Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. N. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskr. VPK) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-12-15 Vilniaus apskr. VPK tyrėjas surašė A. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010-09-30 9.52 val. Kalvarijų-Ateities gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 88 km/h greičiu, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 135 punkto reikalavimus (b. l. 4, 10).

Vilniaus apskr. VPK įgaliotas pareigūnas, išnagrinėjęs A. N. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010-12-15 nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 4 d. skyrė jam administracinę nuobaudą – 400 Lt baudą (b. l. 3, 11).

Per teismo posėdį A. N. prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Skundas t e n kintinas.

A. N. apeliuoja į tai, kad 2010-10-30 apie 6.00 val. jo sūnui G. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) prasidėjo pilvo skausmai, kurie stiprėjo, sūnus vėmė, Švenčionių ligoninėje vaiką apžiūrėjęs gydytojas diagnozavo pilvo patologiją ir skubiai išsiuntė į Vilniaus vaikų kliniką. Kadangi nebuvo laiko laukti greitosios pagalbos automobilio, kuris tuo metu buvo iškvietime, jis pats skubiai vežė sūnų į ligoninę, esančią Santariškių g. 7, Vilniuje, kur jis buvo hospitalizuotas ir skubiai operuotas. Leistiną važiavimo greitį viršijo veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, stengdamasis gelbėti sūnaus sveikatą ar net gyvybę.

Taigi teismui svarbu nustatyti, ar A. N. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, ar yra jo kaltė. Būtinąjį reikalingumą numato ATPK 17 straipsnis, jame nurodyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y. siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, konkrečiu atveju asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas nutarimas, turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad jo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).

A. N. pateikė teismui rašytinius įrodymus: išrašus iš medicininių dokumentų, kurie patvirtina jo nurodytas aplinkybes būtinajam reikalingumui pagrįsti (b. l. 5-6). Būtinasis reikalingumas atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik padarius žalos antram (pvz. siekiant išvengti sunkių pasekmių gelbėjant vaiko sveikatą ar net gyvybę pažeidžiamos kelių eismo taisyklės). Būtinajam reikalingumui įteisinti būtinos tokios sąlygos: pirma, turi grėsti didelė žala. Pavojaus šaltinis gali būti stichinės gamtos jėgos, gyvūnai, keliantys pavojų žmonėms, įvairūs mechanizmai, kurie yra didesnio pavojaus šaltinis, žmogus, darantis ar besikėsinantis daryti žalą teisės saugomiems interesams ir pan. Antra, pavojus turi būti akivaizdus, t.y. turi būti reali galimybė tuoj pat atsirasti žalai. Trečia, pavojus turi būti realus, o ne tariamas. Ketvirta, gresiančio pavojaus negalima išvengti kitaip, kaip tik padarant žalą teisės saugomiems interesams. Penkta, daroma žala turi būti mažesnė už vengiamąją. Taigi būtinasis reikalingumas pateisinamas tik esant visoms šioms sąlygoms, jei nėra bent vienos sąlygos, už padarytą nusižengimą traukiama administracinėn atsakomybėn (šiuo atveju už KET 135 p. pažeidimą).

Nagrinėjamu atveju pripažįstama, jog gresiantis pavojus buvo akivaizdus ir realus, A. N., gelbėdamas savo nepilnamečio vaiko sveikatą ar net gyvybę, viršydamas leistiną 50 km/val. greitį, laikėsi prieinamų saugumo priemonių (turėjo didelę vairavimo patirtį, prisisegęs saugos diržą,), vežė vaiką iš Švenčionių į Vilniaus ligoninę, nes tuo metu Švenčionyse nebuvo greitosios pagalbos automobilio, kur jis skubiai buvo operuotas, gelbėjant jo sveikatą ar net gyvybę, kas pateisina KET 135 punkto pažeidimą. A. N. administracinio teisės pažeidimo protokole yra parašęs, kad dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą, nėra baustas už KET pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs įrodymus, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. N. nors ir pažeidė KET 135 punkto reikalavimus, tačiau veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, ginčo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str., teismas

n utarė:

Vilniaus apskr. VPK Švenčionių rajono PK įgalioto pareigūno 2010-12-15 nutarimą, kuriuo A. N. pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį paskirta 400 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.