Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. A., nukentėjusiajai R. S., nuobaudą paskyrusios institucijos Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos atstovei Žyvilei Rimšienei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto S. A. skundą dėl Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – Institucijos) 2012 m. spalio 3 d. nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje S. A. prašė skundą tenkinti ir paaiškino, kad tai galėjo būti vasarą, 2012-08-22 apie 15.30 val., šuo tikrai buvo pririštas, niekur jis nepririštas nelakstė. Jis nedidelis, maišytos veislės, neregistruotas ir neskiepytas. Šuns neregistravo, nes pirmininkas sakė, kad spalio mėnesį atvyks veterinaras, kuris skiepija šunis ir registruoja. Kol dar metų šuniui nebuvo, tai niekur ir nesikreipė. Jis yra to šuns savininkas. Už šuns nepririšimą, nepriregistravimą, nepaskiepijimą buvo įspėtas birželio mėnesį. To nutarimo neskundė, su juo sutiko. Dabar sutinka tik su tuo, kad šuo buvo nepaskiepytas ir neregistruotas, tačiau nesutinka dėl to, kad buvo nepririštas. Apie tai, kad šunį reikia registruoti ir skiepyti, žinojo ir sutinka, kad tas taisykles pažeidė. Kai R. S. iškvietė policiją, jis tą šunį vedėsi. Jis jos nepuolė. Šuns būda stovi prie namo. Kiemas neaptvertas. Po to įvykio gyvūnas nebūna palaidas. Jis pririštas už storiausios grandinės. Jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Teismo prašo skirti minimalią baudą, nes šuns jau nebeturi.

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad 2012-08-22 po 15.00 val. ji su sūnumi V. D. važiavo pas kaimyną parsivežti žvyro. Ji pasiėmė kastuvą, sūnus karutį. Jiems būnant netoli A. J. F. namo, netoli „Rūtos“ sodų 4 gatvės, kaimynas A. J. F. šūktelėjo: „R., atsargiai“. Ji atsisuko ir pamatė ją puolantį panašų į vilkinį šunį, todėl užsimojo kastuvu ir šuo nubėgo į šalį. S. A. girtas stovėjo prie 3-os gatvės ir juokėsi. Ji paprašė, kad jis pasiimtų šunį. Jai dėl to pasidarė labai blogai. Tačiau jis vėl užsiundė tą šunį, kuris vėl ją puolė. Tada ji iškvietė policiją. Dar tas šuo nubėgo į jų namus ir užpuolė kieme buvusią jos dukrą. Jai šuo neįkando, tik labai išgąsdino. Ji ilgą laiką turėjo gerti raminamuosius vaistus, taip pat ir nuo širdies vaistus. Ji turi didelę problemą su širdimi. Ji šunų paniškai bijo. S. A. turi 2 šunis. Vienas šuo panašus į vilkinį, kitas- mažas šuo. Abu šunys yra pikti, abu puolantys. Mažas šuo visada palaidas. Didelis šuo būna pririštas, tačiau nuolat nutrūksta, nes būna neprižiūrėtas, alkanas. Minėtas šuo būdavo rišamas grandine, tačiau ji nutrūko, todėl jis buvo rišamas kaklaraiščiais, virvėmis, bet jie didelio šuns nesulaiko, jis nutrūksta ir laksto palaidas. S. A. tą šunį vedasi be pavadėlio. Minėtas šuo išgąsdino jos sūnų. Ant dukros 2 kartus jis puolė. Jos nesužalojo, tik labai išgąsdino. Pirmą parą negalėjo net ramiai miegoti, nes per miegus šokinėjo. Bijo išeiti į kiemą. Kai atvažiavo policija, šuo jau buvo pririštas. Ne kartą kaimyno gražiuoju prašė sutvarkyti šunį, pastatyti voljerą. Tačiau jis viską daro piktybiškai. Ji pro jo namus nevaikšto. Pro jo namus praeina, kai reikia nueiti pas kaimynę pasikonsultuoti dėl sodo priežiūros. Jei ji eina pro S. A. namą, tai visada eina tik su pagaliu. Teismo prašo atimti tą šunį ir jį utilizuoti, nes tas žmogus niekada nepasitaisys.

Administracinės komisijos prie Šiaulių m. savivaldybės tarybos atstovė Žyvilė Rimšienė parodė, kad su pareikštu skundu nesutinka. Mano, kad administracinė nuobauda paskirta laikantis visų nustatytų normų ir skyrimo terminų. Skundą padavęs asmuo bylos nagrinėjimo metu teismui patvirtino, kad sutinka dėl veikų, kurios nutarime įvardintos kaip administracinio teisės pažeidimas. S. A. savo veiksmais pažeidė Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių 50,88,114 punktus. Visi šie trys taisyklėse numatyti punktai buvo pažeisti. Iš policijos pateiktos suvestinės matyti, kad 2012-06-07 S. A. baustas už nepririšto, neskiepyto ir neregistruoto šuns laikymą. Pats pareiškėjas pasakė, kad tos nuobaudos neskundė. Vadinasi, veika jau vieną kartą buvo padaryta ir šis pažeidimas pakartotas. LR ATPK 110 str. 4 d. dispozicija numato, kad asmeniui, kuris baustas už šio straipsnio pažeidimus, yra skiriama bauda nuo 400 Lt iki 800 Lt su gyvūnų konfiskavimu arbe be konfiskavimo. Šiuo atveju Institucija 2012-10-03 nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrė baudą 600 Lt baudą be šuns konfiskavimo. Mano, kad mažinti ir švelninti, kaip prašo pareiškėjas, administracinės nuobaudos nėra pagrindo, kadangi ji ir taip nėra skirta maksimali. Tuo labiau, kad dėl padarytų pažeidimų, pats asmuo sutinka ir pripažįsta, kad nepasirūpino gyvūno registracija ir skiepijimu. Administracinė komisija, skirdama nuobaudą, neturėjo pagrindo abejoti dėl fakto, kad šuo puolė ir gąsdino asmenis. Apie administracinės komisijos posėdį S. A. buvo informuotas ir į posėdį jis neatvyko savo pasirinkimu. Apie posėdį taip pat buvo informuota nukentėjusioji R. S. Šių asmenų neatvykimas netrukdė nagrinėti administracinės bylos ir paskirti administracinę nuobaudą. Mano, kad procedūros skirti nuobaudai buvo išlaikytos ir nepažeistos. Todėl švelninti paskirtos nuobaudos nėra pagrindo. Prašo nutarimą palikti nepakeistą ir atmesti S. A. skundą kaip nepagrįstą.

Liudytojas A. J. F. parodė, kad S. A. pažįsta iš matymo, jis dažnai praeina pro šalį. Nukentėjusiąją taip pat pažįsta, nes šalia jo namų turėjo daržiuką, kuriame augino daržoves. Jis gyvena sodų bendrijos „Rūta“ 4-oje gatvėje Nr.5, o ar S. A. gyvena, nežino. Mato tik vaikščiojantį. Pas juos keitė elektros laidus. Jam dirbant prie laidų, už 15-20 metrų pamatė einant R. S. su vaiku, ir jiems iš paskos atbėgantį šunį. Sušuko, kad saugotųsi šuns. Ji su kastuvu šunį nuvijo. Pasirodžius S. A., girdėjo kaip R. S. šaukė, kad kvies policiją, o ką sakė S. A. – negirdėjo. Matė, kad kažką sakė ir kad rankomis rodė kažkokius gestus. Pirmą kartą šuo pirmas lėkė ant R. S., S. A. nesimatė. Tik po to jis išėjo. Kai tik jis išgėręs, taip ir šuo palaidas. Šuo agresyvus, nes šoko ir ant jų tvoros. Kiek jis matė, tą sykį šuo vieną kartą R. S. puolė. Nematė, ar šuo R. S. įkando. Tas šuo vilkinis. Nėra matęs, kad daugiau kartų būtų užpuolęs R. S., tik yra girdėjęs.

Liudytoja A. M. B. parodė, kad S. A. pažįsta, nes jis gyvena 3-oje gatvėje, o ji gyvena 2-oje gatvėje. Jis laiko du šunis, iš kurių vienas nedidelis, o kitas šuo vilkinis. Tie šunys nuolat palaidi. Kadangi jie iš kaimynų nuomojasi žemės, jai tenka eiti pas kaimynus pasikalbėti dėl nuomos. Ji šunų labai bijo. Didesnis šuo būna pririštas prie sienos su virve. Tas šuo nuolat būna alkanas. Šunys neprižiūrėti. Jie nutrūksta ir puola žmones. Ji pati matė, kaip 2 kartus buvo užpulta jos dukra R. S. Vieną kartą užpuolė prie namo. Antrą kartą puolė tarp 3-ios ir 4-os gatvės. Jos anūkę tas šuo užpuolė 2 kartus. Vieną kartą užpuolė kieme. Po to užpuolimo anūkė labai išsigando, naktį per miegus šokinėjo. S. A. grasina visiems žmonėms. Grasina ir jiems. Jis eidamas pro šalį sakė: „Mane užkabinot, tai dabar kentėsit. Sprogsit visi“. Ar grasina būdamas neblaivus, nežino. Jis dirba nelegaliai statybininku viename name, kur buvo trumpam tą šunį pririšęs. Datos neprisimena, tačiau matė, kaip tarp 3-ios ir 4-os gatvės buvo užpulta jos dukra su anūku. Jie ėjo pas kaimyną žvyro. Tas šuo ėjo su šeimininku. Šuo buvo paragintas pulti. Dukra tą šunį pabaidė kastuvu. Jie tik nori, kad S. A. sutvarkytų šunį. Po S. A. nubaudimo šuo vis tiek lakstė palaidas. Tas mažasis šuo pastoviai palaidas, o didesnis – kai nutrūksta. Tačiau dar ir pats S. A. jį paleidžia.

Liudytojas V. D. parodė, kad pažeidėją pažįsta, jis yra jų kaimynas. Nukentėjusioji R. S. yra jo mama. 2012 m., tikslios datos neprisimena, galėjo būti rugpjūčio - rugsėjo mėnesį, apie pietus su mama iš kaimyno pagrindine „Rūtos“ sodų gatve ėjo parsivežti žvyro. Pro S. A. namą nėjo. Kai jie buvo prie kaimyno iš 4-os gatvės, kaimynas, kurio pavardės nežino, sušuko, kad juos puola šuo. Mama atsisuko ir su kastuvu nubaidė šunį. Šuo mamai neįkando. Mama tik labai išsigando. Jis taip pat išsigando. S. A. dar kartą tą šunį ant jų siundė, ir šuo juos puolė. Jie apsigynė. Kad juos tas šuo puolė, matė kaimynas, kuris juos perspėjo. Vėliau iškvietė policiją. Kiek S. A. turi šunų ir kaip juos laiko, nežino. Kad tas šuo buvo S. A., žino, nes matė, kaip S. A. tą dieną siundė šunį. Taip pat tą šunį yra matęs kartu su S. A., be to, matė jo kieme pririštą.

Liudytoja E. S. parodė, kad S. A. pažįsta, jis yra jų kaimynas. Nukentėjusioji yra jos mama. S. A. turi šunį, kuris labai dažnai puola ant jos ir mamos. Kaimynas turi du šunis. Kai buvo užpulta jos mama ir brolis, ji nematė. Išgirdo mamą, kuri šaukė labai išsigandusi, todėl ji išėjo ant kelio, tas šuo taip pat ant jos puolė. Ji išsigandusi nuėjo į namus. Kaimyno nematė, nes jis buvo toli. Tas šuo labai dažnai būna palaidas. Tikrai žino, kad tas šuo yra S. A., nes jis visą laiką būna su juo ir pas juos namie. Yra mačiusi, kaip tas šuo vaikšto kartu su S. A. be pavadėlio ir be antsnukio. Būna, kad ir pats vienas šuo laksto be kaimyno.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš administracinėje byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (19-20 b. l.) matyti, kad S. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes 2012 m. rugpjūčio 22 d., 15.30 val., jo vedamas nepririštas, neskiepytas, neregistruotas beveislis šuo išgąsdino R. S., ir jis tuo pažeidė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002-10-24 sprendimu Nr. 539 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių“ 50 p., 88 p., 114 p. Iš pažymos apie administracines nuobaudas (47-51 b. l.) matyti, kad 2012-06-18 S. A. buvo baustas pagal LR ATPK 110 str. 1 d. įspėjimu. Iš 2012-10-03 Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nutarimo (4 b. l.) matyti, kad S. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalį buvo paskirta 600 litų bauda be šuns konfiskavimo. Tiek savo skunde, tiek duodamas parodymus teisme, S. A. neneigia, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. 15.30 val. jo šuo nebuvo registruotas ir paskiepytas, t. y., jis pripažįsta, jog pažeidė „Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių“ 88 ir 114 punktus, tačiau neigia tai, kad šuo buvo nepririštas, t. y., kad pažeidė „Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių“ 50 punktą. Baigiamųjų kalbų teisme metu nurodė, jog dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir prašo skirti minimalią baudą, nes šuns jau nebeturi.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalyje (2004-10-28 įstatymo Nr. IX-2511 redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) numatyta, jog gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas padarytos asmens, bausto už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimu. Pagal Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių, patvirtintų 2002 m. spalio 24 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 539 (toliau – Taisyklės), 50 punktą laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedimo vietose gyvūnai, atsižvelgiant į gyvūnų rūšies bei veislės ypatumus, nešami, laikomi rankose, specialiuose narveliuose, kuprinėse ir pan. ar vedami tik su pavadėliu; agresyvūs šunys – ir su antsnukiu. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės (urgzti, pulti, loti ir pan.), nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 m ir šunys vedami prie vedančiojo kojos. Šunys žmonių susibūrimo vietose (autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais. Pagal tų pačių Taisyklių 88 punktą, gyvūnai, kurie yra potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Šunims ir katėms nuo 3 mėnesių amžiaus privaloma vakcinacija nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, atlikti dehelmintizaciją. Gyvūno savininkas privalo turėti bei įgaliotam pareigūnui pareikalavus pateikti gyvūno vakcinavimo pažymėjimą. Pagal Taisyklių 114 punktą draudžiama mieste laikyti neregistruotus šunis, kates.

Byloje ginčo dėl to, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. 15.30 val. S. A. šuo nebuvo registruotas ir paskiepytas Taisyklių nustatyta tvarka, nėra, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija faktą, kad jo šuo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu buvo nepririštas. Tai, kad minėtas šuo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku buvo nepririštas, užpuolė ir išgąsdino nukentėjusiąją R. S., teismo posėdžio metu patvirtino pati nukentėjusioji R. S., liudytojai A. J. F., M. A. B., V. D., nurodydami, kad matė, kaip minėtas šuo užpuolė nukentėjusiąją, ji nuo šuns atsigynė kastuvu, šuo jai neįkando, tik išgąsdino. Liudytoja E. S. nematė, kad minėtas šuo puolė jos mamą ir brolį, tačiau parodė, kad išgirdo mamos šauksmą ir kad jai išbėgus į gatvę minėtas šuo puolė ir ją. Nukentėjusioji bei liudytojai patvirtino, kad S. A. šuo ne kartą lakstė be pavadėlio ir antsnukio, nes jis alkanas ir neprižiūrėtas, S. A. jį riša kaklaraiščiais ir virvėmis, kurie pririšto šuns neišlaiko, todėl jis nuolat laksto palaidas, kad šuo paties S. A. visada yra vedamas be pavadėlio, kad jis ne kartą yra užpuolęs ir išgąsdinęs ne tik nukentėjusiąją, bet ir jos vaikus bei kitus kaimynus. Nors iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulės Vaidos Piepolytės tarnybinio pranešimo matyti, kad nuvykus adresu „Rūtos“ sodų 3 gatvės namo Nr. 7 15.45 val. pamatė prie būdos pririštą šunį (13 b. l.), t. y., po to, kai buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, tačiau taip pat paminėtinas faktas, kad nukentėjusioji, po to, kai ją užpuolė S. A. šuo, pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, o iš pažymos apie asmens baustumą (17-18, 48-51 b. l.) matyti, kad S. A. dėl to, kad 2012-06-07 12.45 val. sodų bendrijos „Rūta“ 3-iosios gatvės 7 sklype laikė nepririštą, neskiepytą, neregistruotą šunį, t.y., už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, 2012-06-18 buvo baustas paskiriant įspėjimą, todėl darytina logiška išvada, kad bet kuris asmuo, kuris jau buvo baustas už tapatų administracinį teisės pažeidimą, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, imsis veiksmų, kurie įrodytų, kad administracinis teisės pažeidimas nebuvo padarytas, t.y., šiuo atveju- pririš šunį. Atsižvelgiant į minėtus faktus, taip pat į tai, kad liudytojai A. J. F., M. A. B., V. D., E. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu S. A. šuo buvo nepririštas ir išgąsdino R. S., o teismas minėtų liudytojų parodymų teisingumu neturi pagrindo abejoti, nes jie yra išsamūs, atitinka vieni kitų parodymus bei paaiškinimus, duotus renkant medžiagą administracinėje byloje, todėl S. A. parodymai, kad jo šuo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu buvo pririštas, vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybinė versija, ir atmestini. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, todėl pripažįsta, kad S. A. inkriminuoto teisės pažeidimo esmė įrodyta, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalį,

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Mažesnės ar švelnesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010, N261-4731/2011 ir kt.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės, nei numatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo. Paminėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir prašė skirti kiek įmanoma mažesnę baudą, nes jis šuns nebeturi. Byloje nustatyta, kad S. A., būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nagrinėjant administracinę bylą Institucijoje nedalyvavo ir negalėjo pareikšti administracinio teisės pažeidimo įvertinimo bei nuomonės dėl skiriamos administracinės nuobaudos dydžio. Anot paties pareiškėjo, jis nagrinėjant administracinę bylą nedalyvavo, nes tuo metu sirgo, bet šį faktą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Institucija, skirdama nuobaudą, vadovavosi administracinėje byloje esančiais įrodymais ir laikėsi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio bei 30² straipsnio nuostatų, o būtent nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių paskirta straipsnio sankcijoje nustatyta vidurkio dydžio bauda. Byloje nustatyta, kad S. A. teismo posėdžio metu neginčijo to, kad administracinio teisės pažeidimo metu jo šuo nebuvo registruotas ir skiepytas, tačiau ginčijo tą faktą, kad jis buvo nepririštas. Paminėtina, kad įstatymuose nenumatyta galimybė pripažinti kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo dalies bei nuoširdžiai gailėtis dėl administracinio teisės pažeidimo dalies, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. A. teismo posėdžio metu prašė paskirti minimalaus dydžio baudą, nurodė, kad šuns nebeturi. Paminėtina, kad minėta aplinkybė nelaikytina ypatinga aplinkybe, dėl kurios būtų galima švelninti S. A. paskirtą nuobaudą, nes S. A. šuns atžvilgiu ėmėsi priemonių tik po to, kai jis buvo pakartotinai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 d. Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu. Be to, jis turi 3 galiojančias administracines nuobaudas, iš kurių 2 paskirtos už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnyje, kas S. A. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų bei kitų visuomenėje priimtų taisyklių. Nors 2012-10-03 Institucijos priimto nutarimo apskundimo metu pasikeitė teisės aktas, numatantis administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 110 straipsnį (2012-10-03 įstatymo Nr. IX-2272 redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01), tačiau jis nešvelnina ir nepanaikina administracinės atsakomybės už S. A. padarytą administracinį teisės pažeidimą, tik keičiasi straipsnio dalis (šiuo metu- LR ATPK 110 str. 6 d.), todėl minėtas teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad tenkinti S. A. skundo nėra pagrindo, todėl Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 3 d. nutarimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

S. A. skundo netenkinti ir Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.