- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-25
- Bylos Nr.
- 2S-654-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- A. V.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų reikalavimų, teikianti išvadą institucija Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovė A. V. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovą V. V. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo netrukdyti naudotis gyvenamojo namo, esančio Saulės g. 6, Žaizdrių k., Trakų raj. Nurodė, kad sutuoktinis sudarė nepakenčiamas gyvenimo sąlygas 300,85 kv. m. bendro ploto name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė su vaikais gyvena motinos bute pereinamajame kambaryje. Sutuoktinis liko gyventi 300,85 kv. m. bendro ploto name. Dalis šio namo bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu priklauso atsakovei. Sutuoktinis atsakovei name neleidžia gyventi. Atsakovė neturi jokio kito nekilnojamojo turto.
Atsiliepimas
Atsakovas V. V. su prašymu nesutiko. Nurodė, kad atsakovės prašymas yra pagrįstas vien jos asmeniniais interesais, o ne vaikų interesais. Gyventi su atsakove viename name neįmanoma, jos iniciatyva barniai yra neišvengiami, kas kenkia vaikams. Atsakovė iki šiol sudaro kliūtis bendrauti su vaikais, neleidžia net kalbėti su vaikais telefonu. Gyvenamasis namas yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Suteikus teisę atsakovei vėl gyventi name, atsakovė ne tik žalotų ieškovo gyvenimą ir sveikatą, tačiau kenktų ir ieškovo sūnaus iš pirmos santuokos gyvenimui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Įpareigojo ieškovą V. V. iki teismo sprendimo priėmimo netrukdyti atsakovei A. V. naudotis gyvenamuoju namu. Teismas vadovavosi išimtinai vaikų interesais, kadangi vaikų gyvenimas savo namuose neabejotinai labiau atitiko jų interesus. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad tokia priemonė jo teises ir teisėtus interesus pažeistų labiau negu vaikų teises ir teisėtus interesus. Laikinosios apsaugos priemonės padės iki teismo sprendimo priėmimo garantuoti, jog prioritetiškai bus ginamos nepilnamečių teisės.
Šalies argumentai
Ieškovas V. V. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir atmesti atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, jog teismas, neišsiaiškinęs visų svarbių aplinkybių, formaliais pagrindais nepagrįstai ir neteisėtai priėmė nutartį, todėl ji yra naikintina. Teismas nutartimi suteikė galimybę atsakovei inicijuoti ginčus nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Be to, teismas šeimos bylose privalo būti aktyvus ir privalėjo prašyti šalis pateikti pasiaiškinimus ir išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus, ir kaip tokio prašymo tenkinimas apsaugotų vaikų ir atsakovės interesus. Nurodo, jog atsakovė viena nuo 2006 m. priėmė sprendimą, jog vaikai lankytų Vilniuje mokyklą, kadangi neturėjo galimybės vaikų vežioti į mokyklą ir užklasinius užsiėmimus Trakuose. Atsakovė iki šiol sudaro kliūtis bendrauti su vaikais, draudžia su ieškovu jiems kalbėtis telefonu. Nepilnamečiai vaikai turi būti apsaugoti nuo nederamo atsakovės elgesio. Taip pat teismas neišsiaiškino kokiu būdu vaikai galėtų lankyto mokyklą.
Atsiliepimas
Atsakovė A. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nutarti palikti galioti nepakeistą. Nurodė, jog ieškovas sudarė atsakovei su nepilnamečiais vaikais nepakenčiamas gyvenimo sąlygas, todėl nuo 2008 m. gruodžio mėnesio vidurio ji su vaikais gyvena atsakovės mamai priklausančiame bute. Be atsakovės ir dviejų nepilnamečių vaikų 48,71 kv. m. bendro ploto bute gyvena dar trys žmonės, atsakovė su vaikais gyvena pereinamame kambaryje. Mano, kad dalis namo bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu priklauso ir jai, nes namas santuokos metu buvo ženkliai pagerintas. Nurodo, jog bute gyvenant 6 žmonėms nepilnamečių vaikų interesai yra pažeidžiami, bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir vaikai turi teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas. Pažymi, jog ieškovo teisėti interesai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nenukentės, kadangi namas yra 300,85 kv. m., o atsakovė prašo jai ir vaikams netrukdomai naudotis 79 kv. m. namo ploto. Ieškovo teiginiai, jog atsakovė inicijuoja barnius yra nepagrįsti. Atsakovė nurodė, jog nuo 2008 m. balandžio mėn. gavo vairuotojo pažymėjimą ir vairuoja automobilį. Turi darbą Vilniuje, todėl vaikus kiekvieną rytą gali nuvežti į mokyklą Vilniuje, o vakarais grįžti į Žaizdrių kaimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, patvirtinančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaikų, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų, interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių. Viena iš tokių priemonių, įtvirtintų Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 3 p., ir kurią prašė taikyti ieškovė, yra vieno sutuoktinio įpareigojimas netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu, pvz. gyvenamuoju namu.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė šią atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, pagrįsti pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, jog atsakovas trukdydavo ieškovei ir nepilnamečiams vaikams patekti į gyvenamąjį būstą (2008-11-03 skundas Trakų rajono policijos komisariatui, b.l. 27), 2008-11-07 įspėjimas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio (b.l.31)), todėl esant tokioms aplinkybėms, jos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog nesiėmus prašomos laikinosios apsaugos priemonės, gali būti nepagrįstai pažeidžiamos šalių nepilnamečių vaikų interesai bei teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas. Atskirojo skundo argumentas, jog atsakovė priėmė viena sprendimą vaikus leisti į mokyklą Vilniuje, nes neturėjo galimybės jį vežioti į Trakus, neturi teisinės reikšmės ginčui. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nenustatinėja atsakovės kaltės dėl barnių šeimoje, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečiu atveju yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesai, kas ir buvo padaryta. Pagal LR 144 -148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai. Kolegija atmeta atskirojo skundo argumentą, jog atsakovė sudaro kliūtis ieškovui bendrauti su vaikais, draudžia su ieškovu jiems kalbėtis telefonu, nes šis argumentas neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo. Antra vertus, atsakovei su vaikais apsigyvenus ginčo name, ieškovas turės galimybę bendrauti su vaikais kiekvieną dieną, prisidėti prie jų ugdymo. Ieškovo nurodytos kilusio ginčo tarp šalių aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į byloje nurodomas aplinkybes, šalių nepilnamečių vaikų interesams apsaugoti, kadangi vaikų gyvenimas savo namuose neabejotinai labiau atitinka jų interesus, kad atsakovas trukdė ieškovei ir nepilnamečiams vaikams patekti į gyvenamąją vietą, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, sprendžia, kad teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti. LR CPK normos suteikia atsakovei teisę pateikti bet kokius įrodymus, tarp jų ir rašytinius, turinčius reikšmės bylai ir susijusius su byla, nesvarbu kada jie surašyti ir ar buvo pateikti kitoje byloje, todėl atmetamas ieškovo argumentas, jog teismas neįsigilinęs į bylos aplinkybes, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, todėl paliktina nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 331 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.