Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Proceso Nr. 1-01-1-37161-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14;2.10.11; 2.4.6.6.3.

2022 m. birželio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė M. D. ir gynėjui advokatui Daliui Mecelicai,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė M. D. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria pripažinta įrodytu, kad M. D., būdamas nepakaltinamas, padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi M. D. (toliau – M. D.) nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2021 m. spalio 14 d. apie 08.59 val. (duomenys neskelbtini), apgadinus automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „S. B.P.“, kurį naudoja D. A., tai yra, tyčia dešine koja spyrus į automobilio vairuotojo dureles, taip jas subraižant, iš karto po to užšokus sėdmenimis ant automobilio variklio dangčio, taip jį įlenkiant ir tokiu būdu padarant UAB „S. B.P.“ 1655,22 eurų turtinę žalą, nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

2. Apeliaciniame skunde asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė M. D. gynėjas advokatas Dalius Mecelica prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį ir nustatyti M. D. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2.1. Skunde nesutinkama su skundžiama nutartimi dalyje dėl taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies – stacionaraus stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kadangi, M. D. gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų įrodymų bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą dėl taikytinų priverčiamųjų medicinos priemonių rūšies.

2.2. Skunde neginčijama M. D. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ar jo kaltės klausimas, tačiau, gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai parinko priverčiamąją medicinos priemonę, t. y. be pagrindo paskyrė stebėjimą stacionare. M. D. gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas minėtą priverčiamąją medicinos priemonę, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos taikant BK 98 straipsnio nuostatas.

2.3. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė įrodymų vertinimo principus. Sprendžiant klausimą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo, taip pat turi būti vertinami visi įrodymai bei turi būti atsižvelgta į asmens pavojingumą ir argumentuotai aptariami įrodymai, kurie paneigia galimybę taikyti ambulatorinį stebėjimą ir gydymą, jeigu yra pagrindas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. M. D. gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai pasirėmė teismo eksperto išvada, kadangi šiuo atveju turėjo būti vertinamas ir teismo ekspertizės turinys dėl jame aptartų surinktų duomenų, kurie reikšmingi parenkant vieną iš priverčiamųjų medicininių priemonių bei teismo eksperto apklausa teismo posėdyje.

2.4. Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog M. D. 2017 m. birželio 30 d. buvo taikytos priverčiamos medicinos priemonės – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje už veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymą. M. D. gynėjas nurodo, kad tai nėra visiškai teisinga informacija. Tokia nutartis buvo priimta, tačiau neįsiteisėjo, kadangi buvo apskųsta apeliacinės instancijos teismui ir pakeista, stacionarinį stebėjimą pakeičiant į ambulatorinį. Skunde nurodoma, kad ankstesnis taikytas ambulatorinis stebėjimas buvo taikomas sėkmingai, kuris buvo nutrauktas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kaip nereikalingas. Skunde nurodoma, kad priimant skundžiamą nutartį buvo formaliai perrašytas Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo skyriaus 2022 m. kovo 1 d. nutarimo „Perduoti byla teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo“ turinys, neištaisant klaidingai nurodytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies, nors teismo ekspertas ir atkreipė teismo dėmesį į tai, kad priverčiamoji medicinos priemonė apeliacinės instancijos teismo buvo pakeista iš stacionarios į ambulatorinę. M. D. gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti M. D. anksčiau taikytos priverčiamosios medicinos prievartos rūšį bei įvertinti jos įvykdymą.

2.5. Skunde prašoma įvertinti ir kitus kriterijus, kurie, M. D. gynėjo manymu, yra teisiškai reikšmingi taikant BK 98 straipsnio nuostatas. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti teismo eksperto duotus paaiškinimus pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teisiamajame posėdyje buvo apklaustas teismo ekspertas S. S., kuris paaiškino savo išvadas ir nurodė, kad M. D. anksčiau taikytas ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje buvo sėkmingas.

2.6. Skunde nurodoma, kad reikia įvertinti ir teismo eksperto išdėstytus pastebėjimus apie M. D. elgesį. M. D. gynėjo teigimu, eksperto išsakyti pastebėjimai apie M. D. – nėra tvarkingas, nesirūpina savimi ir šiuo metu išlieka mąstymo sutrikimai bei išpasakojo kliedesius kaimynės atžvilgiu nėra pagrindas skirti griežtą priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarų stebėjimą.

2.7. Skunde teigiama, kad M. D. nėra išsakęs jokių kategoriškų pasisakymų, jog jis nepaklustų teismo sprendimui gydytis ar kaip nors kitaip vengtų gydytis. Priešingai, eksperto aprašytuose medicininiuose dokumentuose yra nustatyta, kad pats M. D. naudoja vaistus, tačiau ne nuolat (dėl šalutinių požymių). Be to, pats jis atvyko pats teismo ekspertą, bendravo su juo, o bendravimas buvo pakankamai ilgas ir išsamus. Pažymėtina ir tai, kad M. D. niekada ir neatsisakė gydymo, nors ir pažeidė gydymo režimą.

2.8. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti M. D. charakterizuojančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas priverčiamąją medicininę priemonę, neįvertino aplinkybės, jog šis asmuo turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Iki įvykio ir šiuo metu, jis buvo ir yra darbingas ir turi nuolatinį apmokamą darbą. Į bylą pateikta charakteristika patvirtina, kad M. D. yra pareigingas ir darbus atlieka savarankiškai. Skunde pažymima, kad kiti bendrovės darbuotojai atsiliepia apie M. D. tik teigiamai ir jo santykis su kitais darbuotojais yra pagarbus ir draugiškas. Darbdavys nenurodo jokių nusiskundimų dėl M. D. elgesio. Skunde taip pat nurodoma, kad M. D. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, baigęs magistro studijas (duomenys neskelbtini) universitete.

2.9. Skunde nurodoma, kad buvusios M. D. sutuoktinės prašymas patvirtina, jog M. D. elgesys nėra toks, kad būtų nesuderinamas su jo buvimu visuomenėje, o priešingai – jis tinkamai įgyvendina savo, kaip tėvo, pareigas, kas, jo gynėjo teigimu, parodo M. D. pagarbą įstatymais nustatytoms pareigoms. Skunde taip pat nurodoma, kad M. D. pagarbiai bendravo su policijos pareigūnais ir nesipriešino jų nurodymams.

2.10. Skunde prašoma įvertinti papildomai teikiamus medicininius dokumentus nurodant, kad M. D. buvo praradęs vairavimo teisę dėl alkoholio vartojimo, tačiau pateikiami dokumentai patvirtina, jog jis savanoriškai kreipėsi į gydymo įstaigą dėl reikalingos medicininės pažymos išdavimo. Šiuo metu pažymos išdavimo procesas yra sustabdytas iki bus priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo. M. D. siekia gauti medicininę pažymą ir išlaikyti egzaminą, kad įgytų teisę vairuoti transporto priemonę. Skunde nurodoma, kad į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) seserų liudijimas patvirtina, jog M. D. užsiima išskirtine veikla, kuria užsiima retas sveikas asmuo, kas vėl parodo jo polinkį būti draugišku ir sutarti su kitais asmenimis bei jo orientaciją į teigiamus poelgius.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje asmuo, kuriam skirta priverčiamoji medicinos priemonė M. D. ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prokuroras prašė skundą atmesti.

M. D. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nesutinkama su M. D. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi, prašant M. D. paskirti ne stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, o ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagą bei skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi nepagrįstai nuspręsta taikyti M. D. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio ligoninėje“, dėl ko skundžiama nutartis keistina (BPK 326 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

6. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad M. D., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, skirti asmeniui stacionarinį stebėjimą nagrinėjamu atveju yra netikslinga.

7. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Šių priemonių taikymo tikslas – išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, gydymo metu jį prižiūrint ar izoliuojant nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek ir patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam kylančių grėsmių.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (paskyrimas) priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka BK specialiojoje dalyje numatytą veiką; 2) veikos padarymo metu jis buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar po bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei (BK 98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-697/2021 nurodė, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, ir šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos, tačiau tai nereiškia, kad šis kriterijus yra vienintelis. Lietuvos Aukščiausiais Teismas pažymėjo, kad teismas turi atsižvelgti ir į padarytos veikos pobūdį. Šios bylos kontekste pažymima ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymą galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar viešajam interesui apsaugoti (O. G. prieš Latviją, Nr. 66095/09, § 81, 2014 m. rugsėjo 23 d.; L. prieš Rumuniją, Nr. 31973/03, § 125, 2014 m. lapkričio 13 d.).

9. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies M. D. parinkimo, įvertinęs Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos 2022 m. sausio 20 – vasario 1 d. ekspertizės aktą Nr. 83TPK-57/2022 (t. 1, b. l. 157 – 161), teismo eksperto paaiškinimus ir rekomendacijas bei kitas reikšmingas aplinkybes, nutarė, kad yra pagrindas M. D. skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, nustatant, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiks arba pagerės jo psichikos būklė bei išnyks pavojingumas (BK 98 straipsnio 6 dalis).

10. Kaip matyti iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto, kuriuo apylinkės teismas rėmėsi paskirdamas M. D. priverčiamąją medicinos priemonę, pastarasis pirmą kartą gydytas 2009 m. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro stacionare, diagnozė – šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas. 2010 m. balandžio mėnesį gydytas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale, diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas. Nuo 2010 m. gruodžio 5 d. iki 2011 m. sausio 11 d. gydytas Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje, Psichiatrijos skyriuje. Diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, manija su psichozės simptomais. Pas psichiatrą lankėsi ambulatoriškai. 2012 m. rugpjūčio 21 d. – 2012 m. rugsėjo 21 d. buvo pakartotinai gydytas Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje, Psichiatrijos skyriuje, diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas, išrašytas į namus tolimesniam ambulatoriniam gydymui. 2017 m. liepos 4 d. – 2017 m. liepos 31 d. M. D. buvo gydomas VšĮ LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikoje, diagnozė – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2021 m. vasario 24 d. ligoninės stacionare gydytas pakartotinai, diagnozė – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Po padarytos nusikalstamos veikos, nuo 2021 m. spalio 23 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. gydytas VšĮ LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikoje. Iš ekspertizės akto matyti, kad M. D. vartodavo gydytojų jam paskirtus vaistus, tačiau vėliau jų vartojimą nutraukdavo. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu M. D. negalėjo suvokti ir valdyti savo veiksmų, jam nustatytas šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, jam būtinas priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas – stacionarinis gydymas specializuotoje gydymo įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (t. 1, b. l. 161).

11. Apylinkės teismas, skirdamas M. D. priverčiamąją medicinos priemonę, taip pat atsižvelgė ir į eksperto S. S., patvirtinusio ekspertizės aktą, paaiškinimus, duotus apklausiant jį pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje. Ekspertas posėdžio metu paaiškino, kad M. D. turėtų būti skiriamas stacionarinis gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Ekspertas taip pat nurodė, kad M. D. yra socialiai pavojingas, netvarkingas, nesirūpina savimi (t. 2, b. l. 8).

12. Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo parinkta priverčiamosios medicinos priemonės rūšis, nurodant, kad M. D. nėra tiek socialiai pavojingas. Jo gynėjo teigimu, asmuo yra darbingas, darbe charakterizuojamas tik teigiamai. Buvusi žmona apie jį atsiliepia taip pat teigiamai, o pats M. D. užsiima išskirtine veikla, kuria užsiimtų retas sveikas žmogus (savanoriauja vienuolyne). Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme eksperto nurodytos aplinkybės, jog M. D. nėra tvarkingas, nesirūpina savimi, kad šiuo metu išlieka mąstymo sutrikimai, taip pat tai, kad jis kaimynės atžvilgiu išsakė kliedesius, nėra pagrindas skirti griežtą priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarų stebėjimą. Skunde nurodoma, kad M. D. nėra išsakęs jokių kategoriškų pasisakymų, jog jis nepaklustų teismo sprendimui gydytis ar kaip nors kitaip vengtų gydytis, o vaistus jis vartoja ne nuolatos dėl jų sukeliamo šalutinio poveikio.

13. Anksčiau išdėstytų duomenų kontekste sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – paskyrimo M. D. klausimą, svarbu įvertinti ir įstatymo uždraustą veiką, kurią asmuo įvykdė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad M. D., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Jo padaryta veika pasireiškė tuo, kad jis apgadino svetimą turtą, tai yra, tyčia koja spyrė į automobilio vairuotojo dureles, taip jas subraižydamas, ir sėdmenimis užšoko ant automobilio variklio dangčio, taip jį įlenkdamas. Tokiu būdu UAB „S. B.P.“ buvo padaryta 1655,22 eurų turtinė žala. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino M. D. padarytos nusikalstamos veikos parinkdamas jam priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, koncentruodamasis tik į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas ir teismo psichiatrijos eksperto paaiškinimus teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad M. D. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teisėjų kolegija, įvertinusi konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog M. D. kelia didelį pavojų aplinkiniams, aplinkai, sau ar kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi M. D. buvo taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje už veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymą, tačiau Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta ir M. D. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi M. D. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas buvo nutrauktas, kadangi ši priemonė tapo nebereikalinga. Vadinasi, apie metus laiko taikomo ambulatorinio gydymo pakako M. D. psichikos būklei stabilizuoti ir jo pavojingumui pašalinti. Be to, gynėjo į bylą pateikti duomenys apie M. D. socialinius ryšius (darbą UAB ,,I.“, bendravimą su nepilnamete dukra ir buvusia sutuoktine, savanorystę vienuolyne) patvirtina asmens socialinį užimtumą.

14. Visos anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad dėl M. D. diagnozuoto psichikos sutrikimo jį reikia priverstinai gydyti, tačiau nėra pagrindo sutikti, jog šiuo metu jis yra tiek pavojingas visuomenei, kad reikėtų taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Pažymėtina, kad M. D. po padarytos nusikalstamos veikos 2021 m. spalio 23 d. – 2021 m. lapkričio 16 d. gydėsi ligoninėje, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad po padaryto nusikaltimo asmuo būtų padaręs naujų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, be to, jo padaryta veika pagal savo pobūdį nėra pavojinga, jog būtų galima teigti, kad savo veiksmais asmuo kelia didelį pavojų aplinkiniams. Kaip matyti iš ekspertizės akto bei eksperto paaiškinimų, siūlymą M. D. taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje didžiąja dalimi lėmė rekomendacijų nesilaikymas ambulatorinio gydymo metu, vaistų nevartojimas, tačiau būtina pažymėti, kad šios nurodytos aplinkybės savaime nesuponuoja išvados, jog asmeniui yra būtinas stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

15. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu taikyti M. D. priverčiamąją medicinos priemonė – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – pakankamo pagrindo nėra, kadangi priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus galima pasiekti jam taikant lengvesnį gydymo režimą – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokia priemonė laikytina pakankama priemone siekiant M. D. psichikos būklės pagerėjimo ir jo pavojingumo išnykimo, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis keičiama pakeičiant priverčiamąją medicinos priemonę.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad M. D. pažeidus ambulatorinio stebėjimo sąlygas (nevartojant gydytojo paskirtų vaistų, nesilankant gydymo įstaigoje pagal suderintą grafiką ar nevykdant kitų gydytojų nurodymų), taip pat pablogėjus jo psichikos sveikatos būklei ar išaugus jo pavojingumui, priverčiamosios medicinos priemonės taikymo sąlygos iš ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygų gali būti pakeistos į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė M. D. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutartį.

M. D. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.