- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- I1-1216-535/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03484-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2021-09-21 sprendimą Nr. 2S-3393; 2) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2021-07-09 raštą Nr. 42-2233; 3) panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2021-07-15 raštą Nr. 42-2277.
Pareiškėjas nurodo, kad jis 2020 m. gegužės mėn. iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) buvo perkeltas į Vilniaus PN.
Pareiškėjas teigia, kad jis Pravieniškių PN-AK dirbo ir neturėjo nuobaudų, tačiau atvykus į Vilniaus PN buvo paskirtas į nuteistųjų būrius, kuriuose jam kilo pavojus, nes buvo dirbantis, o paskirtuose būriuose nuteistieji laikosi subkultūros ir į dirbančius nuteistuosius žiūri nepalankiai, taip pat paskirtuose būriuose jam kilo grėsmė ir dėl to, kad šiuose būriuose buvo laikomi ir tie nuteistieji, kurie yra įslaptinti liudytojai jo byloje ir su kuriais jis praeityje yra turėjęs konfliktų.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl minėtų aplinkybių ginčui aktualiu laikotarpiu jis ne kartą atsisakė eiti į jam paskirtus nuteistųjų būrius, todėl Vilniaus PN administracija jį ne kartą nepagrįstai baudė, dėl ko jis galiausiai pateko į drausmės grupę.
Pareiškėjas nurodo, kad suprasdamas, jog jo sveikatai Vilniaus PN gresia realus pavojus ir kad Vilniaus PN neįgyvendina resocializacijos plano, jis ėmėsi priemonių ir pateikė prašymus perkelti jį į kitus pataisos namus kur būtų suteikta galimybė dirbti, tačiau tokie prašymai buvo atmesti. Vilniaus PN administracija nelaikė svarbiomis ir objektyviomis aplinkybėmis tai, jog jis pažeidinėjo pataisos namų tvarką dėl to, kad jo sveikatai kilo grėsmė dėl asmenų, kurie jo byloje buvo įslaptintais liudytojais. Vilniaus PN administracija taip pat neatsižvelgė į tai, kad paskirtuose būriuose gyvenantys nuteistieji laikosi subkultūros taisyklių. Jis anksčiau Pravieniškių PN-AK dirbo, o paskirtose būriuose nuteistieji nedirba ir turi neigiamą požiūrį į dirbančius asmenis. Pareiškėjas teigia, kad šių aplinkybių nevertino tiek Vilniaus PN administracija, tiek Departamentas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad Nuteistųjų perkėlimą į kitas pataisos įstaigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnis. Perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarka reglamentuota Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos apraše, patvirtintame Departamento direktoriaus 2020-07-02 įsakymu Nr. V-208. Perkėlimo procedūrą gali inicijuoti Departamentas arba pataisos namų administracija, gavusi teikimą (nuteistojo elgesį charakterizuojantį dokumentą), kuriame nurodomi motyvai, dėl kurių asmuo negali tęsti bausmės atlikimo konkrečioje įstaigoje.
Paaiškina, kad siekiant palengvinti pareiškėjo socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę jo priežiūrą ir saugumą pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN buvo perkeltas Departamento direktoriaus 2020-05-29 nutarimu Nr. NN-113. 2020-06-01 pareiškėjas atvyko į Vilniaus PN, o tą pačią dieną 1-ojo saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas tarnybiniu pranešimu informavo Vilniaus PN direktorių, jog Departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos (toliau – KŽV), 2-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – KŽS) viršininko 2020-06-01 nurodymu, siekiant išvengti konfliktinės situacijos tarp karantine esančių nuteistųjų pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpą. Vėliau, t. y. pasibaigus pareiškėjo laikino izoliavimo laikui, Vilniaus PN administracija pareiškėjui paskirdavo nuteistųjų būrius, tačiau pareiškėjas nuolat kategoriškai atsisakydavo vykdyti pareigūnų nurodymus ir eiti į jam paskirtus būrius. Pareiškėjas savo atsisakymus vykdyti Vilniaus PN administracijos nurodymus grindė tuo, jog jis Pravieniškių PN-AK dirbo, o Vilniaus PN yra paskirtas į nedirbančių nuteistųjų būrius, todėl dėl to gresia konfliktinės situacijos ir pavojus jo sveikatai.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad 2020-07-02 Vilniaus PN buvo gautas Departamento KŽV KŽS tarnybinis pranešimas Nr. LV-3489 „Dėl nuteistojo A. Š.“, kuriame nurodoma, kad Departamento KŽV KŽS pareigūnai 2020-06-30 ir 2020-07-01 bendravo su pareiškėju dėl jo bausmės atlikimo paskirtuose būriuose. Pareiškėjas 2020-06-30 vykusio pokalbio metu teigė, kad negali bausmės atlikti paskirtame 4-ame būryje, nes būdamas Pravieniškių PN–AK dirbo, dėl ko turės problemų su 3-o ir 4-o aukšto nuteistaisiais. Pareiškėjas nenurodė priešų ar konkrečių nuteistųjų pavardžių dėl kurių gali kilti pavojus jo sveikatai ar gyvybei. KŽS pareigūnai neturi duomenų, patvirtinančių, kad 4-ame būryje pareiškėjo sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus. Dėl pareiškėjo paskyrimo į 3-ąjį būrį, KŽS pateikė atskirą nuomonę, nes nuteistieji į gyvenamas patalpas skirstomi atsižvelgiant į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. KŽS nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenines savybes tikslinga jį paskirti į 4-ąjį nuteistųjų būrį, t. y. ten kur pareiškėjas po paskyrimo net nebuvo nuėjęs. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad prašymą įsidarbinti jis gali teikti nepriklausomai nuo jo buvimo konkrečiame būryje. Pokalbio metu pareiškėjo dar kartą buvo paklausta, ar įstaigoje jis turi priešų. Pareiškėjas nurodė, kad priešų neturi, bet nenori būti 4-ame nuteistųjų būryje, nes ten negalės dirbti, nors pareiškėjui jau buvo išaiškinta, kad prašymą įsidarbinti jis gali teikti nepriklausomai nuo jo buvimo konkrečiame būryje, o 3-ame būryje nenori būti, nes ten neleidžia būti jo įsitikinimai.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas atsisakė būti ne tik administracijos jam paskirtame 4-ame, 3-ame būriuose, tačiau ir vėliau naujai paskirtame 7-ame, 2-ame ir 5-ame nuteistųjų būriuose, atsisakymus grindė tais pačiais su darbu susijusiais argumentais, taip pat teigė, kad jis negali eiti gyventi į pasiūlytus būrius nes juose nuteistieji gyvena hierarchijos principais, taip pat Vilniaus PN atlieka bausmę žmogus, kuris byloje, kurioje jis dabar yra nuteistas, turėjo slapto liudininko statusą. Dėl jo jau buvo kilęs konfliktas. Nenorėdamas papulti į konfliktines situacijas ir tam, kad išvengtų konfliktu, jis atsisako keltis į pasiūlytus būrius.
Atsakovas pažymi, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nuteistasis nukreipiamas ne pagal asmeninius pageidavimus, o atsižvelgus į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, požiūrį į darbą, vietų skaičių ir pan., be to, atsižvelgiama į įkalinimo įstaigoje dirbančių atsakingų pareigūnų rekomendacijas, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt. nuteistieji neturi teisės patys pasirinkti pataisos įstaigos, kurioje atliks bausmę, ar reikalauti, kad juos paliktu ar perkeltu ten, kur jie pageidauja.
KŽV KŽS pareigūnai neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjui, atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Vilniaus PN nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose visą parą budi pareigūnai, kurie nuolatos atlieka gyvenamųjų patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamą situaciją. Esant bent menkiausiam pavojui, potencialiai galinčiam kilti nuteistajam, pareigūnai nedelsiant atitinkamai reaguoja į tokius reiškinius ir užtikrina nuteistųjų saugumą. Vilniaus PN mano, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Vilniaus PN yra užtikrinama maksimali nuteistųjų apsauga, priežiūra ir kontrolė.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad Vilniaus PN pareiškėjas yra laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, visi nuteistieji yra lygūs. Nuteistųjų priskyrimas vienai ar kitai subkultūrinei grupei yra reiškinys, kurį suponuoja nuteistųjų tarpusavio santykiai ir toleruojamas tik nuteistųjų socialinėje terpėje. Nuteistųjų subkultūros apraiškų Vilniaus PN administracija netoleruoja, vykdydama savo funkcijas Vilniaus PN administracija vadovaujasi išskirtinai galiojančiais teisės aktais, o ne nuteistųjų bendruomenėje vis dar gyvuojančiais nerašytais įstatymais. Vilniaus PN administracija netoleruoja nuteistųjų susiskirstymo į kastas. Vilniaus PN administracija aktyviai imasi visų įmanomų priemonių, siekiant užkirsti kelią nuteistųjų subkultūros tradicijoms egzistuoti.
Atsakovas teigia, kad pareiškėjas skunde nenuosekliai ir neišsamiai aiškino aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Pareiškėjo skundas paremtas ne objektyviais įrodymais ir faktais, o tik jo samprotavimais ir asmeniniu įsitikinimu, jog Vilniaus PN jam gresia pavojus. Pareiškėjo skunde minimi nepagrįsti ir abstraktūs teiginiai negali būti tinkamu pagrindu jo reikalavimams patenkinti. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Vilniaus PN nuomone visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Atsakovo atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN sprendimų, kuriais atsisakytą perkelti pareiškėją atlikti bausmę į kitą būrį, perkelti į Pravieniškių PN-AK ir ikiteismine tvarka pareiškėjo skundą išnagrinėjusio Departamento sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus PN buvo gautas nuteistojo A. Š. 2021-06-15 skundas, kuriame jis reiškė nepasitenkinimą dėl Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, prašė grąžinti jį į 2-ą būrį arba perkelti į kitą pataisos įstaigą. Teigė, kad negalės atlikti bausmės 4-ame, 5-ame ir 7-ame būriuose, kadangi juose nuteistieji „gyvena hierarchijos principais, laikosi subkulturos“.
Vilniaus PN direktorius 2021-07-09 raštu Nr. 42-2233 informavo pareiškėją, kad Vilniaus PN administracija, siekdama pagerinti bausmę atliekančių asmenų buitines sąlygas, atlieka gyvenamojo korpuso Nr. 1 patalpų (prausyklų) remontą. Kol atliekami remonto darbai, atskirti lengvosios ir paprastosios grupių sąlygomis bausmę atliekančių nuteistųjų nėra galimybės dėl patalpų išplanavimo ypatumų. Nurodė, kad Departamento KŽS pareigūnai apklausė nuteistuosius ir pažymoje Nr. LV-3115 nurodė, jog šiuo metu Vilniaus PN pavojus jo sveikatai ar gyvybei negresia. Paaiškino, kad nuteistųjų perkėlimą į kitas pataisos įstaigas reglamentuoja BVK 69 straipsnis. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad „Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu lai reikalinga: 1) siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuleistiesiems arba 2) palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, arba 3) užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą“. Perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarka reglamentuota Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos apraše, patvirtintame Departamento direktoriaus 2020-07-02 įsakymu Nr. V-208. Perkėlimo procedūrą gali inicijuoti Departamentas arba pataisos namų administracija, gavusi teikimą (nuteistojo elgesį charakterizuojantį dokumentą), kuriame nurodomi motyvai, dėl kurių asmuo negali tęsti bausmės atlikimo konkrečioje įstaigoje. Nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos j kitą vyktų pagal jo pageidavimą. Tik gavęs anksčiau minėtą teikimą ir įvertinęs pateiktų motyvų pagrįstumą, pataisos įstaigos vadovas gali priimti sprendimą dėl perkėlimo procedūros inicijavimo.
Vilniaus PN gauti nuteistojo A. Š. 2021-06-25 prašymas, kuriame jis nurodė, kad negali tęsti bausmės atlikimo Vilniaus PN, nes „grėsė pavojus mano sveikatai ir gvybei bei orumui. Gali kilti konfliktiniu situacijų tarp mane ir kitu nuteistąją. Taip pat Vilniaus PN nėra darbo zonos, kur aš galėčiau dirbti. Darbo sektorius yra uždaromas. PN-AK direktoriaus Sušinsko įsakymo tikslas buvo pagerinti mano resocializacijos saligas, užtikrinti mano saugumą. Nevienas iš šilu tikslu Vilniaus PN negali būti pasiektas ne dėl mano kaltės“ (citatos kalba netaisyta) ir 2021-07-12 prašymas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad „tame pačiame būryje, kur esu aš, atvežtas nuteistasis, kuris byloje už kuria aš dabar esu nuteistas turėjo slapto liudytojo statusą. Dėl to jau įvyko konfliktine situacija. Prašau Jūsų, kad išvenkti konfliktiniu situacijų ateitije pervežti mane į kitus pataisos namus“(citatos kalba netaisyta).
Vilniaus PN direktorius 2021-07-15 raštu Nr. 42-2277, atsakydamas į pareiškėjo prašymą paaiškino, kad asmenys, nuteisti terminuota laisvės atėmimo bausme, turi specifinį teisinį statusą, jų teisių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Nuteistųjų perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą galimas tik išimtinais atvejais, kuomet paskirtoje įstaigoje nėra galimybės užtikrinti nuteistojo saugumo ir priežiūros, dėl jo daromos neigiamos įtakos, ar kuomet perkėlimu palengvinama nuteistojo socialinė reabilitacija (pavyzdžiui perkėlimas į pusiaukelės namus ar į atvirąją koloniją). Jo asmens byla, kurioje yra nutarimas dėl perkėlimo į Vilniaus PN pateikta teismui, todėl vertinti motyvus, dėl kurių jis buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN, negali. Pažymėjo, kad Vilniaus PN administracija, dėl objektyvių priežasčių, negali pasiūlyti darbo valstybės įmonėje „MŪSŲ AMATAI“ visiems, pageidaujantiems dirbti nuteistiesiems, tačiau jis gali vykdyti kitas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skirtas pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos valdymui. Informavo, kad perkėlimas į kilus pataisos namus dėl galimai gesiančio pavojaus sveikatai ar gyvybei galimas tik įvertinus realaus pavojaus tikimybę. Jo pareiškimas dėl gresiančio pavojaus yra deklaratyvus, kadangi nenurodytas asmuo, su kuriuo ateityje gali kilti konfliktas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN atsakymais, padavė skundą Departamentui, kuriame prašė atsakyti pagal kurį punktą buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN, piktinosi, jog Kriminalinės žvalgybos pareigūnai nesužiūrėjo ir į tą patį būrį atvežė nuteistąjį, kuris byloje turėjo slapto liudytojo statusą ir dėl to kilo konfliktinė situacija.
Departamentas atsakyme į pareiškėjo skundą nurodė, kad susipažinus su Vilniaus PN 2021-07-15 atsakymu Nr. 42-2277 nustatyta, jog pareiškėjui buvo paaiškinta, kad nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą tik jeigu tai reikalinga siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, arba užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Tikslesnio atsakymo įstaiga pateikti negalėjo, kadangi jo asmens byla yra išsiųsta į teismą. Papildomai paaiškino kad į Vilniaus PN buvo perkeltas dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir tikintis užtikrinti veiksmingesnę jo priežiūrą bei užkardyti naujų nusikaltimų padarymą. Tai viena mažiausių įstaigų, kurioje dirba puikūs specialistai, todėl šiuose pataisos namuose gali būti laikomi nuteistieji, kuriems reikalinga veiksmingesnė priežiūra. Dėl pareiškėjo pasipiktinimo, jog į tą pačią įkalinimo įstaigą buvo atvežtas asmuo, kuris galimai davė parodymus jo byloje, pažymėjo, jog nuo klaidų ar nežinojimo niekas neapsaugotas. Nurodė, kad atvejais, kuomet nustatoma ar žinoma, kad nuteisti asmenys negali atlikti bausmes viename būryje, imamasi priemonių juos izoliuoti. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pareigos izoliuoti asmenis skirtingose įstaigose, jie gali būti laikomi atskirai ir toje pačioje įstaigoje. Informavo, kad Vilniaus PN atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas. Skundo nagrinėjimo metu priežasčių, dėl kurių būtų tikslinga inicijuoti jo perkėlimą į kitą įkalinimo įstaigą, nenustatyta. Tuo atveju, jei sulauksite grasinimų ar dėl kitų objektyvių priežasčių kils pavojus jo sveikatai, prašo kreiptis tiesiogiai į Vilniaus PN administraciją arba į Departamento KŽS specialistus, dirbančius Vilniaus PN, kurie, esant pagrindui, imsis būtinu priemonių jo saugumui užtikrinti.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BVK 69 straipsnis, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas, patvirtintas Departamento direktoriaus 2020-07-02 įsakymu Nr. V-208 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas),
BVK 69 straipsnyje įtvirtintas nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga: 1) siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba; 2) palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, arba; 3) užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, arba; 4) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedūras arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, nustato Departamento direktorius (BVK 69 straipsnio 6 dalis).
Aprašo 3.2 punkte numatyta, kad, jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą. Nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo pasirašo Departamento direktorius arba direktoriaus pavaduotojas, kuriam priskirta administruoti saugumo valdymo sritį (5 punktas). Be to, Aprašo 12 punkte nustatyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Departamento iniciatyva, kai yra Departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo.
Bylos rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN buvo perkeltas Departamento direktoriaus 2020-05-29 nutarimu Nr. NN-113. 2020-06-01 siekiant palengvinti pareiškėjo socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę jo priežiūrą ir saugumą pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN buvo perkeltas Departamento direktoriaus 2020-05-29 nutarimu Nr. NN-113. Pareiškėjas 2020-06-01 atvyko į Vilniaus PN ir tą pačią dieną 1-ojo saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas tarnybiniu pranešimu informavo Vilniaus PN direktorių, jog Departamento KŽV 2-ojo KŽS viršininko 2020-06-01 nurodymu, siekiant išvengti konfliktinės situacijos tarp karantine esančių nuteistųjų pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpą. Vėliau, t. y. pasibaigus pareiškėjo laikino izoliavimo laikui, Vilniaus PN administracija pareiškėjui paskirdavo nuteistųjų būrius, tačiau pareiškėjas nuolat kategoriškai atsisakydavo vykdyti pareigūnų nurodymus ir eiti į jam paskirtus būrius. Pareiškėjas savo atsisakymus vykdyti Vilniaus PN administracijos nurodymus grindė tuo, jog jis Pravieniškių PN-AK dirbo, o Vilniaus PN yra paskirtas į nedirbančių nuteistųjų būrius, todėl gresia konfliktinės situacijos ir pavojus jo sveikatai.
Departamento KŽV KŽS tarnybinio pranešimo Nr. LV-3489 „Dėl nuteistojo A. Š.“ duomenys patvirtina, kad Departamento KŽV KŽS pareigūnai 2020-06-30 ir 2020-07-01 bendravo su pareiškėju dėl jo bausmės atlikimo paskirtuose būriuose. Pareiškėjas 2020-06-30 vykusio pokalbio metu teigė, kad negali bausmės atlikti paskirtame 4-ame būryje, nes būdamas Pravieniškių PN–AK dirbo, dėl ko turės problemų su 3-o ir 4-o aukšto nuteistaisiais. Tačiau pareiškėjas nenurodė priešų ar konkrečių nuteistųjų pavardžių dėl kurių gali kilti pavojus jo sveikatai ar gyvybei. KŽS pareigūnai nurodė, kad jie neturi duomenų, patvirtinančių, kad 4-ame būryje pareiškėjo sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus. Dėl pareiškėjo paskyrimo į 3-ąjį būrį, KŽS pateikė atskirą nuomonę, nes nuteistieji į gyvenamas patalpas skirstomi atsižvelgiant į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. KŽS nurodė, kad jų nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenines savybes, tikslinga jį paskirti į 4-ąjį nuteistųjų būrį, t. y. ten kur pareiškėjas po paskyrimo net nebuvo nuėjęs. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, kad prašymą įsidarbinti jis gali teikti nepriklausomai nuo jo buvimo konkrečiame būryje. Pokalbio metu pareiškėjo dar kartą buvo paklausta, ar įstaigoje jis turi priešų. Pareiškėjas nurodė, kad priešų neturi, bet nenori būti 4-ame nuteistųjų būryje, nes ten negalės dirbti, nors pareiškėjui jau buvo išaiškinta, kad prašymą įsidarbinti jis gali teikti nepriklausomai nuo jo buvimo konkrečiame būryje, o 3-ame būryje nenori būti, nes ten neleidžia būti jo įsitikinimai.
Iš byloje pateiktų pareiškėjo skundų Vilniaus PN administracijai ir atsakymų į juos, konstatuotina, kad pareiškėjas atsisakė būti ne tik administracijos jam paskirtame 4-ame, 3-ame būriuose, tačiau ir vėliau naujai paskirtame 7-ame, 2-ame ir 5-ame nuteistųjų būriuose, atsisakymus grindė tais pačiais su darbu susijusiais argumentais, taip pat teigė, kad jis negali eiti gyventi į pasiūlytus būrius nes juose nuteistieji gyvena hierarchijos principais, taip pat, kad Vilniaus PN atlieka bausmę asmuo, kuris byloje, kurioje jis dabar yra nuteistas, turėjo slapto liudininko statusą. Dėl jo jau buvo kilęs konfliktas. Nenorėdamas papulti į konfliktines situacijas ir tam, kad išvengtų konfliktų, jis atsisako keltis į pasiūlytus būrius.
Nors pareiškėjas skunde skundžia Vilniaus PN ir Departamento atsakymus, tačiau skunde nurodo, kad nori būti perkeltas į Pravieniškių PN-AK, nes ten galėjo dirbti, be to į Vilniaus PN buvo atvežtas nuteistasis, kuris byloje, kurioje jis dabar yra nuteistas, turėjo slapto liudininko statusą.
Teismas, išsamiai išnagrinėjęs su skundu susijusią dokumentinę medžiagą konstatuoja, kad byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus PN direktoriaus 2021-07-09 rašto Nr. 42-2233, 2021-07-15 rašto Nr. 42-2277 ir Departamento 2021-09-21 sprendimo Nr. 2S-3393, tačiau ne dėl pareiškėjo perkėlimo į Pravieniškių PN-AK nutarimo priėmimo.
Vilniaus PN direktoriaus raštuose į pareiškėjo skundą ir prašymą buvo išsamiai išaiškinta prašymo pateikimo perkelti į kitus pataisos namus tvarka, pareiškėjas informuotas, kad perkėlimas į kitus pataisos namus dėl galimai gesiančio pavojaus sveikatai ar gyvybei galimas tik įvertinus realaus pavojaus tikimybę, tačiau jo pareiškimas dėl gresiančio pavojaus yra deklaratyvus, kadangi nenurodytas asmuo, su kuriuo ateityje gali kilti konfliktas. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas jam nurodyta tvarka nepasinaudojo, toliau teikė Vilniaus PN administracijai abstraktaus pobūdžio, deklaratyvius skundus ir prašymus. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad Vilniaus PN administracija dėl objektyvių priežasčių negali pasiūlyti darbo valstybės įmonėje „MŪSŲ AMATAI“ visiems, pageidaujantiems dirbti nuteistiesiems, tačiau pareiškėjas gali vykdyti kitas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skirtas pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos valdymui.
Teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir skundą, atsakymuose paaiškino tiek teisinį, tiek faktinį pareiškėjo keliamų klausimų pagrindus. Ginčijami raštai yra laikytini teisėtais ir pagrįstais. Departamentas, ikiteismine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, išsamiai išnagrinėjo surinktą dokumentinę medžiagą, sprendimą priėmė remdamasis galiojančiu teisiniu reguliavimu. Aplinkybė, jog Vilniaus PN ir Departamento sprendimai netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jų naikinti, nes, kaip matyti iš paminėto, Vilniaus PN ir Departamentas išsamiai išnagrinėjo surinktą dokumentinę medžiagą, sprendimus priėmė remdamiesi galiojančiu teisiniu reguliavimu.
Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN direktoriaus 2021-07-09 raštas Nr. 42-2233 ir 2021-07-15 raštas Nr. 42-2277 yra argumentuoti ir motyvuoti, aiškūs, kad būtų suprantami, yra aiškiai įvardytos skundo ir prašymo netenkinimo priežastys, todėl nėra pagrindo juos naikinti kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Departamento, išnagrinėjusio pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka, 2021-09-21 sprendimas Nr. 2S-3393 yra motyvuotas, išsamus, aiškus ir suprantamas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.