Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 12 d., 22.40 val. iki 2016 m. gegužės 13 d., 19.00 val., Musninkų g. 1, Vilniuje, vairuodamas automobilį MAZ 5551, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir, važiuodamas pro stovintį automobilį Mercedes Benz, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį bei apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas I. M. paaiškino, kad 2016 m. gegužės 13 d. su automobiliu MAZ dirbo Musninkų g. 1, Vilniuje. Tą dieną šį sunkvežimį vairavo tik jis. Automobilis sveria 20 tonų. Kieme dirbo jis ir dar dvi transporto priemonės iš tos pačios įmonės – freza ir volas. Nurodė, kad nematė ir nepajuto, kad galimai kliudė Mercedes markės automobilį, o ant sunkvežimio, kurį vairavo, jokių apgadinimų nepastebėjo, be to, niekas nebuvo priėjęs prie jo ir nesakė apie įvykį. Apie tai, kad buvo apgadintas kitas automobilis, kiemsargis, kurio vardo ir pavardės jis nežino, pasakė jo įmonės administracijai, tuomet mechanikas V. S. (V. S.) apie eismo įvykį pasakė jam, paaiškindamas, kad buvo kliudytas automobilis, ir kad kažkas matė, kaip didelė mašina kliudė automobilį. Paaiškino, kad jis iš įvykio vietos nebėgo, stovėjo ir dirbo, o po to išvažiavo į Laisvės pr. aikštelę ir ten stovėjo. Nurodė, kad kai jį iškvietė į policijos komisariatą, MAZ sunkvežimio niekas neapžiūrinėjo, automobilių sugretinimo nedarė, o ant Mercedes markės automobilio esantis apgadinimas galėjo būti padarytas ir užkabinus jį su darbiniu kastuvu. Paaiškino, kad mechanikas su nukentėjusiuoju atsiskaitė (b. l. 24-25).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. P. paaiškino, kad automobilis Mercedes Benz, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo jo. Nurodė, kad po įvykio kaimynas sutiko jo draugę ir pasakė, kad jam kažkas pasakė, jog nukentėjusiojo automobilį užkabino kieme didelė mašina. Tą dieną kieme dirbo daug kelininkų, įvykis įvyko prie Musninkų g. 1 namo. Kaimynui apie įvykį pasakė kitas asmuo, matęs įvykį. Pats asmeniškai jis su kaimynu nebendravo, kur jis gyvena, maždaug žino. Grįžęs po darbo apžiūrėjo savo automobilį – buvo apgadintas vairuotojo pusės sparnas – ir iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai rado kelininkus. Jis pats paskambino kelininkų darbų vadovui. Vėliau su juo susisiekė asmuo, kuris norėjo atlyginti padarytą žalą. Jam už apgadintą automobilį sumokėjo apie 120-150 Eur. Po žalos atlyginimo jis paskambino tyrėjai, nes norėjo nutraukti bylą, kadangi pretenzijų niekam neturėjo, bet pareiškimo atgal atsiimti jau negalėjo. Pažymėjo, kad jis nematė, nei koks automobilis apgadino jo automobilį, nei kas jį vairavo, o kaimyno, mačiusio įvykį, rasti nepavyko. Savo automobilio jis neremontavo, dabartiniu metu automobilis jau yra parduotas (b. l. 44). Iš esmės analogiškus paaiškinimus davė ir tyrimo metu (b. l. 8-9).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą I. M.. Jis yra UAB „Kerista“, kurioje dirba administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darbų vadovas, o I. M. – vairuotojas. Abu dirba toje pačioje įmonėje, bet I. M. tiesiogiai jam nėra pavaldus. Nurodė, kad I. M. vairuojamu MAZ markės automobiliu 2016 m. gegužės 12-13 d. įbrėžė kito asmens automobilį. Apie tai A. K. pasakė mechanikas, o po dviejų savaičių su juo susisiekė nepažįstamas asmuo, jo telefono numerį gavęs iš darbuotojų, ir pasakė, kad įmonės automobilis įbrėžė jo automobilį. Nukentėjęs asmuo neapibūdino automobilio, kuris apgadino jo automobilį, tiksliai apibūdinti įvykio taip pat negalėjo, tik sakė, kad kaimynas matė, kaip buvo įbrėžtas jo automobilis. Po to atėjo pranešimas iš pareigūnų ir jis su mechaniku V. S. pradėjo aiškintis aplinkybes. Pažymėjo, kad jis pats su kaimynu, mačiusiu įvykį, nebendravo (b. l. 32). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir tyrimo metu (b. l. 20).

Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. paaiškino, kad 2016 m. birželio mėn. pradžioje įmonė „Kerista“ gavo laišką dėl eismo įvykio, kuriuo buvo prašoma nurodyti vardą ir pavardę žmogaus, kuris galėjo padaryti aptariamą eismo įvykį. Jis darbų vykdytojo A. K. paklausė, ar jis ką nors žino apie tai. A. K. pasakė, kad buvo apgadintas kiemo aikštelėje stovėjęs Mercedes markės automobilis, ir jis turi apgadinto automobilio savininko telefono numerį. V. S. paskambino duotu telefono numeriu. Atsiliepė žmogus, kuris pasakė, kad yra nukentėjusysis. Jie atlygino jam padarytą žalą – suma sudarė iki 150 Eur. Paaiškino, kad pareigūnams apie tai, jog galimai tą dieną automobilį galėjo apgadinti I. M. jis parašė todėl, kad toje vietoje, kur buvo apgadintas automobilis, važiavo tik I. M. vairuojamas didelis automobilis, nors ten dirbo 4-5 žmonės bei 4 transporto priemonės. O, be to, I. M. ir pats sakė, kad buvo labai sunku pravažiuoti kieme, bet jokio automobilio jis nekliudė. Pažymėjo, kad MAZ automobilio po įvykio neapžiūrinėjo, ir nė vienas iš darbuotojų nepasakė, kad matė įvykį(b. l. 44-45). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir tyrimo metu (b. l. 19).

Tyrimo metu I. M. 2016 m. birželio 23 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. gegužės 13 d. atvežė asfaltą į Musninkų gatvės kiemą. Visas kiemas buvo užstatytas automobiliais, pravažiavimas buvo ankštas, ir jis nepastebėjo, kaip dešiniu šonu kliudė Mercedes Benz, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš tiesų jo nematė. Po to, po dviejų savaičių, jam paskambino technikas ir pasakė, kad jis turbūt kliudė automobilį. Jie susisiekė su automobilio savininku, automobilis buvo nudažytas, jie atlygino nuostolius, savininkas pretenzijų neturi (b. l. 16-17). 2016 m. gruodžio 8 d. papildomame paaiškinime nurodė, kad 2016 m. gegužės 13 d. eismo įvykio metu jis vairavo automobilį MAZ 5551, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Musninkų g. 7 kieme, važiuodamas priekiniu bamperiu dešine puse kliudė automobilį Mercedes Benz, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie šį įvykį iš savo vadovo sužinojo maždaug po mėnesio. Vadovas jam papasakojo, kad jis, važiuodamas, kliudė automobilį. Pats jis šio įvykio nepamena. Kieme pravažiavimas buvo pakankamai sudėtingas (b. l. 8).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiasis patrulis E. G. 2016 m. gegužės 13 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. gegužės 13 d., apie 19.25 val., patruliuodami iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Musninkų g. 1, Vilniuje, kieme laukia apgadinto automobilio MAZ 5551, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Atvykus į įvykio vietą į pareigūnus kreipėsi automobilio vairuotojas K. P., kuris paaiškino, kad vakar, t. y. 2016 m. gegužės 12 d., apie 22.40 val. pastatė automobilį Musninkų g. 1, Vilniuje, kieme. Šiandien, t. y. 2016 m. gegužės 13 d., apie 19.00 val., atėjęs iš darbo pastebėjo, jog yra apgadintas automobilio priekinis kairės pusės sparnas. Kas apgadino automobilį, nežino. Jam apie įvykį pasakė kaimynas, kuris matė, kaip kelininkai, atliekantys darbus, su automobiliu kliudė automobilį Mercedes Benz, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4)

Iš 2016 m. 2016 m. gegužės 13 d. eismo įvykio schemos matyti automobilių išsidėstymas, o iš papildomų duomenų apie eismo įvykį bei automobilio Mercedes Benz, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), foto nuotraukų matyti eismo įvykyje dalyvavęs automobilis Mercedes Benz, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat jo apgadinimai (b. l. 6-7, 10).

I. M. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal jos padarymo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, kuriuose numatyti administraciniai teisės pažeidimai atitinka nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, ANK numatytos švelnesnės nuobaudos nei ATPK.

Iš bylos duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 12 d., 22.40 val. iki 2016 m. gegužės 13 d., 19.00 val., Musninkų g. 1, Vilniuje, buvo apgadintas automobilis Mercedes Benz, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina nukentėjusiojo K. P. paaiškinimai teisme, sutampantys su jo parodymais tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, fotolentelė, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiojo automobilio apgadinimai.

Iš kitų byloje esančių įrodymų visumos, teismo vertinimu, nėra galimybės nustatyti, kas vairavo transporto priemonę, apgadinusią nukentėjusiojo automobilį. Pats nukentėjusysis įvykio nematė. Apie tai, kad kelininkai, remontavę kiemą, apgadino jo automobilį, pasakė kaimynas nukentėjusiojo draugei, kuris taip pat pats įvykio nematė, o jam apie tai papasakojo kitas įvykį matęs gyventojas. Tyrimo metu nukentėjusysis kaimyno duomenų nenurodė, teismui paskelbus pertrauką ir įpareigojus nukentėjusįjį (jo sutikimu) pateikti paminėto kaimyno kontaktinius duomenis, nukentėjusysis teismą informavo, kad surasti kaimyno jam nepavyko (b. l. 44-45, 52). Nepavykus surasti kaimyno, nėra galimybės nustatyti įvykį tiesiogiai mačiusio asmens duomenų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei nukentėjusiojo draugei, nei nukentėjusiajam nebuvo praneštos tikslios įvykio aplinkybės, nurodant tik tai, kad kelininkai nukentėjusiojo automobilį apgadino su dideliu automobiliu. Tuo tarpu pagal bylos duomenis, nagrinėjamu laikotarpiu dirbo keturios transporto priemonės: du dideli sunkvežimiai, freza ir volas, įvykio vietoje buvo ne tik I. M. vairuojamas sunkvežimis, bet ir freza bei volas. Teismo pareikalavimu UAB „Kerista“ pateikė nagrinėjamu laikotarpiu įvykio vietoje dirbusių darbuotojų sąrašą, kurių nei vienas įvykio nematė, paaiškinti dėl nagrinėjamų aplinkybių nieko negalėjo (b. l. 47, 50-51, 53). Be to, liudytojais apklausti UAB „Kerista“ mechanikas V. S. ir darbų vadovas A. K. taip pat įvykio nematė. Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. paaiškino, jog policijos pareigūnams nurodė, kad įvykio metu galimai I. M. apgadino nukentėjusiojo automobilį, pasirėmęs atmetimo principu, kad labiausiai tikėtina, jog būtent I. M. vairuojamas sunkvežimis kliudė stovėjusį automobilį.

Vertinant šiuos įrodymus, pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių I. M. kaltę, sukėlus eismo įvykį ir iš jo tyčia pasišalinus: nėra atliktas automobilių sugretinimas, nepateiktos automobilio MAZ 5551, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos, iš kurių būtų matyti automobilio apgadinimai, nei tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepavyko surasti nė vieno liudininko, mačiusio šį įvykį, taip pat nepateikti jokie kiti įrodymai, neginčijamai patvirtinantys, kad būtent I. M. padarė eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalino. Nors I. M. tyrimo metu pakartotiniame paaiškinime ir buvo nurodęs, jog jis prisipažįsta padaręs eismo įvykį ir iš jo vietos išvažiavęs, pastebėtina, jog tame pačiame paaiškinime jis nurodė, kad įvykio nepamena, apie jį sužinojo po mėnesio iš vadovo, kuris jam ir papasakojo apie įvykį, žino tik kad pravažiavimas buvo pakankamai sudėtingas. Tuo tarpu, kaip minėta, darbų vadovas V. S., nurodęs, kad įvykį galimai sukėlė I. M., rėmėsi atmetimo (tikėtinumo) principu. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinimas yra grindžiamas prielaidomis.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014). Nesant pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog I. M. padarė administracinius nusižengimus, bei įvertinus tai, kad byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad I. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 str. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsniu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą I. M. atžvilgiu dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.