežastimi būtų netinkamos kalinimo sąlygos. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.