- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-4-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00560-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- M. Š., A. Š.
- Atsakovas
- V. V.
- Advokatai
- Tadas Ugintas, Linas Blažu
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Š. ir M. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-207-732/2019 pagal ieškovų A. Š. ir M. Š. ieškinį atsakovei V. V., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „LEX WOOD LT“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 19 040 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovams asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,9213 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Sklypas dalinai buvo apsodintas medžiais (kurių aukštis nuo 1,9 m. iki 7,5 m.). 2017-10-08 ieškovų tėvas R. Š. atvykęs į sodybą pastebėjo, kad sklype augę medžiai yra išpjauti. 2017-10-12 Utenos AVPK Molėtų r. PK VS tyrėjams atlikus įvykio vietos apžiūrą buvo surašytas įvykio apžiūros protokolas ir nustatyta, kad R. Š. sklype nupjauta 73 įvairios rūšies medžių (68 pušys ir 5 beržai). Atsakovė pripažino, kad tai padarė jos samdyti darbininkai, tačiau žalos neatlygino. Žalą dėl nupjautų 68 pušų sudaro ne mažiau 19 040 Eur, ji padaryta dėl neteisėtos atsakovės veikos – medžių kirtimo organizavimo. Žala apskaičiuota vertinant nukirstų pušelių kiekį, pagal augalų centro „Multiflora“ pateiktą komercinį pasiūlymą ir jame nurodytą mažiausią paprastosios pušies 1 vnt. kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovams iš atsakovės 136,78 Eur padarytai žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (136,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš kiekvieno ieškovo atsakovei priteisė po 347,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Nustatė, kad 2017 m. atsakovė V. V. ir trečiojo asmens UAB „LEX WOOD LT“ atstovas susitarė, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiame 0,92 ha ploto žemės sklype bus atlikti sklypo valymo darbai ir išpjauti jame augantys savaime užaugę medžiai. Atsakovės sklypas ribojasi su ieškovų sklypu. 2017 m. spalio 8 d. liudytojas R. Š. pastebėjo, jog jo sūnums asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype yra išpjauti medžiai: 68 pušys ir 5 beržai. Šie medžiai buvo išpjauti tuo laiku, kai UAB „LEX WOOD LT“ vykdė V. V. sklypo valymo darbus, t. y. pjovė sklype savaime užaugusius medžius. Atsakovė pripažino, jog trečiajam asmeniui valant jos sklypą, per klaidą buvo išpjauti ir ieškovų sklype augantys medžiai.
5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniais, numatančiais sąlygas deliktinės atsakomybės taikymui. Pripažino, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, susitarusi su UAB „LEX WOOD LT“ dėl jos sklypo valymo darbų, neužtikrino, kad nebūtų padaryta žala ieškovams ir UAB „LEX WOOD LT“ susitarimo pagrindu, iškirto ieškovų sklype augančius medžius, tuo padarant ieškovams žalą. Pažymėjo, kad atsakovė buvo apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno, ji paaiškino, jog dėl kaimynui padarytos žalos atsakomybę prisiima ir nuostolius ketina atlyginti. 2017-10-26 ikiteisminio tyrimo tyrėjo buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį, nes atsakovė pripažino savo kaltę dėl ieškovams atsiradusios žalos ir teisinis ginčas nesiekia tokio masto, kuris atitinka didelės žalos sampratos, todėl negali būti kriminalizuojamas kaip savavaldžiavimas. Teismas sprendė, kad atsakovė turi priimti atsakomybę dėl ieškovams padarytos žalos, kadangi nesukontroliavo trečiojo asmens atliekamų darbų, o dėl medžių likimo turėjo teisę spręsti tik ieškovai. Laikė, jog atsakovės kaltė dėl ieškovams padarytos žalos, įrodyta. Pripažino, kad atsakovė, organizuodama savo sklype esančių želdinių tvarkymą, pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą pareigą tai atlikti nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų interesų.
6. Pažymėjo, kad byloje pagrindinis klausimas yra žalos dydis. Ieškovų tvirtinimą, kad iškirsti medžiai buvo pasodinti ir dėl to žala siekia 19 040 Eur, vertino kritiškai, kadangi ieškovai nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Sprendė, jog ieškovų ir atsakovės sklypuose išpjauti medžiai buvo savaime užaugę ir augo chaotiškai, o ieškovai neįrodė, kad jie buvo pasodinti. Pripažino, kad nėra duomenų, jog medžius, kaip želdinius, ieškovai būtų inventorizavę, tvarkę jų apskaitą taip kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 18 straipsnis, todėl neįmanoma nustatyti tikslaus iškirstų medžių amžiaus, jų aukščio, būklės, dėl ko iškirsti medžiai buvo įvertinti, kaip mediena.
7. Teismas nesutiko su ieškovų pateiktu 2019-01-11 A. R. želdinių vertės nustatymu, kuriame nurodyta, jog želdinių atstatomoji rinkos kaina yra 21 000 Eur. Pažymėjo, kad ieškovų žemės sklypo indeksuota vertė yra 1 382 Eur, indeksuota miško vertė – 366 Eur ir tame tarpe indeksuota miško medynų vertė sudaro 355 Eur. Kadangi nurodytame sklype ne visi medžiai buvo išpjauti, todėl nupjautų medžių vertė skaičiuojama pagal rinkoje galiojančias medienos kainas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ Nr. 206 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kriterijų 7.2 punktu, įvertino ikiteisminio tyrimo apžiūros protokolo duomenis, kad nė vieno iš nukirstų medžių kamieno apimtis nesiekė 30 centimetrų, ir sprendė, kad nukirsti medžiai negali būti pripažinti saugotinais. Teismas jų vertę nustatė pagal brandaus miško nenukirstų miškų kainą, kuri pagal atsakovo atstovės pateiktą Utenos miškų Urėdijos 2019-01-15 10 Formą, viso sudaro 136,78 Eur (Pušis 35 Eur x 3,836 m³= 134,26 Eur; beržas 30 Eur x 0,084 m³ =2,52 Eur). Pažymėjo, kad paskaičiavimai buvo atlikti pagal nupjautų medžių kamienų skersmenis, kurie nurodyti ikiteisminio tyrimo įvykio vietos apžiūros protokole. Iš dalies patenkinęs ieškinį (0,72 proc.), teismas paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės 19 040 Eur žalą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai su apeliaciniu skundu pateikė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.
8.1. Nurodo, jog teismas neteisingai vertino įrodymus byloje, nepagrįstai sprendė, jog ieškovai neįrodė, jog iškirsti medžiai buvo pirkti ir pasodinti. Liudytoju apklaustas R. Š. paaiškino, jog pirko, sodino ir prižiūrėjo pušis. Tai, kad liudytojas konkrečiai nenurodė, kur ir kiek pirko pušų sodinukų, nėra pagrindo jo parodymais netikėti. Liudytojas paaiškino, kad sodinukai buvo perkami ne visi iš karto, bet kiekvieną kartą vis iš kitur, per muges. Utenoje pirko dalį medžių, Vilniuje prie Senukų prekybos centro. Taigi liudytojas paaiškino, kur ir kaip pirko sodinukus, tai, kad tai darė ilgą laiką, skirtingose vietose, kas yra normalu, kaip ir tai, kad pirkimo dokumentai neišlikę. Nors liudytojas paaiškino, kad beržų nepirko ir nesodino, tačiau atlyginti už nukirstų beržų atsodinimą ieškinyje ir nereikalaujama.
8.2. Nepagrįsta teismo pozicija, jog iškirsti medžiai vertintini išimtinai kaip mediena, dėl to, kad šiai dienai yra neįmanoma nustatyti tikslaus iškirstų medžių amžiaus, jų aukščio, būklės. Ieškovų žemės sklypas suformuotas apjungus 2 žemės sklypus, o žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) NTR išrašo 9,3 p. užfiksuota, jog 0,0222 ha sklypo plote yra saugotini želdiniai, žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) NTR išrašo 9.3 p. užfiksuota, jog 0,025 ha sklypo plote yra saugotini želdiniai. Duomenys apie iškirstų medžių kamienų skersmenis nustatyti tiek policijos vietos apžiūros protokole, tiek ir 2019-01-11 dendrologo-želdynų būklės eksperto A. R. Želdinių atkuriamosios vertės ir želdinių atstatomosios rinkos kainos nustatymo akte. Atsakovės atstovo pateiktoje miškininko M. G. 2019-01-15 10 formoje taip pat vertinamas ne tik medžio skersmuo (klaidingai), bet ir aukštis. Šioje formoje nukirstų medžių maksimalus skersmuo nurodomas 20 cm, tuo tarpu tiek policijos apžiūros protokole, tiek eksperto A. R. Želdinių atkuriamosios vertės ir želdinių atstatomosios rinkos kainos nustatymo akte nustatyta, jog dalies medžių skersmuo yra 21, 22, 23, 24 cm. Formoje vadovautasi 2018 m. brandaus miško nenukirstų miškų kaina, nors medžiai nukirsti 2017 m., bei medžiai nukirsti ne miško paskirties žemėje. A. R. Želdinių atkuriamosios vertės ir želdinių atstatomosios rinkos kainos nustatymo akte, pagal nukirsto medžio kelmo skersmenį apskaičiuotas ir medžio aukštis. Medžių aukščiai taip pat nurodyti R. Š. apklausos protokole. Iš šių duomenų galima nustatyti iškirstų medžių aukštį.
8.3. Teismas neteisingai konstatavo, jog želdiniais laikomi tik žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai, kadangi pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 23 punktą jais laikomi ir savaiminukai (natūraliai išaugę). Dėl šios klaidos teismas nepagrįstai žala laiko ne atkūrimo vertę, bet medienos kainą. Teismas neįvertino aplinkybės, jog medžiai buvo iškirsti 2017 m. spalio mėnesį. Tuo metu galiojęs Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 nustatė, kada Medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems (3.11 punktas). Įvykio apžiūros protokolu suskaičiuota 73 įvairios rūšies nupjautų medžių (68 pušys ir 5 beržai), tame tarpe 2 pušų skersmuo 17 cm., vienos, - 18 cm., vienos, -19 cm., dviejų, - 21 cm., vienos, -22 cm, dviejų, - 24, vienos, -23 cm. Taigi, atsakovė iškirto ir saugotinus medžius.
8.4. Medžiai iškirsti ne miško paskirties žemėje, o rekreacinėje teritorijoje esančioje žemės ūkio paskirties žemėje, žemės sklype, kuriam suteiktas adresas ir kuriame galima statinių statyba. Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatų 27 p. nustatyta rekreacinėse teritorijose draudžiama <...> žaloti ar naikinti rekreacinę infrastruktūrą, kirsti ar kitaip naikinti želdinius, sodinti želdinius, užstosiančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias teritorijas. Kadangi sklypas nėra miško paskirties, o yra žemės ūkio paskirties, kuriame leidžiama pastatų statyba, ir jis yra rekreacinėje zonoje, skaičiuoti žalą pagal medienos kainą nebuvo teisinio pagrindo. Vertinant žalą nėra pagrindo vadovautis žemės sklypo indeksuota verte (1382 Eur), kadangi vien tik už dalį sklypo ieškovai sumokėjo 20 000 Eur.
8.5. Ieškiniu buvo prašoma ne priteisti nenukirstų medžių kainą, bet priteisti išlaidas, grąžinant ieškovus į ankstesnę padėtį t. y. nukirstų medžių įsigijimo, buvusios padėties atkūrimo išlaidas. 2019-01-11 eksperto A. R. Želdinių atkuriamosios vertės ir želdinių atstatomosios rinkos kainos nustatymo aktas patvirtina, jog realios atkūrimo išlaidos yra netgi didesnės nei pareikšto ieškinio suma. Byloje nėra duomenų, jog išvadoje pateikti duomenys yra nepagrįsti ar užaukštinti. Nurodytos pušų kainos atitinka atsakovo pateiktą paprastųjų pušų kainą. Eksperto išvada nėra paneigta jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, todėl teismas nepagrįstai ja nesivadovavo, bet skaičiavo brandaus miško nenukirstų miškų kainą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. V. prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Nurodo, kad liudytoju apklaustas R. Š. yra šališkas (apeliantų tėvas, faktiškai besinaudojantis sklypu), suinteresuotas civilinės bylos baigtimi asmuo. Jis nesugebėjo nurodyti, kur ir kiek pirko pušų sodinukų, teigė, jog dalis ginčo objektu esančių išpjautų medžių buvo užaugę savaime, o dalis — sodinti, tačiau nesugebėjo nurodyti, kurie konkrečiai sklype išpjauti medžiai buvo sodinti, o kurie — užaugę savaime. Paprašius ortografinėje nuotraukoje parodyti, kokioje konkrečiai vietoje buvo sodinami medžiai, liudytojas tą padaryti atsisakė. Iš aerofotografinių nuotraukų ir juose užfiksuotos medžių augimo struktūros sklypuose akivaizdu, jog apeliantų sklype iškirsti nesaugomi ir prižiūrimoje žemės ūkio paskirties žemėje negalintys augti medžiai, esantys į pietus nuo ieškovų sklype esančios kūdros — tai savaime sudygę ir užaugę savaiminukai. Be to, apeliantai nepatyrė jokių savaiminukų įsigijimo, sodinimo bei priežiūros išlaidų, kadangi šias išlaidas tariamai patyrė pastarųjų tėvas, kuris nėra civilinės bylos šalis ir byloje nėra pareiškęs reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. Liudytojo parodymai kaip tik patvirtina, jog apeliantai neturi reikalavimo teisės į medžių atkūrimo išlaidų atlyginimą, kadangi jų įsigijimo, sodinimo, priežiūros išlaidų jie nepatyrė.
9.2. Pažymi, kad apeliantai siekia suklaidinti teismą nepagrįstai teigdami, jog buvo iškirsti saugotini želdiniai. Iš žemės sklypų plano matyti, jog saugotini želdiniai yra sklypų pakraščiuose, kairėje pusėje, tai yra miškas, kuriame valymo darbai nebuvo atliekami. REGIA (regionu geoinformacinės aplinkos paslaugos) interneto svetainėje miško žemė su saugotinais želdiniais yra pažymėta tinkleliu ir saugotini želdiniai nebuvo iškirsti, juo labiau kad apeliantai niekuomet želdinių inventorizacijos neatlikinėjo, kortelės nepildė ir tokiu būdu prisiėmė galimų neigiamų pasekmių riziką.
9.3. Atsakovės atstovas, siekdamas pašalinti abejones dėl Formos, joje užfiksuotų duomenų ir įrodomosios vertės, paklausė apeliantų atstovo, ar pastarasis ginčija M. G. 2019-01-15 10 formoje pateiktą medienos tūrio ir kainos apskaičiavimą. Pirmosios instancijos teisme metu jokių prieštaravimų dėl šios formos ar joje nurodytos informacijos teisingumo pateikta nebuvo, todėl šie klausimai negali būti keliami apeliacinėje instancijoje. Formoje pateiktas iškirstų medžių tūrio apskaičiavimas, pagal šį dydį apskaičiuota medienos kaina ir apeliantai klaidina teismą teigdami, kad joje klaidingai nurodyti duomenys apie medžių skersmenį. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymu Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 6.3.5 punktą nenukirsto medžio stiebo skersmuo su žieve matuojamas 1,3 m atstumu nuo šaknies kaklelio, tuo tarpu 2017-10-12 įvykio vietos apžiūros protokole buvo matuojami nupjautų medžių kelmai. A. R. sudarytame akte užfiksuoti dar mažiau apeliantams palankūs duomenys, nes nė vieno nukirsto medžio skersmuo 1,3 m aukštyje neviršija 20 cm. Nors formoje buvo vadovaujamasi 2018 m. brandaus miško nenukirstų miškų kaina, tačiau jos yra palankiausios ieškovams, nes kasmet kainos didėja, kas matyti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-04-15 įsakymo Nr. D1-204 „Dėl vidutinių nenukirsto miško 1 kietmetrio medienos pagal atskiras medžių rūšis kainų nustatymo“.
9.4. Atsiliepime taip pat pažymima, kad apeliantai neprašė skirti teismo ekspertizės, remiasi dokumentu, neatitinkančiu ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, todėl jis neturi didesnės įrodomosios reikšmės nei kiti į civilinę bylą pateikti dokumentai. Iš pateikiamo akto formuluočių akivaizdu, jog jis yra šališkas, parengtas tekstą bei nurodomas vertes derinant su apeliantais. Skaičiuojant želdinių atkuriamosios vertės įkainius pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintą tvarką nukirstų želdinių būklė privalėjo būti įvertinta, želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, atsižvelgiant į želdinių būklę, atitinkamai mažinami, tačiau tai nebuvo padaryta. Pagal šią tvarką V. R. atliktas želdinių atkuriamosios vertės paskaičiavimas negalėjo būti atliekamas, kadangi toks metodas paprastai taikomas, kai padaroma žala gamtai, ir asmeniui kyla atsakomybė už aplinkai padarytą žalą.
9.5. Be to, sklypas, kuriame buvo iškirsti medžiai, yra žemės ūkio paskirties; teritorija, kurioje augo šie medžiai, plane pažymėta kaip ganykla, apeliantai nėra pateikę nė vieno rašytinio įrodymo, pagrindžiančio, jog medžiai buvo sodinti jų iniciatyva bei lėšomis, jų prižiūrimi; iš 2009—2016 m. laikotarpio aerofotografiniu nuotraukų matyti, jog medžiai sudygo savaime; žemės sklypo, kuriame iškirsti medžiai, indeksuota žemės sklypo vertė nurodyta kaip esanti lygi 1382 Eur, indeksuota miško vertė — 366 Eur, indeksuota miško medynų vertė — 355 Eur, žalos apskaičiavimas, taikant iškirstų medžių atkuriamosios vertės metodiką būtų neteisingas, nesąžiningais, neproporcingas bei sukurtų prielaidas apeliantams nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Sprendimas žalos dydį paskaičiuoti pagal brandaus miško nenukirstų miškų kainą, pagal atsakovės pateiktą paskaičiavimą (136, 78 Eur (pušis 35 Eur x 3,836 m³= 134,26 Eur; beržas 30 Eur x 0,084 m³ =2,52 Eur) yra teisingas, teisėtas, protingas ir pagrįstas. Kitoje identiškoje civilinėje byloje Nr. 2A-1900- 264/2015 Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu pripažino, kad žala buvo neįrodyta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
11. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje yra nustatytos faktinės ieškovams priklausančiame žemės sklype medžių iškirtimo aplinkybės ir dėl to ginčas byloje nekyla. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau aplinkybių, susijusių su tuo, jog atsakovės užsakymu valydamas jos žemės sklypą trečiasis asmuo per klaidą išpjovė ieškovų sklype augančius medžius – 68 pušis ir 5 beržus, o taip pat kad yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, plačiau nenagrinėja ir dėl to nepasisako, juo labiau kad atsakovė nėra pateikusi apeliacinio skundo, o ieškovai pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka išimtinai su priteistos žalos už nupjautas pušis dydžiu.
12. Taigi, kaip matyti iš proceso pirmosios instancijos teisme bei šalių pateiktų procesinių dokumentų turinio, esminis ginčas nagrinėjamoje byloje yra žalos už ieškovų žemės sklype nupjautus medžius, o būtent – 68 pušis, dydžio klausimas. Pareikštu ieškiniu bei apeliaciniu skundu tvirtinama, kad iš atsakovės reikalaujama atlyginti žalą tik už nukirstas pušis ir žalos dydis sudaro 19 040 Eur. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, jog padarytos žalos dydis sudaro 136,78 Eur, kadangi žala apskaičiuojama pagal brandaus miško nenukirstų miškų kainą.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas dėl ieškovų prašomos priteisti žalos dydžio apskaičiavimo, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį už 68 nukirstas pušis, nepagrįstai rėmėsi brandaus miško nenukirstų miškų kaina bei žalą apskaičiavo ir už nukirstus beržus, dėl kurių ieškovai reikalavimo nebuvo pareiškę. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).
14. Pirmiausia pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje įtvirtinta, kad želdiniai – žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai. Taigi įstatymo nuostatos įtvirtina, kad želdiniais laikomi ir savaime išaugę medžiai, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog žala ieškovams už iškirstus medžius gali būti atlyginama tik tuo atveju, jei medžiai būtų pasodinti ieškovų. Kita vertus, liudytojas R. Š. nuosekliai viso civilinio proceso metu tvirtino, jog dalį nupjautų pušų buvo įsigijęs, o įsigijimo dokumentai nėra išlikę. Tokie liudytojo parodymai nėra akivaizdžiai nepagrįsti ar nelogiški, dėl ko galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog dalis nukirstų pušų buvo įsigyta. Tačiau ši aplinkybė, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą želdinių sąvoką, nedaro esminės reikšmės, kadangi yra pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovams žala nukirtus jų sklype augusias 68 pušis padaryta buvo ir atsakovei kyla pareiga ją atlyginti.
15. Vertinant ieškovams padarytos žalos dydį pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtintas Želdinių atkuriamosios vertės įkainių nuostatas, medžių atkuriamosios vertės įkainiai vertinami (už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje, o nupjautą medį matuojant kelme) atsižvelgiant į medžių grupę (1 priedas): I grupė – 3 Eur, II grupė – 6 Eur, III grupė – 9 Eur, IV grupė – 13 Eur. Paprastoji pušis pagal 1 priedo nuostatas patenka į II grupę, dėl ko apskaičiuojant želdinių atkuriamąją vertę nupjautų pušų kelmo centimetras vertinamas po 6 Eur.
16. Nagrinėjamu atveju Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato pareigūno 2017-10-12 apžiūros protokole be kitų duomenų nurodyta, kad ieškovų žemės sklype suskaičiavus nupjautus medžius paaiškėjo, kad yra nupjauti 5 beržai, kurių kelmų skersmenys yra 4,5 cm, 3,5 cm, 10,5 cm, 16 cm, 5,5 cm ir 68 pušys, iš kurių 3 pušų kelmų skersmuo yra 4 cm, 2 pušų kelmų skersmuo yra 5 cm, 5 pušų kelmų skersmuo yra 6 cm, 5 pušų kelmų skersmuo yra 7 cm, 3 pušų kelmų skersmuo yra 8 cm, 8 pušų kelmų skersmuo yra 9 cm, 4 pušų kelmų skersmuo yra 10 cm, 5 pušų kelmų skersmuo yra 11 cm, 3 pušų kelmų skersmuo yra 12 cm, 4 pušų kelmų skersmuo yra 14, 6 pušų kelmų skersmuo yra 15 cm, 5 pušų kelmų skersmuo yra 16 cm, 2 pušų kelmų skersmuo yra 17 cm, 1 pušies kelmo skersmuo yra 18 cm, 1 pušies kelmo skersmuo yra 19 cm, vienos pušies kelmo skersmuo yra 1 cm, 2 pušų kelmų skersmuo yra 21 cm, 1 pušies kelmo skersmuo yra 22 cm. 2 pušų kelmo skersmuo yra 24 cm, 1 pušies kelmo skersmuo yra 23 cm. 2019-01-11 dendrologo - želdynų būklės eksperto A. R. Želdinių atkuriamosios vertės ir želdinių atstatomosios rinkos kainos nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog visi 73 vienetai nupjautų medžių identifikuoti tyrėjų pagal jų rūšį ir išmatuoti daugumos jų likusių kamienų (kelmų) skersmenys prie žemės paviršiaus, matuojant jų kelmų skersmenį centimetrais. Nepamatuotų (ar nupjautais medžiais užkrautų) 11 vienetų pušų kelmų skersmenys skaičiuojant pateikti pridedant jų skaičių prie vidutinio tos medžių rūšies skersmens kategorijos eilutės. Pagal tuo metu galiojančio Įsakymo nuostatas, visi sunaikinti želdiniai priklausė II-ai verčių grupei, kur medžių atkuriamosios vertės įkainis už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m aukštyje, o nupjautą medį matuojant kelme įvertintas 6 Eur. Taigi atkuriamoji sunaikintų medžių vertė yra 4902 Eur. Iš šios sumos atėmus už nukirstus beržus susidarančią suma (240 Eur), kurios ieškovai nereikalavo atlyginti, ieškovų reikalaujamų atlyginti sunaikintų medžių vertė pagal aktualias teisės aktų nuostatas yra 4662 Eur, kuri ir yra priteisiama iš atsakovės.
17. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad ieškovai neinventorizavo žemės sklype augusių bei neteisėtai nukirstų medžių, neleidžia padarytos žalos dydį vertinti išimtinai kaip medienos, kadangi iš byloje esančių įrodymų galima pagrįstai spręsti, jog nupjautos pušys buvo auginamos ne medienos tikslais, juo labiau kad ieškovų žemės sklypas yra privati teritorija, kuri nėra miško paskirties žemė. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo vertinti, kad iškirsti medžiai gali būti vertinami, kaip mediena.
18. Be to, atsakovės argumentas, kad ieškovų prašoma priteisti sunaikintų medžių vertė negali būti didesnė už žemės sklypo vertę, nagrinėjamu atveju yra atmetamas, kaip nepagrįstas, kadangi toks nekilnojamojo daikto – žemės sklypo ir iškirstų medžių atkūrimo kaštų palyginimas nėra paremtas įstatymu. Žemės sklypų rinkos vertės, apskaičiuotos atlikus individualų vertinimą, nustatomos Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, o žemės sklypai vertinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ ir sklypo augmenija neturi įtakos nustatant vertę. Medžių atkuriamoji vertė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. D1-343 nustatytais želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų apeliaciniame skunde išdėstytą reikalavimą dėl 19 040 Eur dydžio žalos priteisimo, su tokiu vertinimu taip pat nesutinka. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, nustatyta, kad atkuriamoji sunaikintų želdinių vertė yra 4662 Eur. Spręsti, kad ieškovams dar turi būti priteisiama šią sumą daugiau nei tris kartus viršijanti pinigų suma, skirta želdinių priežiūrai, nėra pagrindo, juo labiau kad teisės aktų nuostatos įtvirtina želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kas leidžia vertinti, kad į šią sumą patenka visos su želdinių atkūrimu susijusios sumos.
20. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos priimamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui
21. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų A. Š. ir M. Š. apeliacinis skundas yra tenkinamas apie 25 proc., ieškovams iš atsakovės priteisiama 393,25 Eur išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti bei 107 Eur žyminis mokestis. Atsakovei iš ieškovų priteisiama 998,25 Eur išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Įskaičius ieškovų atsakovei mokėtiną sumą iš ieškovų atsakovei priteisiama 498 Eur suma apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), kadangi šalių pateiktų išlaidų dydis, atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, šalims suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir nemažintinas, juo labiau kad iš esmės neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių.
22. Kartu apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidariusias bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ieškinys yra tenkinamas apie 25 proc. ieškovams iš atsakovės priteisiama 477 Eur, o iš ieškovų atsakovei – 525 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš ieškovų atsakovei priteisiama 48 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
24. Ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – įrodymus apie parduodamų pušų kainas bei įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovai gyvena ir dirba (atlieka praktiką) užsienyje. Atsakovė taip pat pateikė naujus įrodymus dėl medžių kainoraščių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nauji rašytiniai įrodymai, susiję su žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi bei parduodamų pušų kainomis galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir nėra pagrindo vertinti, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t.y. po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, šiuos naujai pateiktus rašytinius įrodymus, kurie bylą nagrinėjančio teisėjo pranešėjo rezoliucija buvo pridėti prie bylos, atsisakoma priimti. Tačiau įrodymai, susiję su ieškovų gyvenamąja bei darbo vieta, yra priimami ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti ieškovams A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 662 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt 2 eurus) padarytai žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (4 662 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 249 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 249 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.