Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-02 · Byla Nr. ATP-492-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-02
Bylos Nr.
ATP-492-594/2016
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00443-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-492-594/2016Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00443-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. B. (toliau – D. B.) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2016 m. balandžio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu D. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir nubaustas galutine subendrinta 900 (devynių šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad jis 2016 m. kovo 19 d. 6.21 val. (duomenys neskelbtini) kelyje, vairuodamas jam priklausantį automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 314 (Ribota masė), dėl ko jis buvo apgadintas. Be to, D. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 219 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. B. prašo pakeisti 2016 m. balandžio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą: sumažinti paskirtą baudą ir panaikinti papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Apelianto teigimu, tiek savo paaiškinime policijos pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu jis nuosekliai aiškino, kad nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį, o bandydamas iš jo išvažiuoti, nepastebėjo kelio ženklo ir į jį atsitrenkė. Kadangi iš griovio pačiam išvažiuoti nepavyko, palikęs automobilį, ėjo ieškotis pagalbos. Po atsirėmimo į kelio ženklą, jis išlipo iš automobilio ir matė, jog ženklas yra palenktas, tačiau jokių rimtų apgadinimų ant jo nesimatė. Nepagalvojo, jog dėl tokio menko pažeidimo reikia kviesti policijos pareigūnus. Apeliantui sugrįžus į įvykio vietą, jam priklausančio automobilio ten jau nebuvo. Tuo tarpu mobilaus ryšio telefoną atsitiktinai buvo palikęs pas žmones, kurių prašė pagalbos ištraukiant automobilį iš griovio, todėl negalėjo atsiliepti į policijos pareigūno skambučius. Tą pačią dieną, atgavęs savo mobilaus ryšio telefoną, jis susisiekė su policijos pareigūnais, iš kurių sužinojo, jog jo automobilis yra nutemptas į automobilių stovėjimo aikštelę, susitarė dėl atvykimo į policijos komisariatą. 2016 m. kovo 21 d. iškviestas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl padaryto eismo įvykio savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino dėl kokių priežasčių nepranešė policijai dėl įvykusio eismo įvykio. Jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo.

Apeliaciniu skundu pažymima, kad įvykdyti administraciniai teisės pažeidimai jam pačiam sukėlė didelį moralinį diskomfortą, tačiau jie vis tik yra mažareikšmiai, eismo įvykio metu buvo tik nežymiai apgadintas kelio ženklas, o padaryta žala atlyginta. Apeliantas pabrėžia, kad nuo 2015 m. lapkričio 10 d. jis yra registruotas darbo biržoje. Pastaruoju metu dirbo pagal verslo liudijimą. Jo veiklos rūšis - statybos baigimo ir valymo darbai, todėl jam dažnai tenka pačiam vykti į skirtingus objektus, esančius įvairiose Lietuvos vietovėse. Kartu privalo turėti ir vežtis darbo priemones ir įrankius. Tokiu būdu, transporto priemonė jam būtina darbinėms funkcijoms atlikti. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis negalės dirbti, praras savo pragyvenimo šaltinį, dėl ko negalės tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais bei pilnamete savo dukra.

Atsiliepimas

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į D. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2016 m. balandžio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinį skundą atmesti.

D. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. B. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.. Ginčo dėl šių teisės pažeidimų nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl D. B. kaltės padarius jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, teisinio pagrindo neturi. Nors apeliaciniu skundu D. B. teigia, kad jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos jis neturėjo, išėjo tik ieškoti pagalbos, tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės D. B. veiksmų kvalifikacijai pagal ATPK 130 str. 1 d. neturi.

Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal Kelių eismo taisykles, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui ir pažymėti eismo įvykio vietą Kelių eismo taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Tais atvejais, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. (Kelių eismo taisyklių 231.1, 231.2, 234 punktai). Sutinkamai su ATPK 130 str. 1 d., administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje, analizuojant komentuojamo teisės pažeidimo subjektyviųjų požymių visumą, laikomasi pozicijos, jog kaltininko kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, jo kontekste įvertinus analizuojamo eismo įvykio aplinkybes, abejonių tuo, jog D. B. pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant aukščiau aptartas Kelių eismo taisykles, aukštesniajam teismui nekyla. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. B. vairuotojo pažymėjimą yra įgijęs nuo 1995 metų (b. l. 15-16), todėl neabejotinai pareigą apie eismo įvykį pranešti policijos pareigūnams, kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas eismo dalyvis, apeliantas turėjo žinoti, tačiau tyčia, jos neįvykdė. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu, kai D. B. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta tik turtinė žala – sugadintas kelio ženklas, jis turėjo mobilaus ryšio telefoną, tačiau juo, norėdamas išsikviesti pagalbą, nepasinaudojo, tą pačią dieną į policiją ir pasiimti automobilio atvykęs nebuvo. Šios aplinkybės, įvertinus jas automobilio suradimo aplinkybių ir automobiliui konstatuotų apgadinimų kontekste, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai parodo D. B. tiesioginę tyčią pasišaliti iš eismo įvykio vietos bei patvirtina jo kaltę jam inkriminuoto teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 130 str. 1 d., padaryme.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad iš esmės savo kaltės D. B. apeliaciniu skundu neneigia, keldamas tik jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad nagrinėjamu atveju jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str., remiantis kuriuo, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuo šių bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių galima nukrypti tik ATPK 30¹ str. pagrindu, remiantis kuriuo, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Šių duomenų plotmėje vertinant pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo D. B. motyvus matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą įvykdžius jam inkriminuotus teisės pažeidimus bei nuoširdų gailestį dėl jų įvykdymo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsižvelgė ir į tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl ko sprendė, kad D. B. atžvilgiu paskyrus administracines nuobaudas – baudas, numatytas ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose, bei papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, kam, įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, D. B. inkriminuotų teisės pažeidimų įvykdymo aplinkybes bei jo asmenybę, pritaria ir aukštesnysis teismas. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurioms esant apelianto atžvilgiu galėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir jų pagrindu švelninama D. B. skundžiamu nutarimu paskirta, tiek už atskirus pažeidimus, tiek galutinė subendrinta, administracinė nuobauda.

Apelianto dėstomos aplinkybės, susijusios su jo darbo pobūdžiu bei finansine padėtimi, priešingai nei tai suvokia D. B., taip pat nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę bei suponuojančiomis mažesnės nuobaudos skyrimą. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad praeityje už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus apeliantas buvo baustas ne kartą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog analizuojamu atveju apeliantas nusižengė ne atsitiktinai, o dėl neigiamos savo vertybių orientacijos. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. B. nagrinėjamu atveju skiriama nuobauda turėtų jį nubausti bei sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas, priešingai nei tai suvokia apeliantas, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Manyti priešingai apeliacinės instancijos teismui neleidžia ir apelianto teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl savo darbo pobūdžio – dirba pagal verslo liudijimą, jo veikla susijusi su statybos bei valymo darbais, dėl ko apeliantui tenka dažnai vykti į įvairius Lietuvos miestus, su savimi pasiimant ir darbo įrankius. Tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą bei siekdamas apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, už šio pažeidimo padarymą įtvirtino itin griežtas administracines nuobaudas. Tokia įstatymo leidėjo pozicija leidžia pagrįstai spręsti, kad vien tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Be to, dirbdamas darbą, kuriam atlikti būtina teisė vairuoti transporto priemones, aukštesniojo teismo įsitikinimu, D. B. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes sau ir savo šeimos nariams (savo vaikams, kuriems, pasak apelianto, jis teikia materialinę pagalbą). To nepadaręs, jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams bei jų turtui. Tokiu būdu, apelianto ir jo šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. B. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta ar neadekvati jo įvykdytiems teisės pažeidimams. Bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė, todėl keisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarimą vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, teisinio pagrindo nėra. Tokiu būdu, ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis