Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nust a t ė:

I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. spalio 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį už tai, kad jis, 2008 m. spalio 10 d. vairuodamas transporto priemonę, vengė blaivumo patikrinimo. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 ir 18 punktų reikalavimus.

II.

III.

Apeliantui kyla abejonių dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apeliantas nurodo, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Tai, kad įstatymų leidėjas neblaivumo patikrinimo vengimą prilygino vidutiniam arba sunkiam girtumo laipsniui, apelianto nuomone, prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir proporcingumo principams, o taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai. Apeliantas pažymi, kad teismas neturi teisės, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principus, kitas reikšmingas aplinkybes, kitaip kvalifikuoti neblaivumo patikrinimo vengimą nei nurodyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, nes tai yra imperatyvi norma. Tuo tarpu toks vengimas neįrodo, kad neblaivumas viršijo leistiną normą. Apelianto teigimu, tokiu būdu nepagrįstai suvaržomos teismo galios, t.y. apribojami Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą. Todėl apeliantas prašo bylos nagrinėjimą sustabdyti ir su atitinkamu prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kartu apeliantas kelia klausimą ir dėl ATPK 269 straipsnio 7 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apeliantas nurodo, jog aplinkybių, dėl kurių transporto priemonė priverstinai turėjo būti nuvežta, nebuvo, priverstinis transporto priemonės nuvežimas pažeidė transporto priemonės savininko (E. T.) teises, buvo apribotos jos teisės naudotis nuosavybe, nors ji jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Apeliantas paaiškina už transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą sumokėjęs 500 Lt. Apeliantas pažymi, kad nors jo neblaivumas nustatytas nebuvo, nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo nebuvo pareikštas, transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kuri (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad <...> neblaivumo patikrinimo vengimas <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

D. P. savo paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole pripažino, kad vairavo automobilį kartu su kitais keturiais asmenimis išgėręs du šampano butelius, nurodė, jog tikrintis blaivumą alkotesteriu atsisakė todėl, kad nepasitiki aparatais ir mano esąs blaivus (b.l.2). To, kad jam buvo nesudarytos tinkamos sąlygos blaivumo patikrinimui, jis nenurodė. Iš policijos pareigūno D. B. tarnybinio pranešimo (b.l. 3) matyti, jog sustabdžius D. P. vairuotą automobilį buvo įtarta, kad jo vairuotojas yra neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, tačiau tikrintis blaivumą alkotesteriu D. P. atsisakė. Jis atsisakė tai padaryti ir po pakartotinio prašymo, išaiškinus atsisakymo tikrintis pasekmes.

Konstatuotina, jog paties D. P. paaiškinimai administracinio teisės pažeidimo protokole ir kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, jog apelianto nurodomi policijos pareigūnų galimai padaryti pažeidimai nesudaro pagrindo suabejoti tinkamu jo veikos kvalifikavimu, nes paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole jis pats ranka įrašė paaiškinimą, kad atsisakė pūsti į alkotesterį, nes nepasitiki aparatais, be to, manė esąs blaivus. Pagrindas abejoti ATPK 126 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl atsakomybės už neblaivumo patikrinimo vengimą atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir kreiptis dėl to į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą taip pat nenustatytas. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti visuomenės interesus, turi įtvirtinti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmenys, kurie yra sunkaus ar vidutinio girtumo laipsnio, negalėtų išvengti atitinkamų atsakomybės priemonių taikymo, vengdami neblaivumo patikrinimo.

Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių" (toliau – Taisyklės) 5 punktu, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą turi pristatyti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), tik tuomet, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju tam pagrindo nebuvo. Be to, minėtų Taisyklių 10 punkte numatytas vienos valandos terminas transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant apsvaigusį, pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros taikomas tik policijos pareigūnams. Asmeniui savarankiškai kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą toks terminas nėra nustatytas (Taisyklių 27 punktas), tačiau į asmens blaivumo patikrinimo laiką atsižvelgtina priimant sprendimą byloje (kaip konstatuota 2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarime byloje Nr. N-62-3686/2008 , laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja, be to, asmuo per laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti; medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą; teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus).

Nors administracinio teisės pažeidimo protokolas D. P. buvo surašytas ir dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, šio pažeidimo esmė (nepateiktas vairuotojo pažymėjimas) administracinio teisės pažeidimo protokole nėra išdėstyta. D. P. nepripažino nepateikęs vairuotojo pažymėjimo. Vienintelis tokio pažeidimo padarymą patvirtinantis dokumentas - policijos pareigūno D. B. tarnybinis pranešimas. Konstatuotina, jog nusprendęs, kad nesurinkta pakankamai nurodyto pažeidimo padarymą patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas turėjo bylos teiseną atitinkamoje dalyje nutraukti, tačiau administracinės nuobaudos pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį neskyrimo tinkamai nemotyvavo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas atitinkamoje dalyje keistinas, bylos teiseną dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nutraukiant. ATPK 30 straipsnis nustato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnis numato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Šiuo atveju, nors nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, metų laikotarpyje padarytas pakartotinai; b.l. 8; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), administracinės nuobaudos už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą D. P. paskirtos minimalios įstatymo numatytos sankcijos ribose. Todėl tenkinti jo apeliacinį skundą ir šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais, teisėjų kolegija

nuta r i a:

D. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nutarimą pakeisti, bylos teiseną dalyje dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukiant.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.