Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 1993 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – 1961 metų BK) 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį, taikant 1961 metų BK 42 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pritaikius amnestiją, paskirta bausmė sumažinta iki 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo;

2. Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų BK 146 straipsnio 2 dalį, taikant 1961 metų BK 43 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atlikęs;

3. Kauno rajono apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, taikant 1961 metų BK 42 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė su ½ dalies turto konfiskavimu, šią bausmę atlikęs;

4. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų BK 271 straipsnio 2 dalį paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė su ½ dalies turto konfiskavimu;

5. Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų BK 232¹ straipsnio 1 dalį, taikant 1961 metų BK 43 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atlikęs;

6. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal 2000 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atlikęs;

7. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (9 nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atlikęs;

9. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, 9 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 20 parų arešto bausmė;

12. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

13. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atlikęs;

14. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 20 parų arešto bausmė, šią bausmę atlikęs;

15. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atlikęs;

16. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 60 parų arešto bausmė, šią bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2024 m. gruodžio 16 d. nuo 10 val. 10 min. iki 11 val. 15 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuota, jog šis butas yra daugiabutyje gyvenamajame name. Namo prieigos ir laiptinės nėra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūrėjus bute esantį kambarį, to kambario kairėje pusėje, žiūrint nuo įėjimo į kambarį durų, stovi ištiesta ir su paklota patalyne sofa-lova. Už jos stovi spintelė su sukrautais įvairiais daiktais. Kambario dešinėje pusėje, žiūrint nuo įėjimo durų į kambarį, stovi viengulė lova. Ant tos lovos matosi sukrauti įvairūs daiktai. Kambario priekyje, žiūrint nuo įėjimo durų į kambarį, stovi sekcija. Sekcijoje matosi sudėti įvairūs daiktai bei alkoholiniai gėrimai. Sekcijos kairėje pusėje yra dviejų dalių spinta. Šalia jos kairėje pusėje yra spintelė. Priešais spintelės duris yra padėta plastikinė dėžutė, kuri buvo paimta tolimesniam tyrimui, supakuojant ją į popierinę dėžę Nr. 1. Minėtos spintelės viduje matosi sudėti įvairūs drabužiai, patalynė, dokumentai ir rankinės. Priešais sekciją stovi fotelis ir rašomasis stalas su kompiuterine technika bei sudėtais įvairiais daiktais. Kambaryje, ant įėjimo durų matosi sukabinti paltai ir striukės. Tarp jų kabo ir odinė rudos spalvos rankinė. Apžiūrėjus šį kambarį ir bute esančias kitas patalpas, pėdsakų ar kitokių daiktinių įrodymų, turinčių reikšmės įvykio aplinkybėms, nėra. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b. l. 23 – 30).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2024 m. gruodžio 16 d. pareikalavus A. P. pateikė juodos spalvos nešiojamą kompiuterį „HP (duomenys neskelbtini)“, kuris yra neveikiantis, su maitinimo laidu, sulūžęs vienas lankstas. A. P. paaiškino, kad šį kompiuterį jam davė L. O.. Taip pat A. P. pateikė juodos spalvos nešiojamą kompiuterį „HP“, modelis 14-cm0506Sc, SN 5CC022993X, kuris yra veikiantis, paspaudus bet kurį mygtuką ekrane matomas užrašas „L. O.“. Šio kompiuterio ekrano užrakinimo kodas „(duomenys neskelbtini)“, kompiuteris yra be maitinimo laido. A. P. paaiškino, kad šį kompiuterį jam irgi davė L. O.. Pateikti daiktai užfiksuoti fotonuotraukose (1 t., b. l. 133 – 141).

Iš Nutarimų grąžinti daiktus matyti, jog auksinė stambaus pynimo grandinėlė ant rankos, du auksiniai auskarai su baltomis akutėmis, pakabukas ant grandinėlės „ožiaragis“, pakabukas ant grandinėlės „širdelė“, pakabukas ant grandinėlės „maža širdelė“, ovalo formos pakabukas su atidarymu, du mažesni auskarai su baltomis akutėmis, keturi auksiniai žiedai, iš kurių trys su raštais, o vienas yra lygus, vestuvinis, auksinė stambaus pynimo grandinėlė su baltos spalvos ovalo formos pakabuku, auksinė grandinėlė su trikampio formos pakabuku, kurio viduje rausva akutė, polietileninis maišelis, kurio viduje keturi maži kristalai, penki buteliai alkoholinių gėrimų – likeris „VALHALLA“, 0,5 litro talpos, viskis „BANDWAGON“, 0,7 litro talpos, degtinė „STUMBRAS“, 0,7 litro talpos, trauktinė „ŠALTALANKIŲ DEVYNERIOS“, 0,5 litro talpos, trauktinė „IMBIERINĖS DEVYNERIOS“, 0,5 litro talpos bei juodos spalvos nešiojamas kompiuteris „HP“, modelis 14-cm0506Sc, SN 5CC022993X, be maitinimo laido, buvo grąžinti nukentėjusiajai R. R., kuri įsipareigojo saugoti visus šiuos daiktus iki bylos išnagrinėjimo teisme (1 t., b. l. 113 – 116, 117 – 119).

Dėl įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Teismas, visumoje įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis A. P. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis slapta pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai R. R. priklausantį turtą – dėžutę, kurios vertė 20 Eur, ir joje buvusius auksinius papuošalus – auskarus su natūraliais akmenukais, 300 Eur vertės, žiedo formos auskarus, 100 Eur vertės, avino formos pakabuką, 100 Eur vertės, ovalo formos pakabuką, 150 Eur vertės, 2 vnt. širdies formos pakabukus, 100 Eur vertės, vestuvinį žiedą, 600 Eur vertės, žiedą su trimis akutėmis, 200 Eur vertės, žiedą su raštu priekyje, 70 Eur vertės, grandinėlę su ovalo formos ametistu, 200 Eur vertės, grandinėlę su trikampio formos pakabuku, 200 Eur vertės, grandinėlę su tulpės formos pakabuku, 300 Eur vertės, geltono metalo dirbinius – grandinėlę ant rankos, 50 Eur vertės, žiedą, 20 Eur vertės, keturis natūralius akmenukus, 20 Eur vertės, po butelį alkoholinių gėrimų – „Šaltalankių devynerios“, 25 Eur vertės, viskio „Bandwagon“, 20 Eur vertės, „Imbierinės devynerios“, 15 Eur vertės, degtinės „Stumbras“, 25 Eur vertės, likerio „Volhalla“, 25 Eur vertės; kompiuterį „HP (duomenys neskelbtini)“, 150 Eur vertės, taip pat iš rankinės dar pavogė 150 Eur, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai R. R. bendrą 2 840 Eur dydžio turtinę žalą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. P. visiškai pripažino savo kaltę. Be paties šio kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti nukentėjusiosios bei liudytojos parodymai, taip pat ir visi proceso veiksmų atlikimo protokolai. Šiuo atveju pagrobto svetimo turto, kurį pagrobė kaltinamasis A. P., bendra vertė – 2 840 Eur viršija nedidelės vertės turto dydį (10 MGL – 500 Eur), tačiau nesiekia didelės vertės turto dydžio (400 MGL – 20 000 Eur), todėl kaltinamojo A. P. veika atitinka visus BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis A. P. padarė baigtą nusikalstamą veiką asmens nuosavybei bei turtinėms teisėms, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. P. Lietuvos Respublikoje teisiamas jau septynioliktą kartą, anksčiau paskirtas bausmes jis yra atlikęs, tačiau dar tebeturi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (2 t., b. l. 1 – 23; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Tarp visų šio kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų išskirtinai dominuoja veikos nuosavybei bei turtinėms teisėms. Būtent ir šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta žala svetimai nuosavybei bei turtinėms teisėms. Tai leidžia teigti, jog šiam kaltinamajam yra būdingas nusikalstamų veikų modelis, kuomet vis kartojamos analogiškos veikos. A. P., jau būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis A. P. yra ne kartą baustas ir administracine tvarka, o paskirtų baudų jis nemoka (2 t., b. l. 24 – 29). A. P. yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vedęs, turintis nepilnametį vaiką (1 t., b. l. 169 – 172, 173 – 176, 177; 2 t., b. l. 30 – 31). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog šis kaltinamasis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos bei priklausomybių ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas (1 t., b. l. 182, 186 – 187). Šioje byloje kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė – tai, kad dabartinę nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei itin nedrausmingą kaltinamojo A. P. asmenybę, kuri yra linkusi daryti įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus, jam būdingą nusikalstamų veikų modelį, analogiškų veikų kartojimą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą griežčiausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kadangi tik ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatomas mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytos šios bausmės rūšies vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo A. P. baudžiamoji byla teisme išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, o šis kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Kaip jau minėta, kaltinamasis A. P. yra recidyvistas, praeityje jau ne kartą atlikinėjęs su ir realiu laisvės atėmimu susijusias bausmes. Šis kaltinamasis yra linkęs vykdyti įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus, nepasimokantis iš ankstesnių teistumų, bylos duomenimis, jis charakterizuojamas vien tik neigiamai, paskutinį kartą oficialiai dirbęs tik 2007 metais, todėl sprendžiama, jog šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas šiam kaltinamajam negali būti taikomas, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti jai padarytą 600 Eur turtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 123). Dar ikiteisminio tyrimo metu paskutinės apklausos metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. patikslino savo civilinį ieškinį sumažindama savo ieškininį reikalavimą iki 450 Eur sumos (1 t., b. l. 45 – 47). Kaltinamasis A. P. pripažįsta šį civilinį ieškinį, sutinka jį atlyginti bei prašė išdėstyti civilinio ieškinio atlyginimą per 3 mėnesius.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi būti priežastinis ryšys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai <...>. Šioje teisės normoje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – civilinis ieškovas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. R. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos už kaltinamojo A. P. neteisėtai pagrobtą ir negrąžintą turtą – grandinėlę su tulpės pakabuku, kurią nukentėjusioji vertina 300 Eur, ir 150 Eur pinigų sumą yra pagrįstas, įrodytas pačios nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės nuosekliais parodymais ir pateiktais duomenimis, kaltinamojo A. P. parodymais, proceso veiksmų atlikimo protokolais ir kitais bylos duomenimis, kurių visuma vieningai patvirtina tai, jog dėl paminėtų daiktų pagrobimo nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. patyrė bendrą 450 Eur dydžio turtinę žalą. Kaltinamasis A. P., savo nusikalstamais veiksmais padaręs žalą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. R., privalo visiškai ją atlyginti. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis A. P. iki šiol nėra atlyginęs padarytos turtinės žalos, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiant jos naudai iš kaltinamojo A. P. 450 Eur turtinės žalos atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaip minėta, kaltinamasis A. P. prašė išdėstyti civilinio ieškinio atlyginimą per 3 mėnesių laikotarpį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. <...>. Šiuo aspektu pažymėtina, jog byloje nėra jokių detalių bei išsamių duomenų nei apie kaltinamojo A. P., nei apie nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės R. R. turtinę padėtį bei jų gaunamas pajamas, todėl toks kaltinamojo prašymas negali būti tenkinamas.

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 165 – 168). Ši A. P. paskirta kardomoji priemonė panaikinama tik pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2024 m. gruodžio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu paimta plastikinė dėžutė, kuri supakuota į popierinę dėžę ir saugoma Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate (Alytus, Jotvingių g. 8), – sunaikinama (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas; 1 t., b. l. 23 – 30).

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma apie tai, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamajam A. P., išlaidos yra 112,50 Eur. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, daroma išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, yra pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kokiais atvejais gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, jog pats kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti jam gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-28-976/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje kaltinamojo A. P. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, nes jo baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjas jam buvo paskirtas teismo nutartimi (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje nėra ir detalių duomenų apie kaltinamojo A. P. turtinę padėtį, be to, šis kaltinamasis dar turi žymių finansinių įsipareigojimų – nesumokėtų baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į visa tai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. P. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią A. P. skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos, vykdant šiuo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš A. P. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, panaikinti A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2024 m. gruodžio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą plastikinę dėžutę, supakuotą į popierinę dėžę ir saugomą Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate (Alytus, Jotvingių g. 8), – sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.