Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2016-09-05, apie 11.15 val., T. Š. g. 20, vairuodamas BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas atbulas iš stovėjimo vietos nedavė kelio automobiliui „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam T. Š. g., kuris vengdamas susidūrimo staigiai stabdė, suko vairą kairę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu Lexus GS 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad eismo įvykio vietos schema nubraižyta labai įdomiai. Buvo tyrėjos iškviesti į kryžminę apklausą. Ten buvo jis, automobilio Lexus vairuotojas, taksi vairuotojas. Tyrėjos paklaustas Lexus vairuotojas pasakė, kad BMW nematė, taip pat sakė, kad BMW atbulinės eigos žibintų nematė. Taksi vairuotojas pasakė, kad jis visiškai išvažiavo į važiuojamąją dalį. Schemoje tas pats nupaišyta, kad jis visiškai išvažiavo į važiuojamąją dalį, nors taip tikrai nebuvo. Be to, schemoje nėra nupiešto dar vieno automobilio, kuris šalia jo stovėjo. Kiek supranta, ir schema blogai nupaišyta, nes ir pagal ženklus taip galima, kad automobiliai sustatyti taip, kad jie yra iki pusės visi išvažiavę į važiuojamąją dalį. Pusė mašinos ant bortelio, pusė gatvėje pastatyta. Kiek supranta, taksi automobilis turėjo kitą automobilį aplenkti, nes jis tikrai negalėjo tiek išvažiuoti, kaip jis teigia, ir būtų tikrai matęs Lexus vairuotojas, jeigu būtų pilnai išvažiavęs. Jis stovėjo parkinge. Jo automobilio galinė dalis buvo į važiuojamąją dalį išlindus ne daugiau negu kitų ten stovėjusių automobilių. Iš tos vietos išvairavo jau po eismo įvykio. Per galinį langą ir galinį veidrodėlį matė, kaip susidūrė Seat ir Lexus. Per galinį langą pamatė, kad yra įvykęs eismo įvykis. Tada nežinojo, ką daryti, ar važiuoti, ar stovėti. Kadangi turėjo važiuoti į Kauno oro uostą pasitikti draugą ir vėlavo, tai priėmė sprendimą, kad reikia išvažiuoti iš eismo įvykio vietos. Jeigu ir buvo taksistui kliūtis, kurią jis turėjo apvažiuoti, gal net išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, tai ne jis. Jo automobilis nebuvo nei pirmas, nei paskutinis ten priparkuotas, jis buvo per vidurį. Gali būti, kad dalis taksi automobilio turėjo į priešpriešą įvažiuot, kad apvažiuoti visus ten stovinčius automobilius. Jo automobilis išvis nejudėjo, kai įvyko susidūrimas tarp Seat ir Lexus. Techninė apžiūra neatlikta, nes ilgiau nei metams niekad nėra turėjęs automobilio. Šis vienintelis automobilis, kurį turi ilgiau nei metus. Tai tiesiog pamiršo, kad reikia atlikti techninę apžiūrą. Tuo momentu, kai eismo įvykis įvyko, sutapo laikas, kai neapdraustas buvo. Mano, kad taksi vairuotojas A. K. padarė įtaką, kad taip parašė, jog jis važiavo. Seat automobilis tikrai greitai važiavo, 70-80 km/h greičiu.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad tą dieną važiavo T. Š. gatve nuo link Švitrigailos gatvės. Bevažiuojant jam prieš nosį iššoko BMW automobilis. Jis, vengdamas susidūrimo, apvažiavo tą automobilį, kliudė kitą automobilį. Sakė E. B., jog stotų, kvies policiją. Jis nebuvo išlipęs iš automobilio ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Tą dieną buvo apsiniaukę, važiavo iki 50 km/h greičiu. Šalikelėje stovėjo automobiliai, jų buvo ne vienas. Jis nepastebėjo, ar kiti automobiliai buvo išsikišę į važiuojamąją dalį. Negali atsakyti, ar buvo galima automobilį BMW apvažiuoti neišvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. Prieš jį niekas nevažiavo. Nežino, ar automobilio Lexus vairuotojas matė, dėl ko įvyko eismo įvykis. A. L. vairuotojas padėjo jam užsirašyti automobilio BMW numerius, jis nenurodė, kad įvykį sukėlė M. N. E. B. iki įvykio, nėra priežasčių, kodėl jį norėtų apkalbėti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. K. parodė, kad tą dieną važiavo link Rimi. Išsuko iš Vytenio gatvės į Ševčenkos gatvę. Pavažiavo gal 50 metrų ir prieš save, savo juostoje, pamatė taksi automobilį. Bandydamas išvengti susidūrimo suko į dešinę pusę, bet jis vis tiek į jį atsitrenkė. Kai sustojo, taksi vairuotojas pasakė, kad jam sutrukdė BMW vairuotojas. BMW vairuotoją taksi vairuotojas perspėjo, kad palauktų, kol atvažiuos policija, nes jis užkirto taksi vairuotojui kelią. BMW vairuotojas pasakė, kad jis nieko nežino, apsisuko ir išvažiavo. Jis važaivo 40-50 km/h greičiu. Toje vietoje yra po vieną skirtingų krypčių eismo juostą. Nematė, kodėl taksi išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Nematė, kad taksi automobilio vairuotojas būtų apvažiavęs kažkokią kliūtį ar kitus stovinčius automobilius. Rašytinį paaiškinimą davė ir aplinkybes apie BMW automobilį nurodė remdamasis taksi vairuotojo žodžiais, ką jis pasakė. Jis pasakė, kad jam patrukdė, o matyti, tai jis (A. K.) tikrai nematė, kad jam būtų trukdęs M. K. jie susidūrė, BMW automobilis išvažinėjo jau galu ir taksi vairuotojas pribėgo ir pasakė, kad stovėtų ir lauktų policijos. Kai jau buvo sustoję, automobilis BMW buvo šiek tiek išvažiavęs į važiuojamąją dalį. Mano, kad taksi automobilio vairuotojui buvo galima apvažiuoti BMW automobilį, neišvažiuojant į priešingą eismo juostą. Kokiu greičiu važiavo taksi vairuotojas negali pasakyti, mano, kad jis važiavo greičiau nei 50 km/h.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. T. parodė, kad būna daug įvykių, neturi, ką prisiminti. Parodžius jam eismo įvykio vietos schemą, parodė, kad schema yra nubraižoma atvykus į įvykio vietą. Buvo du automobiliai, vienas buvo pasišalinęs.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Teismo posėdyje apklaustas E. B. nurodė, kad jis neišvažiavo į važiuojamąją dalį. Kiek supranta, taksi automobilis turėjo kitą automobilį aplenkti, nes jis tikrai negalėjo tiek išvažiuoti, kaip jis teigia, ir būtų tikrai matęs Lexus vairuotojas, jeigu būtų pilnai išvažiavęs. Jeigu ir buvo taksistui kliūtis, kurią jis turėjo apvažiuoti, gal net išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, tai ne jis. Jo automobilis nebuvo nei pirmas, nei paskutinis ten priparkuotas, jis buvo per vidurį. Gali būti, kad dalis taksi automobilio turėjo į priešpriešą įvažiuoti, kad apvažiuoti visus ten stovinčius automobilius. Jo automobilis išvis nejudėjo, kai įvyko susidūrimas tarp Seat ir Lexus.

A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad rašytinį paaiškinimą davė ir aplinkybes apie BMW automobilį nurodė remdamasis taksi vairuotojo žodžiais. Taksi vairuotojas pasakė, kad jam patrukdė, o matyti, tai jis (A. K.) tikrai nematė, kad jam būtų trukdęs BMW automobilis. Kai jie susidūrė, BMW automobilis išvažinėjo jau galu ir taksi vairuotojas pribėgo ir pasakė, kad stovėtų ir lauktų policijos. Kai jau buvo sustoję, automobilis BMW buvo šiek tiek išvažiavęs į važiuojamąją dalį. Mano, kad taksi automobilio vairuotojui buvo galima apvažiuoti BMW automobilį, neišvažiuojant į priešingą eismo juostą. Kokiu greičiu važiavo taksi vairuotojas negali pasakyti, mano, kad jis važiavo greičiau nei 50 km/h. Taigi, A. K. rašytinis paaiškinimas, duotas tyrimo metu toje dalyje, kurioje nurodyta, kad taksi vairuotojui kliūtį sudarė automobilio BMW vairuotojas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. K. parodė, kad vevažiuojant jam prieš nosį iššoko BMW automobilis. Jis, vengdamas susidūrimo, apvažiavo tą automobilį, kliudė kitą automobilį. Sakė E. B., jog stotų, kvies policiją. Jis nebuvo išlipęs iš automobilio ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Negali atsakyti, ar buvo galima automobilį BMW apvažiuoti, neišvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. Nežino, ar automobilio Lexus vairuotojas matė, dėl ko įvyko eismo įvykis. A. L. vairuotojas padėjo jam užsirašyti automobilio BMW numerius, jis nenurodė, kad įvykį sukėlė M. N. E. B. iki įvykio, nėra priežasčių, kodėl jį norėtų apkalbėti.

Be to, iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto matyti, jog padaryta tikėtina išvada, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad, tikėtina, automobilio BMW vairuotojui sudarius kliūtį automobilio S. A. judėjimo krypties eismo juostoje, automobilio S. A. vairuotojas, staiga nusukdamas nuo kliūties ir stabdydamas, ir tokiu būdu įvažiavęs į T. Š. g. važiuojamosios dalies kairę pusę, jo vairuojamas automobilis susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu Lexus GS300.

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie paneigtų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei suinteresuoto asmens A. K. paaiškinimus, duotus teismo posėdyje. Nei tarnybinį pranešimą surašęs policijos pareigūnas, nei eismo įvykio vietos schemą nubraižęs policijos pareigūnas patys eismo įvykio nematė, aplinkybes nurodė iš minėtų asmenų (A. K. ir V. K.) paaiškinimų. E. B. paaiškinimai iš esmės buvo išsamūs ir nuoseklūs viso proceso metu, be to, jie nepaneigti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Pažymėtina ir tai, kad įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ir ANK), nėra numatyta administracinė atsakomybė už eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, sukėlimą. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad netgi vadovaujantis pirminiais A. K. ir V. K. paaiškinimais, nebūtų galima konstatuoti, kad E. B. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Šiame straipsnyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Tuo tarpu šioje byloje nenustatyta, kad E. B. buvo susijęs su eismo įvykiu ir iš jo pasišalino, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms. Teismo nuomone, visos išvardintos aplinkybės ir abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. B. veiksmuose nėra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jam nutrauktina.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015-06-25 Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. atžvilgiu byla dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, jo veika neperkvalifikuotina, nes neturi administracinio nusižengimo požymių.

E. B. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 123 str. 1 d., 5 d. Dėl šių pažeidimo padarymo E. B. savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad automobilio techninė apžiūra neatlikta, nes ilgiau nei metams niekad nėra turėjęs automobilio. Tiesiog pamiršo, kad reikia atlikti techninę apžiūrą. Tuo momentu, kai eismo įvykis įvyko, sutapo laikas, kai neapdraustas buvo.

Vadovaujantis minėtu ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi teismas pažeidimo, kuris buvo kvalifikuotas pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, neperkvalifikuoja, kadangi ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sankcija yra žymiai švelnesnė negu jį atitinkančio ANK 415 straipsnio 1 dalies sankcija.

Pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. ANK už analogišką veiką numatyta atsakomybė 415 str. 2 d. Šiame straipsnyje numatytos nuobaudos už šią veiką vidurkis yra beveik identiškas ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytų nuobaudų vidurkiui, todėl perkvalifikuoti E. B. veikos pagal ANK nuostatas nėra pagrindo.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, taip pat į pažeidėjo asmenybę, kuris yra jauno amžiaus, dirbantis, pažeidimų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, jam skirtinos ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytos nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini šiek tiek didesni negu minimalūs.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį E. B. nutraukti, nesant jo veikoje šių pažeidimų sudėties.

E. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą.

E. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir E. B. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 40 Eur (keturiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) N. B. AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063612184 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.