Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, teistas

1) 2021 m. gruodžio 23 d. Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pritaikius BK 64¹ straipsnį, terminuotu laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., 2022 m. rugpjūčio mėn. 1 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamosios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąją giminaitę – mamą M. R. S., kuriai vieną kartą rankos kumščiu sudavė į dešinę akį, rankomis suėmęs jos rankas per riešus stipriai paspaudė jas sukdamas, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl poodinių kraujosruvų dešinės akies vokuose, dešinio stipinkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Specialisto išvada M. R. S. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio stipinkaulio lūžis; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių; sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio stipinkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 44–45).

Iš asmens duomenų pažymos matyti, kad A. S. motina yra M. R. S. (t. 2, b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai bei specialisto išvada. Nukentėjusioji, liudytoja A. S., nešiojamų vaizdo kamerų užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajai A. S. sudavė vieną kartą į dešinio veido pusę, taip pat stipriai suėmęs už rankų jas užsuko. Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto išvada matyti, kad M. R. S., be kitų sužalojimų, padarytas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio stipinkaulio lūžio. Visi šie įrodymai leidžia pripažinti įrodytu, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. A. S. smūgiavo motinai M. R. S. ranka į veidą, suėmęs rankomis pasuko jos rankas ir taip ją sužalojo.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-746/2016). ???

Aptartame kontekste pažymėtina, kad A. S. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia. A. S., būdamas jaunesnio amžiaus, fiziškai stipresnis, abiem rankomis stipriai paspaudęs ir sukdamas nukentėjusiosios rankas, suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali ją sužaloti, ir nors to nesiekė, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.??? Atsižvelgus į tai, jo veika kvalifikuotina pagal atsiradusias sveikatos sutrikdymo pasekmes.

Įvertinus visus aukščiau aptartus argumentus, pripažintina, kad A. S. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui, nes M. R. S. sirgo ilgiau nei dešimt dienų, bet jai nebuvo BK 135 straipsnyje nurodytų padarinių.

II. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

Teisminio nagrinėjimo metu gynėjas pateikė nukentėjusiosios M. R. S. pareiškimą, kuriame ji nurodo, kad su savo sūnumi A. S. susitaikė, jam atleido, pretenzijų jokių nereiškia ir prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis vienas ja rūpinasi, slaugo, vežioja pas gydytojus (t. 2, b. l. 80). Remdamasis šiuo pareiškimu gynėjas prašo taikyti jo ginamajam BK 38 straipsnio nuostatas.

BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc (lot. konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas aiškindamas BK 38 straipsnio normos taikymą yra pažymėjęs, kad baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015).

Šio teisinio reguliavimo kontekste teismas pažymi, kad A. S. smurtavo prieš savo garbaus amžiaus – aštuoniasdešimt šešerių metų motiną, smurto pasekmė – lūžęs kaulas. Tokį smurtą prieš motiną jis panaudojo jau ne pirmą kartą, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu jam uždrausta vartoti alkoholį, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Visos šios aplinkybės rodo A. S. asmenybės didesnį pavojingumą. Tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, neleidžia spręsti, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankama poveikio priemonė jo elgesiui pakeisti. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 38 straipsnio nuostatų taikymas pažeistų teisingumo principą, todėl šis gynėjo prašymas netenkintinas, BK 38 straipsnio nuostatos A. S. netaikytinos.

III. Dėl bausmės paskyrimo

A. S. 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu būdamas nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kai jam bausmės vykdymas buvo atidėtas, bausmės vykdymo atidėjimo metu, vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką – sužalojo savo motiną M. R. S. (t. 2, b. l. 4–6, 15–18). Jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintas, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). A. S. anksčiau teistas, kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį numatyta tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tai, kad po to, kai jam bausmės vykdymas buvo atidėtas, jis vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, ją padarė būdamas neblaivus, rodo jo asmenybės didesnį pavojingumo laipsnį visuomenei ir jo nenorą keisti savo elgesį. Tačiau skiriant bausmę būtina įvertinti ir tai, kad nusikalstama veika padaryta spontaniškai, nepasižymėjo intensyviu smurtu, M. R. S. atleido dėl smurto sūnui, nurodė, kad jis jai padeda buityje. Įvertinus visas šias kaltinamojo asmenybę, jo padarytą veiką, jos pasekmes apibudinančias aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš aptariamų BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Šiame teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, tačiau jo veiksmai nebuvo intensyvūs, nukentėjusioji neprašo griežtos bausmės, pareiškė atleidžianti sūnui, po nusikalstamos veikos padarymo A. S. įsidarbino (t. 2, b. l. 75), darbdavio charakterizuojamas kaip sąžiningai ir profesionaliai atliekantis darbą, mandagus, draugiškas ir geranoriškas (t. 2, b. l. 74). Bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (t. 2, b. l. 73), jis prižiūri vidutinių specialiųjų poreikių motiną (t. 2, b. l. 77–79), savo noru atlygino nukentėjusiosios gydymo išlaidas (t. 1, b. l. 149). Įvertinus visas šias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant įpareigojimais ir taikant juos ilgesnį laiką nei buvo nustatyta ankstesniu nuosprendžiu, nes kaltinamasis privalo įrodyti jo asmenybės pokyčius ir suvokti, kad smurtas nebus toleruojamas.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

A. S. sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

A. S. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl paskirta bausmė subendrintina iš dalies sudedant su 2021 m. gruodžio 23 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis.

II. Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 161,03 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 56–57), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 58). Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad M. R. S. taikytas radiologinis tyrimas, skubi pagalba dėl stipinkaulio lūžimo ir tam išleista 161,03 Eur (t. 1, b. l. 58).

2023 m. sausio 27 d. raštu Vilniaus teritorinė ligonių kasa nurodė, kad šio civilinio ieškinio atsisako, kadangi A. S. atlygino padarytą turtinę žalą, nurodo, kad ieškinio atsisakymo pasekmės žinomos (t. 2, b. l. 68). Civilinio ieškinio atlyginimo faktą patvirtina ir kaltinamojo pateiktas mokėjimo nurodymas (t. 2, b. l. 72).

Atsižvelgus į tai, procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).

III. Dėl kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 143–145), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD-R laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, saugotinos byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti jį terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. gruodžio 23 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant ir nustatyti subendrintą bausmė – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. S. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 10 punktais įpareigoti A. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, A. S. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. (vieną parą).

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 161,03 Eur gydymo išlaidų civilinio ieškinio nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD-R laikmenas, saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.