- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- I3-2162-979/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08756-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Neįgalumo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. S-203 „Dėl L. K. skundo“ (toliau – Ginčų komisijos sprendimas), kuriuo paliktas galioti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. SS-2467 „Dėl L. K. specialiųjų poreikių“ (toliau – Sprendimas) ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjai būtų nustatyti specialieji poreikiai. Pareiškėja reikalavimus grindžia tuo, kad dėl nustatytų susirgimų yra apribota galimybė judėti, sunkiai gali pasilenkti, negali nuvykti į parduotuvę ar vaistinę, todėl reikalinga kito asmens pagalba. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) nepilnai įvertino sveikatos būklę ir priėmė sprendimą neįvertinus visų sveikatos būklės rodmenų. Pareiškėja mano, kad Ginčų komisija priėmė netinkamą sprendimą, kuris turi būti peržiūrėtas ir panaikintas bei priimtas naujas sprendimas tenkinantis pareiškėjos prašymą.
2. Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįsta remdamasi šiais motyvais:
2.1. Vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį, įvertintos siuntime į Tarnybą nurodytos diagnozės pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 Australijos modifikacijos (toliau – TLK-10-AM) kodus: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į minėtas diagnozes, asmens byloje esančius medicininius dokumentus ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje esančius duomenis pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti, nes jos sveikatos būklė neatitinka kriterijų, nurodytų Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 „Dėl Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), 1 priede (Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelė).
2.2. Nagrinėjamu atveju negali būti taikomi Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės 42, 44 ir 45 punktai:
2.2.1. Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės 42 punktas taikomas, kai diagnozuota ryški monoparezė, hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga – 3–4 balai, arba kiti labai ryškūs motorikos funkcijos sutrikimai, kai nuolat reikalingos techninės pagalbos priemonės. Minėtas punktas negali būti taikomas, nes pareiškėjai nenustatytos parezės, medicininiuose dokumentuose duomenų, kad asmuo negali vaikščioti, nuolat reikalingos techninės pagalbos priemonės nėra. Sveikatos būklė patvirtinta 2021 m. birželio 16 d. neurologo konsultacijos išvados ir 2022 m. liepos 26 d. siuntimo į Tarnybą Nr. 24 duomenimis.
2.2.2. Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės 44 punktas taikomas, kai diagnozuota klubo sąnario ankilozė arba ryški kontraktūra (sulenkimas – 10–30⁰), kai judėjimui nuolat reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt. Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės 45 punktas taikomas, kai diagnozuota Kelio sąnario ankilozė arba labai ryški kontraktūra (sulenkimas – mažiau nei 100⁰, ištiesimas – ne mažiau nei 15⁰), kai judėjimui nuolat reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.
2.2.3. Minėti 44 ir 45 punktai negali būti taikomi, nes pareiškėjai nėra diagnozuota klubo ar kelio sąnario ankilozė arba ryški kontraktūra, duomenų, kad pareiškėjai judėjimui nuolat būtų reikalingos techninės pagalbos priemonės (neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai) nėra ir tai neatitinka minėtų punktų dispozicijų reikalavimų. Sveikatos būklė patvirtinta 2021 m. birželio 16 d. neurologo, 2021 m. birželio 18 d. radiologo konsultacijų ir 2022 m. liepos 26 d. siuntimo į Tarnybą Nr. 24 duomenimis.
2.3. Tvarkos aprašo 15.3 papunktyje numatyta, kad tuo atveju, kai asmens organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi.
2.4. Tarnyba, nustatydama specialiuosius poreikius, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10-AM kodais ir nustato ne sveikatos lygį, o specialiuosius poreikius, kuriems iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų įtakos kilę ir nustatyti funkciniai sutrikimai. Tarnybos teritoriniai skyriai ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vertindami specialiuosius poreikius, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą. Tarnyba nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokių su gydymo procesu susijusių klausimų. Už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą atsako konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas
2.5. Atsižvelgiant į pateiktas faktines aplinkybes ir specialiųjų poreikių nustatymo tvarką, pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti pagrįstai, o savo reikalavimą pareiškėja grindžia išimtinai subjektyviu vertinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos sprendimo ir Spendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėja pirmą kartą dėl specialiųjų poreikių nustatymo į Tarnybą nukreipta VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos 2022 m. liepos 26 d. siuntimu Nr. 24 (toliau – Siuntimas), kuriame aprašyta pareiškėjos ligos anamnezė, taikytas gydimas, gydimo eiga, sveikatos būklės aprašymas ir suteiktos gydytojų konsultacijos. Siuntime pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM kaip pagrindinė diagnozė nurodyta: (duomenys neskelbtini). Siuntime kaip kitos diagnozės nurodytos: (duomenys neskelbtini).
5. Pareiškėjai Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. STS-4258 „Dėl L. K. specialiųjų poreikių“ (toliau – Sprendimas Nr. 4258), priimtu Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2022 m. rugpjūčio 22 d. specialiųjų poreikių vertinimo akto Nr. SP-2774 (toliau – Vertinimo aktas Nr. 2774) pagrindu, specialieji poreikiai nenustatyti. Vertinimo akte Nr. 2774, be kita ko, nurodyta, kad specialieji poreikiai vertinami pagal siuntimo į Tarnybą duomenis, ligos istorijos duomenis ir specialistų, konsultantų išvadas; asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas nepildytas; specialieji poreikiai nenustatyti, nes asmens sveikatos būklė neatitinka nė vieno specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų sąrašo punkto; specialusis poreikis pagal 42 ir 44 punktus nenustatytas, nes specialistų nėra įvardinta, kad būtų ryškus judėjimo funkcijos sutrikimas, pateiktose specialistų konsultacijų išvadose nėra atžymėta, kad asmeniui reikalingos pagalbinės techninės priemonės, pagal 2022 m. vasario 17 d. ortopedo traumatologo konsultaciją, asmuo juda be pagalbinių priemonių.
6. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Sprendimo Nr. 4258 pagrįstumo atliko pakartotinį specialiųjų poreikių vertinimą. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. spalio 6 d. specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-1976 (toliau – Vertinimo aktas Nr. 1976), be kita ko, nurodyta, kad specialieji poreikiai vertinami pagal siuntimo į Tarnybą duomenis, ligos istorijos duomenis ir specialistų, konsultantų išvadas; asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas užpildytas; paliekamas galioti Vertinimo akto Nr. 2774 pagrindu priimtas sprendimas, specialieji poreikiai nenustatyti – pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka Bazinio funkcionavimo lygmens kriterijų reikalavimų (42, 44, 45) – asmuo juda be pagalbinių priemonių; Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriuje asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas pakartotinai nevertintas – asmens sveikatos būklei neatitinkant Bazinio funkcionavimo lygmens kriterijų reikalavimų klausimynas nevertinamas.
7.1. Vertinant pareiškėjai specialiuosius poreikius Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės 42 punktas, kurio bazinis funkcionavimo lygmuo yra 40 balų, negali būti taikomas, kadangi remiantis medicininių dokumentų duomenimis asmeniui nenustatytos parezės, duomenų, kad asmeniui nustatyti labai ryškūs motorikos funkcijos sutrikimai, nuolat reikalingos techninės pagalbos priemonės nėra, ir tai neatitinka minėto punkto reikalavimų.
7.2. Pareiškėjai diagnozuoti sveikatos funkciniai sutrikimai neatitinka ir Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės 44 punkto reikalavimų, kurio bazinis funkcionavimo lygmuo vertinamas 40 balų, kadangi, remiantis medicininių dokumentų duomenimis asmeniui nėra diagnozuota klubo, kelio sąnario ankilozė arba ryški kontraktūra nėra duomenų, kad asmuo nuolatos naudojasi pagalbinėmis techninės pagalbos priemonėmis ir tai neatitinka minėto punkto reikalavimų.
7.3. Pareiškėjai specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensavimo poreikis negali būti nustatytas, kadangi asmeniui diagnozuoti organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka Tvarkos aprašo 3 priedo (Specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo kriterijų sąrašas) (toliau – Kriterijų sąrašas) 1.1 papunkčio reikalavimų (taikomas, kai asmeniui nustatytos labai sutrikusios galūnių funkcijos sergant nervų sistemos, atramos ir judėjimo aparato ligomis, kai bent vienos kojos paralyžius arba ryški parezė (esant monoparezei / plegijai, paraparezei / plegljai, hemiparezei / plegijai, tetraparezei / plegijai) (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.).
7.4. Vertinant asmens specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį, Kriterijų sąrašo 1.9 papunktis (taikomas kai asmeniui diagnozuota klubo sąnario ankilozė (judėjimui reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (pateikta gydytojų specialistų išvada), negali būti taikomas, kadangi pareiškėjai nediagnozuota klubo sąnario ankilozė, ir tai neatitinka minėto papunkčio reikalavimų.
7.5. Vertinant pareiškėjai specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį, Kriterijų sąrašo 1.10 papunktis (taikomas kai asmeniui diagnozuota kelio sąnario ankilozė (judėjimui reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (pateikta gydytojų specialistų išvada), negali būti taikomas, kadangi asmeniui nediagnozuota kelio sąnario ankilozė ir tai neatitinka minėto papunkčio reikalavimų.
7.6. Atliekant pakartotinį specialiųjų poreikių vertinimą asmeniui jokių kitų funkcinių sutrikimų, kuriems esant galėtų būti nustatyti specialieji poreikiai, Tarnybai pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenurodyta, t. y. pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka teisės akte nurodytų kriterijų.
7.7. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 15.3 punktu, kai asmens organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi.
7.8. Pakartotinio specialiųjų poreikių vertinimo metu nustatyta, kad Tarnybos teritorinis skyrius tinkamai įvertino pareiškėjai diagnozuotus sveikatos funkcinius sutrikimus, kurie patvirtinti siuntimo į Tarnybą duomenimis ir kartu pateiktais medicininiais dokumentais, teisingai taikė specialiųjų poreikių nustatymą reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė pagrįstą sprendimą.
7.9. Tarnyba, nustatydama specialiuosius poreikius, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10-AM kodais ir nustato ne sveikatos lygį, o specialiuosius poreikius, kuriuos iš esmės įtakoja ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o jų įtakoje nustatyti funkciniai sutrikimai. Tarnybos teritoriniai skyriai ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vertindami specialiuosius poreikius, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą. Tarnyba nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokius, su gydymo procesu susijusius klausimus. Už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą atsako konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas.
7.10. Pasikeitus sveikatos būklei, asmuo turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į Tarnybą ir medicininių dokumentų parengimo, kurie turėtų būti pateikti Tarnybos teritoriniam skyriui dėl pakartotinio specialiųjų poreikių vertinimo.
8. Pareiškėja Sprendimą apskundė Ginčų komisijai, kuri pareiškėjos skundą atmetė ir Sprendimas paliktas nepakeistas konstatuojant, kad specialieji poreikiai nenustatyti pagrįstai. Pareiškėja nesutikdama su šiais sprendimais kreipėsi į teismą.
9. Sprendžiamam ginčui aktualus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – NSIĮ) 2 straipsnio 13 punktas, kuriame nustatyta, kad specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. To paties straipsnio 15 punkte nustatyta, kad specialiųjų poreikių lygis – asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, savarankiškumo netekimo mastas, nustatomas atsižvelgiant į asmens specialiuosius poreikius. Vadovaujantis NSIĮ 20¹ straipsnio 2 dalimi specialieji poreikiai nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje. Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) bei lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Neįgaliųjų specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse (NSIĮ 24 straipsnio 1 dalis). Specialieji poreikiai tenkinami šiose neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime. (NSIĮ 24 straipsnio 2 dalis).
10. Specialiųjų poreikių nustatymo tvarka detalizuota Tvarkos apraše. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 4 punktu, asmenims gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: nuolatinės slaugos; nuolatinės priežiūros (pagalbos); specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos. Tvarkos aprašo 15 punkte numatyta, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomi kompleksiškai vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Bazinis funkcionavimo lygmuo nustatomas vadovaujantis Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytais bazinio funkcionavimo lygmens kriterijais (toliau – kriterijai) (Tvarkos aprašo 15.1 papunktis). Jei asmens būklė atitinka daugiau nei vieną Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytą kriterijų, vertinimui naudojamas kriterijus, kuris numato mažesnę balų skaitinę vertę (Tvarkos aprašo 15.2 papunktis). Tuo atveju, kai asmens organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi (Tvarkos aprašo 15.3 papunktis).
11. Tvarkos aprašo 6.1 papunktyje nurodyta, kad bazinis funkcionavimo lygmuo – balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Asmens savarankiškumo koeficientas – tai asmens galimybių matas, kuriuo įvertinami asmens funkcionavimo kasdieniame gyvenime (judamumas, mityba, asmens higiena, socialiniai santykiai) bei jo mąstymo, suvokimo gebėjimai, elgesio sutrikimai (Tvarkos aprašo 6.1 papunktis).
12. Sistemiškai vertinant šiuos teisės aktus, darytina išvada, kad tam, jog asmeniui būtų nustatyti tam tikri specialieji poreikiai, tiek asmens sveikatos būklė, asmens organizmo funkciniai sutrikimai, tiek šių sutrikimų sąlygoti asmens gebėjimai būti savarankiškam kasdienėje veikloje turi atitikti Tvarkos apraše nustatytus kriterijus, kurie įvertinami pagal Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelę. Iš pradžių vertinama asmens sveikatos būklė ir asmens organizmo funkciniai sutrikimai, o jei šie neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas toliau nebevertinamas.
13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, kad administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (žr. pvz., LVAT 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012, 2013 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-847-602/2019). Teismas, vadovaudamasis NSIĮ ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, šiuo atveju vertina ar pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimas buvo atliktas ir skundžiami sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio imperatyvias nuostatas administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, teismas, pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, turi spręsti tik teisės klausimus – ar Tarnyba, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, Ginčų komisija spręsdami dėl pareiškėjai specialiųjų poreikių nustatymo laikėsi teisės aktų reikalavimų. Be kita ko, Tarnyba, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius sprendžia dėl specialiųjų poreikių nustatymo, taikydami dokumentinės analizės metodą, pasitelkdami specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam reiškinių vertinimui medicinine prasme.
14. Pagal esamą teisinį reguliavimą asmuo ar asmens atstovas asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta tvarka kreipiasi į asmenį gydantį gydytoją dėl siuntimo į Tarnybą specialiesiems poreikiams nustatyti ir nurodo savo ir asmens, dėl kurio kreipiasi, vardą, pavardę, gimimo datą. Jei asmuo ar asmens atstovas į asmenį gydantį gydytoją kreipiasi dėl kitos priežasties ir asmenį gydantis gydytojas nustato, kad po asmeniui taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, jis vizito ar konsultacijos metu informuoja asmenį ar asmens atstovą apie galimybę kreiptis į Tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo (Tvarkos aprašo 7 punktas). Pažymėtina, kad Tarnybai nesuteikti įgaliojimai tikrinti gydančių gydytojų parengtų medicininių dokumentų, pasisakyti dėl jų pagrįstumo ar tiesiogiai tirti asmens sveikatos būklę, nes Tarnyba nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neturi įgaliojimų spręsti su asmens sveikata susijusių klausimų: stebėti asmens sveikatos būklę, atlikti reikalingus tyrimus ar skirti gydymą. Asmens sveikatos priežiūrą atlieka ir visus su paciento sveikata susijusius klausimus sprendžia asmenį gydantis gydytojas. Todėl atlikdami vertinimą Tarnybos specialistai vadovaujasi asmenį gydančio gydytojo parengtais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais asmens sveikatos funkcinius sutrikimus.
15. Byloje nustatyta, kad tiek Tarnybos teritorinis skyrius, tiek Tarnyba ir Ginčų komisija, spręsdami pareiškėjos specialiojo poreikio nustatymo klausimą, vadovavosi Siuntimo, ligos istorijos, specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis. Siuntime pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM nurodytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Be to, iš medicinos dokumentų išrašų ir siuntimų matyti, kad pareiškėja skundėsi (duomenys neskelbtini), pareiškėjai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pareiškėja nukreipta į eilę endoprotezui gauti, skyrus endoprotezą, atvykti pakartotinai konsultacijai operacijos datai paskirti bei kraujagyslių chirurgo konsultacijai dėl kraujotakos įvertinimo prieš numatomą kairio klubo sąnario endoprotezavimo operaciją.
16. LVAT 2013 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, apygardų administraciniams teismams imperatyviai nurodė, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai, todėl administracinis teismas iš esmės neprivalo pasisakyti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba ir Ginčų komisija atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios jau nustatytų. Kitokių specialistų pagrįstų medicininių išvadų, nei buvo nustatytos atsakovo, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra. Abejoti administracinėje byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų bei pareiškėjui atliktų ir medikų aprašytų tyrimų duomenimis teismas neturi jokio pagrindo.
17. Tvarkos aprašo 1 priede pateikta Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelė. Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad sprendžiant specialiojo nuolatinės specialiųjų poreikių nustatymo pareiškėjai klausimą, buvo vertinama, ar pareiškėjos sveikatos būklė atitinka Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelėje nurodytus bazinio funkcionavimo lygmens kriterijus. Priimant ginčijamus sprendimus buvo vertinti Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės 42, 44 ir 45 punktai, kurie negali būti taikomi, nes pareiškėja juda be pagalbinių priemonių. Ginčijamuose sprendimuose taip pat buvo įvertina, kad pareiškėjos organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, todėl asmens savarankiškumas nevertinamas ir jai specialieji poreikiai nenustatomi (Vertinimo aktas Nr. 2774 ir Vertinimo aktas Nr. 1976).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos sveikatos būklė, nustatytos diagnozės bei organizmo funkciniai sutrikimai nebuvo tokie, kad atitiktų Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytus kriterijus, todėl atsakovas pagrįstai nenustatė specialiųjų poreikių. Tvarkos aprašas, reguliuojantis specialiųjų poreikių nustatymą, įtvirtina tiek Tarnybos, kuri nustato specialiuosius poreikius, teises ir pareigas, tiek ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipiančios asmenis į Tarnybą specialiesiems poreikiams nustatyti, teises ir pareigas. Tvarkos aprašo minėtos normos aiškiai įtvirtina, kad specialieji poreikiai nustatomi remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais dokumentais. Tarnyba priimanti sprendimą dėl asmens specialiųjų poreikių nustatymo remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais medicininiais dokumentais, neturi kompetencijos ir nesprendžia jokių klausimų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Darytina išvada, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens specialiųjų poreikių nustatymo, neturi ir negali turėti esminės reikšmės argumentai dėl asmens sveikatos būklės, jos pasikeitimų, asmeniui suteiktų gydymo paslaugų kiekio ir kokybės, nes specialieji poreikiai nustatomi remiantis medicininiuose dokumentuose sveikatos priežiūros įstaigos nurodytais duomenimis, užfiksuotais siuntimo išdavimo metu.
19. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal NSIĮ 2 straipsnio 13 dalį specialiosios pagalbos reikmės poreikis atsiranda dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų ir aplinkos veiksnių, tačiau ne dėl ligos ar traumos. Kaip matyti, Tvarkos aprašo 1 priedas įtvirtina bazinio funkcionavimo lygmens kriterijus, pagal kuriuos vertinamas specialiojo nuolatinės slaugos ir (ar) priežiūros, ar pagalbos poreikis, todėl nustatant specialųjį nuolatinės slaugos ir (ar) priežiūros, ar pagalbos poreikį, privalo būti nustatytas bent vienas iš Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelėje nurodytų pagrindinių kriterijų. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančius medicininius dokumentus, teismas sprendžia, kad pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka ginčui aktualių Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės punktų taikymo sąlygų, todėl tiek Tarnybos teritorinis skyrius, tiek Tarnyba ir Ginčų komisija pagrįstai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjai nustatyti specialųjį nuolatines priežiūros (pagalbos) poreikį. Pagal Tvarkos aprašo 15.3 papunktį asmens savarankiškumas nevertinamas ir specialieji poreikiai nenustatomi, kai asmens organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus.
20. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimas atliktas laikantis Tvarkos apraše nustatyto teisinio reguliavimo, ginčijami sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis (tyrimų rezultatais, gydytojų išvadomis). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja skunde nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų atlikto tyrimo išsamumą ar pagrįstumą, be kita ko, nenurodė bei nepagrindė skunde nurodytų aplinkybių, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos ligos istorijos duomenis. Pažymėtina, jog pasikeitus sveikatos būklei asmuo turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į Tarnybą ir kitų medicininių dokumentų parengimo, kurie turėtų būti pateikti Tarnybos teritoriniam skyriui pakartotiniam specialiųjų poreikių vertinimui.
21. Teismas sutinka su Tarnybos nuomone, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia išimtinai subjektyviu vertinimu. Teismas pažymi, kad kiekvieną kartą atlikdami pakartotinį specialiųjų poreikių vertinimą Tarnybos specialistai remiasi iš naujo pateiktais, vertinimo metu esamą asmens sveikatos būklę patvirtinančiais medicininiais dokumentais. Tarnyba, iš naujo atlikdama vertinimą, nėra saistoma ankstesnių vertinimų ir sprendimų dėl specialiųjų poreikių nustatymo, todėl pareiškėja, manydama, kad jos sveikatos būklė pasikeitė, turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl siuntimo į Tarnybą ir medicininių dokumentų parengimo, kad jos specialieji poreikiai būtų vertinami iš naujo (LVAT 2023 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-289-552/2023).
22. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai specialiųjų poreikių vertinimas buvo atliktas kompetentingos institucijos, laikantis teisės aktuose nustatytų pagrindinių procedūrų, remiantis Tarnybai pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis ir juos atitinkamai įvertinus.
23. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijami Ginčų komisijos sprendimas ir Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 10 straipsnio reikalavimus – yra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas įvertinęs pirmiau minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs ginčijamų Ginčų komisijos sprendimo ir Sprendimo neteisėtumo pagrindų, daro išvadą, jog pareiškėjos skundas dėl Ginčų komisijos sprendimo ir Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
24. Teismas daro išvadą, kad Ginčų komisijos sprendimas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo. Nepatenkinus skunde suformuluoto pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjos specialiųjų poreikių nustatymo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.