Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. T-77-753/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-22
Bylos Nr.
T-77-753/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01712-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
J. M.
Kategorijos
Byla Nr. T-77-753/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01712-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 22 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam J. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 17 d. priimtu nutarimu Nr. 95-537 nutarta taikyti nuteistajam J. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 10 mėn. 2 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 69 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, vieną kartą skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia vykdomuosius raštus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

J. M. nuteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 159 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2017 m. gegužės 25 d., 2017 m. birželio 19 d. ir 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 159 straipsnį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi paskirta bausme, paskirta galutinė 3 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 16 d., pabaiga – 2020 m. spalio 15 d.

Anksčiau teistas dvylika kartų.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. M. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, vieną kartą skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia vykdomuosius raštus – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, J. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, pastebėtina, kad J. M. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo: bausmės atlikimo laikotarpiu vieną kartą nesilaikė pataisos įstaigos nustatytos tvarkos, už ką vieną kartą baustas drausmine tvarka, nuobauda negalioja tik nuo 2018 m. liepos 12 d. Pažymėtina, kad padarytas pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi – nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Pagal „OASys“ metodiką J. M. nustatyta vidutinė – 69 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kas neduoda pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 40 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina ir tai, kad J. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, arešto bausmės, taip pat laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje dirbo, gaudavo atlyginimą, tačiau aplinkybės, jog nuteistasis nusikaltimus darė dėl finansinės naudos bei, jog iš darbo santykių gaunamo legalaus atlyginimo jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, taip pat, jog nuteistasis pagal vykdomuosius raštus privalo išmokėti 5196,77 Eur, iš kurių išmokėta tik 42,94 Eur, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Socialinio tyrimo išvada taip pat nustatyta, kad nuteistojo savivertė yra padidėjusi, jis save vertina vien iš teigiamos pusės ir sau patinka toks, koks yra, nieko savyje nenorėtų keisti. Nuteistasis anksčiau yra bandęs nusižudyti, prieš metus laiko save žalojo dėl nervinės įtampos. Nuteistasis į problemas įsivelia dėl to, jog neapsvarsto savo elgesio pasekmių ir kartoja tas pačias klaidas, nepasimoko iš patyrimo. Šiuo metu nuteistasis nemano turintis kokių nors problemų, kurių negalėtų išspręsti pats, kaip didžiausią problemą įvardina tai, jog reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę bei sveikatos problemas. Nuteistasis, spręsdamas savo problemas, nesugebėdavo rasti kitų problemos sprendimo variantų, išskyrus nusikalstamą elgesį, taip pat, dėl savo nusikalstamų veikų jis kaltina sunkią finansinę padėtį. Jo ateities planai daugiau abstraktūs nei konkretūs. Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis J. M. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 95-537.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 95-537 taikyti nuteistajam J. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė