- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-22
- Bylos Nr.
- 1-523-832/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28351-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Ročytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 19 d. baudžiamojoje byloje nr. 01-1-19722-15 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, teistas: 2018 m. spalio 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui, ir 2019 m. balandžio 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 29 paromis areštu, bausmę atliekantis nuo 2019 m. liepos 9 d., bei baudžiamojo poveikio priemonė – draudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir 6 mėnesius,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. 2019 m. liepos 5 d. apie 19.20 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine V. J., trenkė tris kartus dešinės rankos kumščiu jai į kairės pusės šoną, taip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 5 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su sugyventine V. J. vartojo alkoholį. Vėliau jis norėjo išeiti pas draugus, o sugyventinė užstojo kelią prie durų, kad neišeitų, tada jis dešinės rankos kumščiu trenkė jai į šoną ir ji pasitraukė nuo durų. Jis išėjo iš namų ir dar girdėjo kaip sugyventinė sakė, kad paskambins policijai ir pasakys, kad ją mušė. Sugyventinei pasakė, daryk ką nori ir išėjo. 2019 m. liepos 6 d. jį sulaikė policijos pareigūnai. Gailisi dėl tokių savo veiksmų. Su sugyventine V. J. gyvena apie 12 metų kartų, veda bendrą ūkį (56-57 b. l.).
Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Nukentėjusiosios V. J. parodymais, kuri apklausta parodė, kad 2019 m. liepos 5 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu A. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare tarp jos ir jo sugyventinio kilo žodinis konfliktas, o dėl ko tiksliai nepamena, nes alkoholio buvo padauginusi ir sunkiai atsimena šiuo metu įvykio aplinkybes. Atsimena, kad atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino girtumą, o kas policiją kvietė ar ji pati ar dar kas nors, negali pasakyti, taip pat negali pasakyti ką sakė policijos pareigūnams tą vakarą, bei nepamena kas įvyko tarp jos ir sugyventinio. Tik žino, kad jai skaudėjo kairės pusės šonas, o kodėl jis jai skaudėjo ji išsiblaiviusi nepamena. Ji savo sugyventiniui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (16-17 b. l.).
Informaciniu pranešimu ROIK 0119000348064, kuriame užfiksuota, jog buvo gautas pranešimas iš V. J. apie tai, kad sugyventinis ką tik trankė ją, spardė kojomis, greitosios medicinos pagalbos atsisakė (11 b. l.).
2019 m. liepos 5 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės G. P. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. liepos 5 d. adresu, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnus pasitiko nukentėjusioji V. J. (nustatytas 2,04 promilių neblaivumas), kuri paaiškino, kad su sugyventiniu A. J. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas (dėl ko įvardinti moteris nesugebėjo). V. J. teigė, kad jos sugyventinis jai dešinės rankos kumščiu tris kartus trenkė į kairės pusės šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ant moters kūno akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Prieš atvykstant policijos pareigūnams A. J. iš namų pasišalino nežinoma kryptimi, susisiekti su asmeniu nepavyko (25-27 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Tai, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusioji ir kaltinamasis buvo neblaivūs patvirtina 2019 m. liepos 5 d. blaivumo testas Nr. 6619, kuriuo nukentėjusiajai V. J. nustatytas 2,04 promilių girtumas (b. l. 28); ir 2019 m. liepos 6 d. blaivumo testas Nr. 10810, kuriuo kaltinamajam A. J. nustatytas 1,79 promilių girtumas (29 b. l.).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam A. J. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą naudojo savo sugyventinės, su kuria kartu gyvena, atžvilgiu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2019 m. liepos 5 d. kilus žodiniam konfliktui su sugyventine, sudavė jai dešinės rankos kumščiu į kairės pusės šoną, taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui, nukentėjusiajai V. J., fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiosios duotais parodymais, juos taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnis reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
Kaltinamasis A. J. neprieštaravo prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomu bausmės dydžiu (69 b. l.).
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtaką nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti BK 54 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtinę, tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas ir nusikalstama veika padaryta pakartotinai (33-34 b. l.), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pareiškime siūlomą bausmę – 60 parų arešto (BK 49 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, A. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta 29 parų arešto bausme, bausmes visiškai sudedant ir paskiriant kaltinamajam galutinę subendrintą bausmę – 69 paras arešto.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2019 m. liepos 6 d. 08.50 val. iki 2019 m. liepos 7 d. 18.29 val. (2 paros), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, kad A. J. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto (61-62 b. l.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti A. J. paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (63-64 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 72² straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 60 (šešiasdešimties) parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, A. J. paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta 29 parų arešto bausme, bausmes visiškai sudedant ir paskirti A. J. galutinę subendrintą bausmę – 69 (šešiasdešimt devynias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir laikyti, kad A. J. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto.
Paskirti A. J. galutinę subendrintą bausmę – 67 (šešiasdešimt septynias) paras arešto.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. J. palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamąjį įsakymą A. J. įteikti pasirašytinai.
Išaiškinti A. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.