- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- 1-2243-506/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-18059-17
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- G. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Anastasijai Česonienei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " direktoriumi, teistas (teistumai išnykę) kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, taip pat jis pažeidė viešąją tvarką:
jis 2017-04-15 apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose - (duomenys neskelbtini), Vilniuje, - vakarienės metu susikivirčijęs su žmona I. M. tyčia du kartus ranka sudavė jai į veidą, sukeldamas I. M. fizinį skausmą. Po to, išėjęs į laiptinę paskui kviestis pagalbos išbėgusią I. M., priekaištaudamas atsitiktinai laiptinėje sutiktam kaimynui S. D. neva šis, siūlydamas I. M. pagalbą, kišasi į šeimos reikalus, G. M. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė S. D. į veidą. Taip G. M. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Apklaustas kaltinamuoju G. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017-04-15 - tai buvo šeštadienis prieš Velykas,- 15 val. paskambinusi žmona paprašė grįžtant iš darbo atvežti jai alaus. Jis nupirko alaus ir 0,7 l talpos butelį viskio. Vakarienės metu žmona labai apgirto, pradėjo lyginti jį su savo buvusiais partneriais – tai sukėlė jam pavydą. Juodu susipyko, žmona pradėjo mosikuoti prieš jį rankomis, todėl jis gindamasis sudavė jai delnu per veidą. Žmona nesiliovė ir toliau mosikavo rankomis, jis vis ją bandė raminti ir sudavė antrą kartą - viskas vyko labai greitai, todėl smulkmenų nepamena. Smūgius jis sudavė apimtas pavydo, spontaniškai - nenorėdamas. Po to jis nuėjo į balkoną parūkyti, o grįžęs į kambarį neberado nei žmonos, nei vaiko. Išėjęs į koridorių pamatė į laiptinę įeinančią žmonos mamą su jų vaiku ant rankų. Jo žmona tuo metu prie lifto kalbėjosi su kaimynu, o jam priėjus žmona pasakė, kad jau iškvietė policiją. Apimtas pavydo jis susistumdė su kaimynu – tai vyko atvažiavus liftui - lifto kabinoje, ir sudavė kaimynui kumščiu į veidą. Po to, kaimynas pasišalino, o jis grįžo į butą ir laukė policijos pareigūnų. Dėl savo veiksmų labai gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Šio požymio nesant – veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d.
Kaltinamasis G. M. yra jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje subjektas, nes jis ir nukentėjusioji I. M. yra sutuoktiniai.
Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, dėl kurio nukentėjusiam asmeniui sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pakanka nustatyti, jog kaltininko tyčiniai veiksmai pasireiškė bent vienu iš objektyviųjų požymių - mušimu arba kitokiu smurtavimu, ir sukėlė bent vieną iš nurodytų pasekmių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojamą ar trumpą susargdinimą.
G. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai ir jo kaltė įrodyti iš dalies kaltu prisipažinusio paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiųjų I. M. ir S. D. parodymais, liudytojos S. K. parodymais taip pat rašytiniais duomenimis. Visi jie tarpusavyje neprieštaringi ir vieni kitus papildo.
Kaltinamasis prisipažino, kad namuose tarp jo ir žmonos įsižiebus konfliktui jis sudavė jai du kartus ranka per veidą.
Nukentėjusioji I. M. parodė, kad nurodytu metu jos neblaivus vyras namuose sukėlė konfliktą ir ranka du kartus jai sudavė į veidą, dėl ko ji pajuto skausmą ir pažeminimą, išbėgusi į laiptinę kaimyno paprašė iškviesti pagalbą.
Liudytoja S. K. parodė, kad 2017-04-15 - Šv.Velykų išvakarėse, - atvykusi pas savo dukrą I. M. laiptinėje sutiko žentą G. M., savo dukrą ir kažkokį jaunuolį, kuris klausė jos dukros, ar jai nereikia pagalbos. Jos žentas buvo stipriai išgėręs, o ant dukros kairiojo skruosto aiškiai matėsi paraudimas. Dukra pasakė, kad su vyru susipyko dėl jo iškeltos pavydo scenos ir konflikto metu vyras jai sudavė per veidą. Dukra buvo labai susijaudinusi, verkė.
Nukentėjęs S. D. parodė laiptinėje kaimynės prašymu davęs savo telefoną, ši skambino į policiją, kvietė pagalbą dėl smurto šeimoje.
Iš įvykio vieton atvykusio vyriausiojo patrulio M. B. tarnybinio pranešimo matoma, kad 2017-04-15 vakare (duomenys neskelbtini), Vilniuje jis rado susijaudinusią I. M., kuri pranešė, kad jos neblaivus vyras konflikto metu ranka sudavė į veidą ir, kad smurto poveikis jai pasireiškė fiziniu skausmu. Smurtu įtariamas asmuo buvo neblaivus, jis nieko nepaaiškino (b.l. 10-11).
Byloje yra iš BPC gauto garso įrašo stenograma, iš kurios matoma, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambino iš pradžių nukentėjusioji I. M., nurodydama, kad namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje prieš ją mažamečio vaiko akivaizdoje smurtauja sutuoktinis. Po to į Bendrąjį pagalbos centrą skambino nukentėjęs S. D., kuris taip pat nurodė, jog prieš kaimynę smurtauja jos sutuoktinis, be to, pranešė, kad ir jis pats pastarojo vyro buvo užpultas bei patyrė smurtą (b.l. 31-40). Aptartų faktinių duomenų pakanka išvadai, kad kaltinamasis G. M. fiziškai smurtaudamas prieš savo sutuoktinę I. M. – suduodamas jai du smūgius ranka į veidą, - sukėlė šiai fizinį skausmą.
Kaltinamojo G. M. versija, neva, konflikto metu jis smūgiavo nukentėjusiajai į veidą netyčia, vertinama kaip siekimas palengvinti savo padėtį. Tokia versija neturi loginio pagrindimo, ji paneigta kaltinamojo ir nukentėjusiojo elgesį mačiusio situacijos atžvilgiu pašalinio asmens S. D. parodymais, kuris laiptinėje sutiko labai susijaudinusią, verkiančią, sutuoktinio smurtu besiskundusią ir pagalbos ieškojusią nukentėjusiąją I. M. bei netrukus pats patyrė į laiptinę įpuolusio kaltinamojo agresiją bei priekaištus dėl kišimosi į jų šeimos reikalus. Iš S. D. parodymų turinio seka, kad toje situacijoje dėl kaltinamojo elgesio buvo reikalingas policijos įsikišimas. Aplinkybę, kad kaltinamasis buvo agresyvus ir elgėsi triukšmingai patvirtino ir liudytoja S. K.. Pagaliau ir pats kaltinamasis pripažino, kad konfliktą su žmona sąlygojo jo pavydas. Visa tai yra požymiai, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai prieš sutuoktinę, konkrečiai, du smūgiai į veidą, buvo tyčiniai. Didelis susijaudinimas nėra ta aplinkybė, kuri įtakotų kaltininko tyčios pobūdį.
Kaltinamojo veiksmai atitinka visus nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.
Viešosios tvarkos pažeidimas Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Padarinių atžvilgiu viešosios tvarkos pažeidimo sudėtyse kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta, t.y. viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti ir nesukonkretindamas kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai , o tik bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyti (LAT nutartys 2K -426/2008, 2K-159/2009, 2K-447/2010).
Kaltinamasis G. M. kaltinamas tuo, kad jis viešąją tvarką pažeidė būtent įžūliu elgesiu. Šis objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis nustatytas tiek kaltu iš esmės prisipažinusio paties kaltinamojo parodymais apie tai, kad jis triukšmingai elgdamasis namo laiptinėje, lifte susistumdė su jo žmonai pagalbą pasiūliusiu atsitiktinai įvykio vietoje buvusiu kaimynu S. D. bei smūgiavo šiam kumščiu į veidą, tiek nukentėjusiųjų S. D. ir I. M. bei liudytojos S. K. parodymais, tiek rašytiniais duomenimis.
Nukentėjusysis S. D. parodė, kad apie 19 val. laiptinėje sutiko verkiančią kaimynę, ši paprašė telefono paskambinti ir iš jo telefono iškvietė policiją dėl smurto šeimoje. Tuomet su vaiku ant rankų pasirodė akivaizdžiai neblaivus kaltinamasis, todėl jis (S. D.) moters pasiteiravo, ar reikia palaukti kartu kol atvyks policija. Vyriškis tada perdavė vaiką laiptinėje pasirodžiusiai moteriai ir puolė jį (S. D.), t.y. smogė jam kumščiu į kairįjį skruostikaulį, mėgino toliau smūgiuoti, tačiau jis apsigynė. Nuo kaltinamojo veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, ant skruostikaulio liko mėlynė, sumušimo vieta buvo skausminga. Triukšmingai besielgusiam kaltinamajam atsiradus laiptinėje, joje praėjo dar vienas žmogus, kuris su šunimi išėjo iš lifto ir pasišalino. Kaltinamojo elgesiu neabejotinai buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis.
Nukentėjusioji I. M. parodė, kad jos sutuoktinis laiptinėje užpuolė jai padėjusį iškviesti policiją kaimyną, kuris dar ir pasisiūlė pabūti kartu iki policijos atvykimo. Kaltinamasis su kaimynu apsistumdė lifte, tačiau kaimynas iš lifto išėjo ir pasišalino pakilęs laiptais. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai ir kaltinamąjį išsivežė.
Liudytoja S. K. parodė, kad 2017-04-15 - Šv.Velykų išvakarėse atvykusi pas savo dukrą I. M. laiptinėje sutiko žentą G. M., savo dukrą (duomenys neskelbtini) ir kažkokį jaunuolį, kuris klausė jos dukros ar jai nereikia pagalbos. Jos žentas liepė dukrai eiti į butą, o jaunuoliui pareiškė, kad šis nesikištų į šeimos reikalus. Jaunuolis greitai užbėgo laiptais į viršų, o jie su dukra ir žentu užėjo į butą.
Incidentą betarpiškai stebėjusių ir jame dalyvavusių liudytojos ir nukentėjusiųjų parodymai dėl esminių veikos vertinimo aplinkybių, t.y. dėl kaltinamojo sukelto triukšmo bei smurtinių veiksmų prieš S. D. yra vienodi, jie tarpusavyje neprieštaringi, taip pat atitinka kaltinamojo parodymus. Iš jų matoma, kad neblaivus ir agresyvus kaltinamasis G. M. 2017-04-15 apie 19.00 val(duomenys neskelbtini), Vilniuje, daugiabučio namo laiptinėje elgėsi triukšmingai, smurtavo - smogė kumščiu į veidą atsitiktiniam situacijos atžvilgiu praeiviui S. D..
Tokie veiksmai, kaip smurtavimas viešoje vietoje vienareikšmiškai vertinami kaip įžūlūs, nes tokiais veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų ( LAT nutartis 2010-10-05, Nr.2K-447/2010).
Incidentas vyko viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, tai yra viešoje erdvėje, į kurią gali laisvai patekti žmonės ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai.
Dėl kaltinamojo G. M. įžūlių veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kuri yra suprantama kaip visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos principais pagrįstų bendrųjų viešo elgesio taisyklių laikymasis, užtikrinantis visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Kaltinamojo sukelto šeiminio konflikto, kuris persikėlė į viešą erdvę, metu joje buvo nukentėjęs S. D., jis atkreipė dėmesį į triukšmą, atsiliepė į nukentėjusiosios I. M. pagalbos prašymą, buvo aktyvus siekdamas apsaugoti pastarąją nuo kaltinamojo agresijos, t.y. S. D. buvo priverstas atsitraukti nuo savo reikalų, imtis kaltinamojo tramdymo veiksmų, dėl ko patyrė pastarojo smurtą, kviesti policiją.
Iš byloje nustatytų aplinkybių seka, kad kaltinamasis G. M. įžūliai elgdamasis viešoje vietoje veikė neapibrėžta tyčia, t.y. jis turėjo numatyti ir numatė, kad tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams - sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Taigi kaltinamojo G. M. veiksmai savo pavojingumo laipsniu – padarymo būdu (įžūlus elgesys), padariniais (visuomenės rimties sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam) ir tyčios turiniu – neapibrėžtoji tyčia, atitinka LR BK 284 str. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nusikalstamos veikos kvalifikacija teisinga.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Asmens neblaivumo nustatymo pažymoje užfiksuota, kad G. M. 2017-04-15 19.57 val. nustatytas 1,63‰ girtumas) (b.l. 41).
G. M. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų.
Kaltinamasis teistumų neturi (teistumai išnykę), jis turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už nusižengimus, numatytus ATPK 124(1) str. 4 d. ir ANK 247 str. 37 d.. Priklausomybių ir psichikos ligos kaltinamajam nediagnozuotos (b.l. 59-63).
G. M. turi nuolatinį darbą, šeimą, augina mažametį vaiką, teigia, kad deda pastangas keistis, gauna psichologinę pagalbą.
Bausmės tikslų kaltinamajam teismas siekia skirdamas laisvės atėmimo bausmę bei atidėdamas jos vykdymą.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civiliniai ieškiniai nepareikšti.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje ir nuteisti:
pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Paskirtąsias bausmes Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu subendrinti jų dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti G. M. galutinę subendrintą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.
Įpareigoti G. M. pirmus šešis šio nuosprendžio vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat visą šio nuosprendžio vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio bei gydytojo nepaskirtų kitų psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, o jo netekimo atveju registruotis darbo biržoje.
Bausmės vykdymo atveju į atliktos bausmės laiką G. M. įskaityti sulaikymo trukmę – dvi paras nuo 2017-04-15 iki 2017-04-17, o laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę nuteistajam palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.