- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-20
- Bylos Nr.
- I-670-171/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02141-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Advokatai
- Jonas Zaronskis
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Jonui Zaronskiui, atsakovės atstovei Aušrai Gliebienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „Bokšto projektai“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl turtinės žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys A. V., UAB „Senojo miesto architektai“).
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–8), kuriame prašo:
1. Pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus, išduodant pareiškėjai statybos leidimą be žemės sklypo bendrasavininkių sutikimo, neteisėtais;
2. Priteisti pareiškėjos naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 496 537,79 Lt (vienas milijonas, keturi šimtai devyniasdešimt šeši tūkstančiai, penki šimtai trisdešimt septyni litai, 79 centai) žalą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų;
3. Priteisti visas pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškino, kad 2006 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui A. V., išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Projektavimų sąlygų sąvadas), suteikiantį teisę vietoje statytojui nuosavybės teise priklausančio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Garažas) žemės sklype (toliau - Žemės sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektuoti daugiabutį gyvenamąjį namą. 2006 m. vasario 26 d. Garažo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Sutartis), Garažą esantį Žemės sklype, kartu su minėtu Projektavimo sąlygų sąvadu (toliau -Investicinis projektas) iš statytojo A. V. už 1 430 000 Lt (vieno milijono keturių šimtų trisdešimties tūkstančių litų) kainą įsigijo pareiškėjas BUAB „Bokšto projektai“. Faktiškai pareiškėjas iš statytojo A. V. įsigijo Investicinį projektą, t. y. galimybę atstatyti Žemės sklype Projektavimo sąlygų reikalavimų ribose suprojektuotą daugiabutį gyvenamąjį namą. Sutarties šalys galimybės pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą realizavimą siejo su statybos leidimo numatomam pastatyti daugiabučiui namui gavimu. Šalys susitarė, kad didžioji dalis Investicinio projekto kainos bus sumokėta, tik tada, kai bus išduotas galiojantis statybos leidimas daugiabučio gyvenamojo namo statybai. 2007 m. kovo 5 d. susitarimu buvo pakeista Investicinio projekto kaina nuo 1 430 000 Lt iki 1 500 000 Lt. Pareiškėja nurodo, kad 2007 m. kovo 1 d., vykdydama Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ji ir statytojas A. V. sudarė statytojo teisių perleidimo sutartį, kuria pareiškėjas perėmė būsimojo gyvenamojo namo Žemės sklype statytojo teises ir pareigas bei sumokėjo A. V. pirmąją dalį Investicinio projekto kainos, t. y. 200 000 Lt. 2007 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė pareiškėjui statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Statybos leidimas), suteikiantį teisę Žemės sklype statyti gyvenamąjį namą, t. y. įgyvendinti Investicinį projektą.
Pareiškėja pažymėjo, kad prieš išduodant Statybos leidimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamentas 2007 m. gegužės 15 d. tarnybiniu raštu Nr. A121 - 7168 (17.15-TD-O) dėl (duomenys neskelbtini), nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateikti teisės aktų reikalaujami bendraturčių sutikimai ir jie yra galiojantys, todėl neišduoti statybos leidimo, nesant kitų teisės aktuose numatytų pagrindų, nėra pagrindo. Tokiu būdu pareiškėjas buvo tikras, kad Statybos leidimas yra išduotas teisėtai ir yra galiojantis pilna apimtimi.
Pareiškėja nurodo, kad 2007 m. birželio 11 d. Žemės sklypo bendranaudotojai L. S., K. S., V. G., V. K., A. R., V. R., E. G. ir G. T. Vilniaus apygardos administraciniame teisme pateikė skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto ir nepagrįsto Statybos leidimo išdavimo. 2008 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-377-10/2008, kuriuo tenkino skundą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui išduotą Statybos leidimą panaikino. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime nurodė, kad Statybos leidimo išdavimui nebuvo gauti visų Žemės sklypo bendraturčių sutikimai, todėl statybos leidimas buvo išduotas pažeidus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2. punkto reikalavimus. 2009 m. birželio 18 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį, kuria nusprendė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prie kurio buvo prisidėjęs ir pareiškėjas, atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą bei iš esmės paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, teisinį įvertinimą bei to pagrindu padarytas išvadas.
Pareiškėja nurodo, kad teismui panaikinus Statybos leidimo galiojimą, buvo prarasta didžioji dalis Investicinio projekto vertės, dėl ko pareiškėjas patyrė didelę materialinę žalą, kuri pasireiškia Investicinio projekto vertės sumažėjimu, kuri sumažėjo 1 450 000 Lt (vienu milijonu keturiais šimtais penkiasdešimt tūkstančių litų). Pareiškėjas laiko, jog žala dėl Statybos leidimo panaikinimo yra sąlygota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, t. y. žala atsirado dėl to, kad viešo administravimo subjektas netinkamai vykdė įstatymų jam deleguotą kontrolės funkciją, spręsdamas Statybos leidimo išdavimo klausimą veikė neatidžiai nerūpestingai ir tuo neužtikrino, kad Statybos leidimas būtų išduotas teisėtai.
Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama Statybos leidimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 6 d. 2 p., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2. punkto reikalavimais, nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai vykdė jai įstatymo deleguotą kontrolės funkciją, sprendžiant Statybos leidimo išdavimo klausimą, tuo pažeisdama pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, laikytina neteisėtu veikimu.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama Statybos leidimą, turėjo pareigą įvykdyti įstatymų deleguotą kontrolės funkciją, t. y. patikrinti ar Statybos leidimo išdavimas neprieštarauja teisės aktams, tačiau, kaip konstatuota teismo sprendimu, savo funkcijų neįvykdė arba vykdė nepateisinamai aplaidžiai, nerūpestingai, paviršutiniškai, pažeisdama pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko pareiškėjas, Vilniaus apygardos administraciniam teismui Statybos leidimą pripažinus neteisėtu, patyrė didžiulę žalą.
Pareiškėja paaiškino, kad skirtumas tarp jos sumokėtos kainos už Investicinį projektą, t. y. 1 500 000 Lt, ir dabartinės Investicinio projekto kainos, kuri yra sąlygota Statybos leidimo panaikinimo fakto, yra 1 450 000 Lt, kas laikytina tiesioginiais nuostoliais dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neužtikrino Statybos leidimo teisėtumo, be to, be tiesioginių praradimų, pareiškėjai nuo kredito, skirto Investiciniam projektui įsigyti, sumos, sumokėtos buvusiam statytojui A. V., yra skaičiuojamos AB SEB bankui mokėtinos 46 537,79 Lt (keturiasdešimt šešių tūkstančių, penkių šimtų trisdešimt septynių litų ir 79 centų) palūkanos, kas taip pat laikoma tiesioginiais pareiškėjo būsimais realiais nuostoliais, sąlygotais Statybos leidimo panaikinimo fakto. Pareiškėja nurodo, kad tapo nemokus ir 2009 03 26 Vilniaus apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą.
Tuo atveju, jei Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų atsižvelgus į teisės aktų reikalavimus, būtų elgusis rūpestingai ir atidžiai, nebūtų pažeidusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str.6 d. 2 p. ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2. punkto reikalavimų, būtų įgyvendinusi įstatymų jai deleguotas kontrolės funkcijas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. 4 p., 4 str. 6 p., 5 str. 1 d. 1 p. bei kituose teisės aktuose ar teisės normose, būtų patikrinusi ar Statybos leidimo išdavimas neprieštarauja aukščiau minimiems teisės aktams, nebūtų neteisėtai išdavusi Statybos leidimo, pareiškėjas, nebūtų sumokėjęs pardavėjui visos Investicinio projekto kainos, nebūtų patyręs žalos, neturėtų didelio įsiskolinimo AB SEB bankui, neturėtų nepateisintų lūkesčių bei jam nebūtų iškelta bankroto byla, taigi egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtais veiksmais išduoto Statybos leidimo, jo panaikinimo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų jį išduodant bei dėl to pareiškėjos patirtos žalos.
Nagrinėjamu atveju, kildinant viešąją civilinę atsakomybę, pakanka įrodyti tik tris civilinės atsakomybės elementus: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą. Kaltė, kaip būtinas elementas viešajai civilinei atsakomybei kilti, nėra įrodinėjama. Tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos, egzistuoja priežastinis ryšys, nes būtent dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neįvykdytų įstatymų deleguotų kontrolės funkcijų bei neteisėto Statybos leidimo išdavimo, pareiškėjas patyrė žalą. Taigi, egzistuoja visi trys viešajai civilinei atsakomybei kilti privalomi civilinės atsakomybės elementai, reikalingi žalai dėl savivaldybės institucijos neteisėtų veiksmų atlyginti, dėl ko dėl viešojo administravimo institucijos funkcijų netinkamo vykdymo Pareiškėjui padaryta žala yra atlygintina ir priteistina vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu bei kitais viešąją civilinę atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais bei teisės normomis.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. ( b. l. 84 - 85).
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 56-63) nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, Savivaldybė neturi pareigos atlyginti pareiškėjui nurodytos žalos, nes nėra visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti.
Atsakovė nurodė, kad neginčija to fakto, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 25 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas minėtą bylą, nesprendė klausimų dėl žalos atlyginimo, t.y. nevertino visų asmenų, dalyvavusių statybos leidimo rengime bei išdavime veiksmų.
Atsakovė pažymėjo, kad ji, išduodama statybos leidimą, nėra vienintelis subjektas, tikrinantis jo teisėtumą. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra paskutinė institucija minėto dokumento išdavimo procese, jokiu būdu negali būti vienintelis argumentas dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumo, todėl teismas privalo įvertinti ir kitų subjektų, visų pirma, paties UAB „Bokšto projektai“, atsakomybę dėl 2007 m. gegužės 25 d. išduoto statybos leidimo panaikinimo.
Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Statybos įstatymas įtvirtina specialią teisės normų sistemą, nustatančią statytojo (užsakovo, t. y. UAB „Bokšto projektai“), projektuotojo, projekto eksperto atsakomybę už neteisėtus veiksmus statybos procese. Statybos įstatymo 12 str. 1 d. nustatomos statytojo pareigos, o šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta statytojo (užsakovo) atsakomybė pagal Civilinė kodeksą ir Administracinių teisės pažeisimų kodeksą už 12 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, vadinasi UAB „Bokšto projektai“ pažeidė Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas: turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą, todėl privalo būti atsakingas už šiuos veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis patvirtina, jog statinio projektuotoju buvusi UAB „Senojo miesto architektai“ netinkamai atliko Statybos įstatyme 14 str. 5 d. nustatytas pareigas, nes parengė netinkamą, neatitinkantį įstatymų, kitų teisės aktų ir kitų dokumentų reikalavimų statinio projektą, kas vėliau sąlygojo ir paties statybos leidimo panaikinimą, todėl negalima vienareikšmiškai teigi, kad dėl leidimo panaikinimo yra atsakinga tik Vilniaus miesto savivaldybė, nes taip būtų paneigti ne ir kituose teisės aktuose nustatyti civilinės atsakomybės principai.
Atsakovė pažymėjo, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje teisėje procesą sąlygiškai galima padalinti į du etapus: pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, taigi šiuo atveju pareiškėjo nurodyta patirta žala galėtų būti tik labai tolimas statybos leidimo panaikinimo rezultatas. Atsakovės manymu, pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog yra priežastinis ryšys tarp statybos leidimo panaikinimo ir patirtos žalos.
Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog būtent dėl statybos leidimo panaikinimo ji patyrė nurodomo dydžio nuostolius, o iš jos pateiktos garažos pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos su A. V., matyti, kad UAB „Bokšto projektai“ iš pardavėjo pirko nekilnojamąjį daiktą (garažą) ir už jį įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatytą kainą t.y. 1 430 000 (vėliau padarius sutarties pakeitimą 1 500 000 Lt.). Taigi tarp šalių buvo sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis ir tai, kad šalys susitarė, jog dalis pinigų sumos už nekilnojamąjį daiktą bus sumokėta tik po statybos leidimo išdavimo, negali reikšti, kad pareiškėjas įsigijo investicinį projektą. Atsakovė nurodė, kad nei Statybos įstatymas, nei statybos techniniai reglamentai nenumato, jog asmuo turi teisę pirkti statytojo teises ar patį statybos leidimą.
Atsakovė atkreipė dėmesį, kad panaikinus statybos leidimą pareiškėjai niekas nekliudo vėl kreiptis į Savivaldybę dėl naujo statybos leidimo išdavimo ir jokiu būdu negalima teigti, kad dėl panaikinto statybos leidimo ji patyrė nuostolių.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė nurodo, kad šalys sutartyje nurodė, jog garažo kaina yra 1 430 000 Lt, t.y. pati pirkėja įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatytą kainą už nekilnojamąjį daiktą ir tai, kad ji šią kainą siejo ne su paties nekilnojamojo daikto verte, o su teise statyti gyvenamosios paskirties namą, yra pačios pareiškėjos prisiimta verslo rizika, todėl Savivaldybė šiuo atveju negali būti atsakinga ir neturi pareigos pareiškėjui sumokėti kitų asmenų sutartimi sulygtos nekilnojamojo daikto kainos. Savivaldybė, vykdydama jai įstatymu priskirtą statybos leidimų išdavimo funkciją, negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė nurodo, kad UAB „Bokšto projektai“, kaip verslininkė, veikianti nekilnojamojo turto ir statybos srityje, prieš teikdama prašymą išduoti statybos leidimą, privalėjo įsitikinti, kad visi dokumentai yra teisėti ir galiojantys, o Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo įtakoti ir tos aplinkybės, kad UAB „Bokšto projektai“ neturėjo pakankamai nuosavų lėšų atsiskaityti su pirkėju, dėl to kreipėsi į banką dėl kreditavimo sutarties sudarymo. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi visų teisėtų būdų. kad minėtas statybos leidimas nebūtų panaikintas. Atsakovės manymu, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, tikrai negalima konstatuoti, kad tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir UAB „Bokšto projektai“ galimai atsiradusių nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys.
Atsakovės manymu, pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, kad būtų galima daryti išvadą, jog ji patyrė 1 450 000 Lt ir 46 537,79 Lt nuostolių, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. V. sumokėjo 1 500 000 Lt, o į bylą pateikta preliminari nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita atlikta 2008 m. gruodžio 3 d., t.y. tuo metu, kai statybos leidimas dar nebuvo panaikintas. Esant galiojančiam statybos leidimui, turtas buvo įvertintas 50 000 Lt, todėl visiškai nesuprantami pareiškėjo argumentai, kad tik panaikinus statybos leidimą turtas nuvertėjo nuo 1 500 000 Lt iki 50 000 Lt. Atsakovė pažymėjo, kad turto vertinimo ataskaitoje nėra įvertintas pirkimo -pardavimo sutartimi įsigytas daiktas – garažas, o buvo vertinamas 2,06 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir nurodyta jo vertė 50 000 Lt. Atsakovė nurodo, kad siekiant įvertinti galimai pareiškėjos patirtą žalą, turėtų būti įvertintas ir garažas, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kad Savivaldybė turi padengti ne tik pareiškėjos nurodomus tiesioginius nuostolius dėl turto nuvertėjimo, bet taip pat ir sumokėti UAB „Bokšto projektai“ už jų pačių nuosavybės teise įsigytą ir valdomą garažą.
Atsiliepimas
Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, savo skunde nurodydama, kaip apskaičiuoja patirtus nuostolius, naudoja visiškai skirtingus daikto vertės paskaičiavimo metodus, o sąvokos „kaina“ ir „rinkos vertė“ nėra tapačios, todėl šiuo atveju objekto kaina buvo nustatyta šalių susitarimu, tačiau tai nereiškia, kad tuo metu sudarant sutartį objekto kaina buvo lygi jo rinkos vertei. Mano, kad toks nuostolių paskaičiavimas yra ydingas, leidžiantis pareiškėjai nepagrįstai praturtėti, nes sutartyje nurodyta objekto įsigijimo kaina gali būti daug didesnė, nei objekto rinkos kaina.
Atsakovės manymu, pareiškėja, apskaičiuodamas savo galimai patirtus nuostolius, privalėjo įvertinti aplinkybę, kad jis neprarado teisės kreiptis į Savivaldybę dėl naujo statybos leidimo išdavimo, todėl akivaizdu, kad jei pareiškėjas vis dar turi teisę būti statytoju, tai jo galimai patirti nuostoliai negali būti tokie patys, jeigu pareiškėjas po statybos leidimo panaikinimo tokios teisės nebeturėtų.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo nurodomais argumentais, kad būsimus tiesioginius nuostolius taip pat sudaro bankui už paskolą mokėtinos 46 537,79 Lt palūkanos, kadangi visiškai neaišku, kuo remiantis, pareiškėjas prašo priteisti būsimas palūkanas už paskolą, o teisės aktai visiškai pagrįstai numato, kad atlyginama tik jau patirta žala, o ne galinti atsirasti ateityje.
Atsakovė mano, kad UAB „Bokšto projektai“ yra įmonė, veikianti statybos ir nekilnojamojo turto srityje, o verslininkui keliami žymiai didesni atidumo reikalavimai, nes jis prisiima su savo verslu susijusią riziką. UAB „Bokšto projektai“, pasirašydama 2007 m. vasario 26 d. garažo pirkimo - pardavimo sutartį, žinojo, kad tarp asmenų vyksta konfliktas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir privalėjo ypatingai atidžiai išanalizuoti, ar statybos leidimo gavimui yra pateikti visi reikalingi dokumentai bei ypatingą dėmesį turėjo atkreipti į žemės naudotojų bei bendrasavininkių sutikimus dėl gyvenamojo namo statybos žemės sklype, dėl kurio naudojimosi vyksta ginčas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad galimai atsirasiantys nuostoliai būtų sumažinti, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų išvengta nuostolių, neinicijavo pirkimo -pardavimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo, bet dar pasirašė su banku kreditavimo sutartį, todėl tokie pareiškėjos veiksmai dar kartą įrodo, kad šios išlaidos buvo patirtos tik dėl jos pačios kaltės ir negali būti atlygintos.
Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja neturėjo jokio pagrindo vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentas 2007 m. gegužės 15 d. tarnybiniame rašte Nr. A 121-7168(17.15-TD-0) pateiktais išaiškinimais, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentas nėra oficialiai įgaliotas aiškinti įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nuostatų, įskaitant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtų įsakymų nuostatų, todėl minėtas raštas negali būti laikomas oficialiu teisės aktų išaiškinimu, bet tik išsakyta Teisės departamento specialistų nuomone apie šiame rašte minimų teisės aktų taikymą. Be to, raštas yra vidinis Savivaldybės dokumentas ir jis nebuvo skirtas UAB „Bokšto projektai“, nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis ir kada pareiškėjas jį gavo.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti (b. l. 84-85). Papildomai paaiškino, kad pagal STR „Statinio projektavimas“, dalį kaltės turi prisiimti ir projektuotojas- UAB „Senojo miesto architektai“.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui A. V., išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę vietoje statytojui nuosavybės teise priklausančio garažo, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektuoti daugiabutį gyvenamąjį namą (b. l. 18 - 20).
2007 m. vasario 26 d. garažo pirkimo - pardavimo sutartimi, garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš statytojo A. V. už 1 430 000 Lt kainą įsigijo pareiškėjas UAB „Bokšto projektai“ (b. l. 9 - 17).
2007 m. kovo 1 d., pareiškėja ir statytojas A. V. sudarė statytojo teisių perleidimo sutartį, kuria pareiškėja perėmė statytojo teises ir pareigas (b. l. 24).
2007 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė pareiškėjui statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę Žemės sklype statyti gyvenamąjį namą (prijungta administracinė byla Nr. I-377-10/2008, 2 t., b. l. 9).
Iš byloje esančių sąskaitų išrašų matyti, jog 2007-03-01 iš pareiškėjos banko sąskaitos (Nr. (duomenys neskelbtini)) A. V. buvo pervesta 200 000, 00 Lt suma (b. l. 34).
Byloje pateiktoje 2009-05-04 SEB Banko pažymoje nurodyta, kad UAB „Bokšto projektai“ AB SEB Bankui skolinga 1 347 965,08 Lt (kartu su palūkanomis, delspinigiais ir įsipareigojimo mokesčiu) (b. l. 32).
Statybos įstatymo 12 str. 1 d. (aktuali redakcija nuo 2007-05-19 iki 2009-08-31) numatytos statytojo (užsakovo) pareigos, tarp kurių yra numatyta pareiga turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva bei Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą.
Statybos įstatymo 12 str. 4 d. numatyta, kad statytojas (užsakovas) už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
CK 6.249 str. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
CK 6.253 str. 5 d. numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Ši įstatymo norma apibrėžia ir nukentėjusiojo asmens veiksmų sąvoką. Nukentėjusiojo asmens veiksmai –veiksmai dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado nuostoliai. Asmuo negali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, kai jo veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. numato, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas), be kitų straipsnyje numatytų dokumentų, pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise.
Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 2 p. numatyta statytojo (užsakovo) pareiga pateikti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą) dokumentus, nurodytus įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punktas taip pat numato, kad tam, jog gautų statybos leidimą, statytojas turi pateikti savivaldybės merui arba administracijos subjektui statinio bendraturčių sutikimą.
Iš nurodytų teisės normų turinio matyti, kad jos yra imperatyvios ir pareigą gauti bendraturčių sutikimus turi statytojas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-06-18 nutartimi panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-05-25 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavęs, kad statytojas, t. y. UAB „Bokšto projektai“, teikdamas prašymą statybos leidimui gauti, nebuvo pateikęs tinkamų žemės sklypo bendraturčių sutikimų, kaip to reikalauja teisės aktai (b. l. 38 - 43).
Teismui pripažinus, kad pareiškėjos veiksmai nulėmė statybos leidimo panaikinimą, darytina išvada, kad dėl pačios pareiškėjos veiksmų jai galėjo atsirasti nuostolių. Pareiškėja pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl dėl kilusių nuostolių atsakomybę turi prisiimti ji pati.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti (b. l. 28 - 31), kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo pobūdis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, todėl teismas daro išvadą, kad ir panaikinus statybos leidimą, pareiškėjas gali realizuoti statybos teisę pašalinęs trūkumus, nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-18 nutartyje, t. y. gauti naują statybos leidimą. Dėl to, kad panaikintas statybos leidimas, pareiškėja neprarado įgytos nuosavybės teisės į sklypo dalį ir garažą ir gali realizuoti statybos teisę.
Pareiškėja nurodo, jog patyrė tiesioginius nuostolius- už galimybę būti statytoju sumokėjo 1 500 000 Lt, o panaikinus statybos leidimą investicinio projekto vertė sumažėjo iki 50 000 Lt, todėl nuostolius sudaro šių verčių skirtumas. Taip pat pareiškėja kaip nuostolius nurodo bankui mokamas palūkanas už kreditą- 46 537,79 Lt (b. l. 5 -6).
Byloje nepateikta įrodymų, kad pagal 2007-02-26 garažo pirkimo- pardavimo sutarties ir pagal šios sutarties 2007-03-5 2.3 punkto pakeitimą (b. l. 21 ) numatyta 1 300 000 Lt suma buvo pervesta A. V. SEB Banko pažyma (b. l. 32 ), išduota 2009-05-04, patvirtina, kad pareiškėjas skolingas bankui 1 347965, 08 Lt pagal kreditavimo sutartį, tačiau ši pažyma nepatvirtina, kad 1 300 000 Lt sumą gavo A. V. pagal nurodytą sutarties punktą.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d., teismo posėdyje pasiūlė pareiškėjo atstovui pateikti įrodymus, kad pinigai, t. y. 1 mln. 300 tūkst., buvo pervesti A. V., tačiau šio įrodymo pareiškėjo atstovas nepateikė ir neprašė išreikalauti, prašė bylą nagrinėti pagal byloje esančią medžiagą (b. l. 84 - 85).
Kiti skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,
nuspre ndžia
pareiškėjo UAB „Bokšto projektai“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.