Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. (A. K. ) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas vienuolikai metų. Ši bausmė subendrinta su tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir galutinė subendrinta bausmė A. K. nustatyta laisvės atėmimas trylikai metų šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. K. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteistas R. T. (R. T. ). Dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

A. K. 2003 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 32,488 g narkotinės medžiagos heroino ir 0,075 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių ir iki 2003 m. birželio mėnesio pradžios laikė jas bute (duomenys neskelbiami), po ko minėto mėnesio nenustatytą dieną šias narkotines medžiagas atnešė į R. T. butą (duomenys neskelbiami), kuriame A. K. jas laikė iki jo sulaikymo kitoje byloje 2003 m. rugpjūčio 14 d.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokurorė prašė nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti, gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad A. K. neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad jis sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir neginčija šios nuosprendžio dalies. Jis tik nesutinka su teismo jam paskirta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme, teigia, kad teismas neteisingai subendrino bausmes, taip pat ginčija jo pripažinimą pavojingu recidyvistu.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. K. , būdamas recidyvistas, padarė naują labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, konstatavo, jog A. K. yra pagrindas taikyti BK 27 straipsnio nuostatas, ir, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jį pripažino pavojingu recidyvistu. Kolegija su šiomis išvadomis sutinka. BK 27 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kada asmuo gali būti teismo pripažintas pavojingu recidyvistu. Minėto baudžiamojo įstatymo 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmuo gali būti teismo pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu, būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. nusikaltimą, už kurį yra nuteistas apeliacine tvarka skundžiamu teismo nuosprendžiu, padarė būdamas jau du kartus - 1998 m. sausio 28 d., 2001 m. kovo 5 d. - teistas už tyčinius nusikaltimus. Tyčinį nusikaltimą, už kurį A. K. nuteistas 2001 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, jis padarė 2000 m. rugsėjo 20 d., tai yra praėjus mažiau kaip trims mėnesiams, kai 2000 m. birželio 27 d. buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, ir dar neišnykus teistumui dėl anksčiau padaryto tyčinio nusikaltimo. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas tokiais atvejais, tai yra, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra laikomas recidyvistu. Nusikaltimas, už kurį A. K. , kaip recidyvistas, yra nuteistas apeliacine tvarka skundžiamu teismo nuosprendžiu, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Todėl, esant tokiems bylos duomenims, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad A. K. atitinka BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti teismo pripažintas pavojingu recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. K. pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, nepažeidė ir BK 27 straipsnio 3 dalies nuostatų, ir, kaip to reikalauja baudžiamasis įstatymas, prieš priimdamas sprendimą pripažinti A. K. pavojingu recidyvistu, įvertino jo asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes. A. K. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą - už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. anksčiau jau buvo ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškų nusikaltimų padarymą (2001 m. kovo 5 d., 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžiais), niekur nedirbo. Byloje nenustatyta nei A. K. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Šie faktiniai bylos duomenys, apibūdinantys kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, ir kitos aplinkybės rodo nuteistojo A. K. padidintą pavojingumą visuomenei, nenorą atsisakyti nusikalstamos veikos ir pakeisti gyvenimo būdą. A. K. paskirtos bausmės nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, dėl anksčiau padarytų nusikaltimų A. K. jokių išvadų nepadarė. Kolegijos nuomone, esant tokiems bylos duomenims, teismo sprendimas pripažinti A. K. pavojingu recidyvistu yra teisėtas ir pagrįstas.

A. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Ji atitinka BK 41, 54 straipsnyje nustatytas bausmių skyrimo taisykles ir, kaip pavojingam recidyvistui, nėra aiškiai per griežta.

Nepagrįstas yra ir apelianto skundo teiginys, kad teismas neteisingai subendrino jam paskirtas bausmes. Iš Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu A. K. nuteistas už 2003 m. liepos 29 d. – 2003 m. rugpjūčio 6 d. laikotarpiu padarytus nusikaltimus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurį A. K. nuteistas apeliacine tvarka skundžiamu nuosprendžiu, padarytas 2003 m. gegužės mėn. – 2003 m. rugpjūčio 14 d. laikotarpiu, tai yra iki priimant 2005 m. birželio 28 d. nuosprendį. Tokiu atveju, kaip numato BK 63 straipsnio 9 dalis, bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio taisykles, o į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliacine tvarka skundžiamą nuosprendį, bausmes ir bendrino vadovaudamasis šiuo straipsniu, taip pat tinkamai pritaikė šio straipsnio 6 dalyje numatytus bausmių subendrinimo būdus - apėmimo ir dalinio sudėjimo.

Bausmių apėmimo būdas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, gali būti taikomas tik skiriant bausmę už nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją sutaptį, taip pat už veikas, labai besiskiriančias savo pavojingumu ir priskiriamas skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Pagal bylos duomenis A. K. padaryti nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžiu ir apeliacine tvarka skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo vien tokie, todėl teismas negalėjo apsiriboti vien bausmių apėmimu, bet privalėjo taikyti ir bausmių dalinio sudėjimo būdą, diferencijuodamas bausmių subendrinimą nuteistajam pagal tai, kokias veikas jis yra padaręs. BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmių subendrinimo taisykles, 6 dalis numato galimybę neapsiriboti kuriuo nors vienu bausmių subendrinimo būdu. Pagal BK 63 straipsnio 6 dalį, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos - tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis. Pirmosios instancijos teismas šios taisyklės laikėsi: pirma taikė bausmių apėmimą, o tik po to – dalinį sudėjimą. Nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimas ir laikymas), BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (padėjimas suklastoti dokumentą), labai skiriasi pagal pavojingumą ir pagal BK 11 straipsnį priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl bausmės už šiuos nusikaltimus nuteistajam A. K. teisingai subendrintos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę. Klausimas dėl nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, bendrinimo nuosprendyje atskirai nebuvo spręstas, tačiau bausmių apėmimas buvo pritaikytas ir dėl šių veikų, nes šie nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį. Be to, nuteistajam paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos nuteistajam, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė. Ši nuteistajam A. K. paskirta bausmė savo dydžiu yra teisinga ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti, kaip to apeliaciniame skunde prašo nuteistasis.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, atsižvelgiant į nuteistojo A. K. apeliacinio skundo ribas, pagrįstas ir teisėtas. Patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.