Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje išnagrinėjo pareiškėjo (ieškovo) V. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsakovei E. S. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas grindžiamas tuo, kad 2021 m. spalio 21 d. pareiškėjas (ieškovas) su atsakove pasirašė paskolos sutartį dvejų mėnesių terminui. Nurodė, kad vėliau buvo pasirašytos dar kelios sutartys. Grąžinimo terminui pasibaigus buvo bandyta taikiai išspresti, susitarti dėl grąžinimo galimybių. 2022 m. liepos 22 d. registruotu laišku buvo išsiustas priminimas apie vieną iš įsiskolinimų, tačiau rugpjūčio 8 d., kai norėjo pakartotinai išsiųsti priminimą, sužinojo, jog atsakovė galimai parduoda/perduoda turtą, siekdama išvengti atsakomybės. Atsakovė yra garbaus amžiaus, todėl toks veiksmas gali pasunkinti tinkamai užtikrinti pareiškėjo (ieškovo) interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos atmetamas.

Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių <...>. Taigi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

CPK 147 str. 4 dalyje nurodyta: „Kai ieškinys, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, tačiau ieškovas sumokėjo ne mažiau kaip pusę šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nedelsdamas apie tai praneša ieškovui. Jeigu ieškovas, gavęs teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir esant ieškinio trūkumams, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia mutatis mutandis taikydamas šio straipsnio 3 dalies nuostatas.“

Teismas, netenkindamas prašymo nurodo į tokias faktines aplinkybes, kad, visų pirma, pareiškėjas (ieškovas), pateikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad yra sumokėjęs CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatyto žyminio mokesčio ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstato.

Kadangi pareiškėjas (ieškovas) CPK 147 str. 3 d. nurodyto žyminio mokesčio ir žyminio mokesčio dalies užstato nėra sumokėjęs, tokiu pagrindu trūkumų šalinimo institutas netaikomas (CPK 147 str. 4 d.).

Be to, pareiškėjas (ieškovas) nenurodė jokių priežasčių, kodėl negalėjo šio prašymo pateikti kartu su ieškiniu (pagrindas- prašymo turinys). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas (ieškovas) neįrodė aplinkybių, pateisinančių ieškinio padavimo atidėjimą (CPK 12 ir 178 straipsniai).

Pareiškėjas (ieškovas) nurodo, kad 2021 m. spalio 21 d. pareiškėjas (ieškovas) su atsakove pasirašė paskolos sutartį dvejų mėnesių terminui, o vėliau buvo pasirašytos dar kelios sutartys, tačiau nei vienos iš šių sutarčių nepateikė į bylą. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjas (ieškovas) prašyme nenurodo skolinio atsakovės įsipareigojimo apimčių reikalavimo kas sąlygotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtis ir kita (CPK 147 str. 3d; 80 str.). Pažymėtina, kad pateikto prašymo priedas tik nurodo į prielaidas reikalavimo apimčių aukščiau nurodyto pagrindais.

Taip pat įvertinus pareiškėjo (ieškovo) nurodytas aplinkybes ir argumentus, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jau šiuo metu yra kilusi grėsmė pareiškėjo (ieškovo) interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės.

Grėsmės egzistavimą pareiškėjas (ieškovas) iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog sužinojo, kad atsakovė galimai parduoda/perduoda turtą, siekdama išvengti atsakomybės, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėjas (ieškovas) nepateikė jokių įrodymų.

Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl tokios grėsmės egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Tačiau nuosekliai plėtojamojoje teismų praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu laikomasi pozicijos, kad šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti priimto teismo sprendimo įvykdymo.

Be to, pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus.

Teismo vertinimu, pareiškėjo (ieškovo) nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti objektyviais byloje esančiais duomenimis, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jau šiuo metu yra kilusi ar artimiausiu metu galimai kils grėsmė pareiškėjo (ieškovo) turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pareiškėjas (ieškovas) su prašymu nepateikė objektyvių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ir kad artimiausiu metu atsakovė ketina perleisti nurodytą turtą.

Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs pareiškėjo (ieškovo) nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pareiškėjo (ieškovo) prašymas neatitinka CPK 147 straipsnio 3 dalyje keliamų sąlygų, byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių grėsmę pareiškėjo (ieškovo) interesams (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 177, 178, 185 straipsniai).

Aukščiau nurodyto pagrindu, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyto pagrindu trūkumų šalinimo institutas netaikomas, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos pagal prašymą netenkintinas (CPK 147 str. 3 d., 4 d.).

Pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjui (ieškovui) neužkertama teisė reikšti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo) (CPK 5 straipsnis, 144 straipsnis).

Pažymėtina, kad, parengus ieškinį ir galutinai suformulavus reikalavimus, pareiškėjas (ieškovas) galės reikšti reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atitinkamai pagrįsdamas savo prašymą tikėtinais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo (ieškovo) V. L. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.