- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- 2S-920-160/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14079-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zita Smirnovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutarties netenkinti R. S. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
UAB „Vilniaus vandenys“ prašė priteisti iš R. S. 804,33 Lt skolos, 49,95 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Paaiškino, kad skola už suvartotą vandenį susidarė už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2012-08-31.
Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-14 sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš R. S. 804,33 Lt skolos, 49,95 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-04 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 77,90 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“.
Atsiliepimas
R. S. pateikė prašymą, kuriuo prašė sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Paaiškino, kad pranešimą apie ieškinį siųstą į darbovietę gavo 2013-01-07, o 2012-12-18 – 2013-01-06 buvo išvykęs, todėl atsiliepimą laiku neturėjo galimybės pateikti. Butą (duomenys neskelbtini), už kuriam tiektą vandenį susidarė skolą, įsigijo 2005-09-13, tačiau jame negyveno (tik deklaravo gyvenamąją vietą), 2006-2009 metais dirbo ir gyveno Prancūzijoje. Nuosavybės teise priklauso tik 52/100 dalys buto. 42/100 dalys priklauso V. S., kuri moka pagal nustatytą suvartojimo norma, o 6/100 dalys priklauso valstybei ir už šią dalį nemokama. Nors teismas nurodo, kad vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais, tačiau nenurodo kokie tie veiksmai. Deklaruota gyvenamojo vieta savaime neįrodo gyvenimo ir geriamo vandens naudojimo fakto. Ieškovas atsisako bute įrengti vandens skaitiklius, todėl realiai nesudaro sąlygų mokėti už sunaudotą vandenį.
UAB „Vilniaus vandenys“ prašė R. S. prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti. Paaiškino, kad atsakovas nenurodė jokių naujų aplinkybių galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas neginčija, jog vanduo į jam priklausantį butą buvo tiekiamas. Ieškovas neatsisakė įrengti vandens skaitiklius, o tik nurodė, jog jie bus įrengti, tik kai bendrasavininkai priims bendrą sprendimą dėl vandens skaitiklių įrengimo. Mokestis už vandenį paskaičiuotas pagal normą vienam asmeniui, kadangi atsakovas neteikė jokios informacijos apie bute gyvenančių asmenų skaičių, nepranešė apie nebegyvenimą bute.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-14 nutartimi nutarė R. S. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Padarė išvadą, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, o pareiškimo motyvai dėl sprendimo už akių panaikinimo yra nepagrįsti. Skolos susidarymo laikotarpiu atsakovas buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas pagrįstai mokesčius už tiekiamą geriamąjį vandenį bei nuotekų tvarkymą renka remdamasis viešųjų registrų duomenimis. Tarp šalių vandens tiekimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, pasireiškiančiais tuo, kad atsakovas nėra pasirašęs sutarties su ieškovu, tačiau jam priklausantys įrenginiai yra prijungti prie ieškovo tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Bute vandens skaitikliai nėra įrengti, todėl mokestis skaičiuotinas remiantis Vyriausybės 1997-12-31 nutarimu Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“. Atsakovas neįrodė, jog susitarė su buto bendrasavininke ir pateikė ieškovui susitarimą dėl skaitiklių įrengimo. Atsakovas pakeitė duomenis apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą jau po šios bylos iškėlimo, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iki skolos susidarymo raštu informavo ieškovą apie pasikeitusį gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Paaiškino, kad atsiliepimo laiku nepateikė, nes procesiniai dokumentai buvo įteikti pasibaigus terminui. Teismo argumentas, kad atsakovas neįrodė, kad jis iki skolos susidarymo raštu informavo ieškovą apie pasikeitusį patalpose gyvenančių asmenų skaičių, yra nesusijęs su byla. Tai patvirtina ieškovo raštas, kuriame teigiama, kad mokestis už paslaugas pagal normą skaičiuojamas ne pagal gyvenamosios vietos faktą, o pagal nuosavybės faktą. Teismas neatsižvelgė, jog butas dalinės nuosavybės teise priklauso trims asmenims.
Atsiliepimas
UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir nemotyvuotos, todėl negali būti laikomos tinkamomis, o teismo sprendimas turi būti paliktas galioti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 285 str. 1 d. sprendimas už akių gali būti priimamas tuo atveju, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir kita šalis savo paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Atsakovas teigia, kad ieškinį su priedais gavo 2013-01-07, t. y. grįžęs iš kelionės. Tačiau kaip tvirtina teismo pažyma apie įteikimą, ieškinys su priedais atsakovo darbovietės adresu įteiktas 2012-12-12 (b. l. 43). Pagal CPK 123 str. 3 d. kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, teismo procesinis dokumentas darbovietėje įteikiamas darbovietės administracijai. Šios tvarkos pirmosios instancijos teismas laikėsi, todėl laikyti, kad buvo pažeistos procesinės teismo sprendimo už akių priėmimo taisyklės yra nepagrįsta. Nesant proceso pažeidimų sprendimo panaikinimas galimas tik nustačius, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsakovas paaiškino, kad bute, kuriam ieškovas paskaičiavo mokesčius, negyveno, vandens tiekimo sutartis nėra pasirašyta, butas priklauso keliems bendrasavininkams, 6/100 dalies buto savininkas nenustatytas, ieškovas atsisako įrengti vandens skaitiklius.
Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro rodo, kad R. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 52/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). Taigi atsakovas turi pareigą proporcingai savo daliai mokėti mokesčius, susijusius su bendro daikto išlaikymu ir išsaugojimu (CK 4.76 str.). Šalių paaiškinimai tvirtina, kad atsakovas su ieškovu vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties nėra sudaręs, skaitiklis dėl geriamo vandens vartojimo kiekių nustatymo bute nėra įrengtas. Tuomet už geriamo vandens naudojimą gyventojai apmoka remiantis Vyriausybės 1997-12-31 nutarimu Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“. Šio Vyriausybės nutarimo 1.4 punktu nustatyta, kad tais atvejais, kai gyvenamuosiuose namuose ar butuose nėra įrengta apskaitos prietaisų, mokestis nustatomas pagal šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Vienam gyventojui vandens sunaudojimo normos, kai bute nėra įrengta vandens sunaudojimo apskaitos skaitiklių, nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės1992-05-07 potvarkiu Nrt. 777V. Kad pagal šias normas ieškovas neteisingai apskaičiavo vandens mokesčius, atsakovas ginčo nekėlė. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis bute negyveno, o tik deklaravo gyvenamąją vietą, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 9.8 punktą, vartotojai, kurie už sunaudotą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal savivaldybės nustatytas vandens suvartojimo normas, pasikeitus jų gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičiui privalo per 10 kalendorinių dienų raštu informuoti vandens tiekėją apie šį pasikeitimą. Todėl atsakovas turėjo pareigą ieškovui pranešti, kad negyvena bute nurodant, kiek asmenų bute liko gyventi. Kadangi nepateikė įrodymų, kad išvykęs iš buto, įteikė ieškovui tokį pranešimą, laikytina, kad už suvartotą vandenį pagal nustatytą normą turi apmokėti. Taigi naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir sprendimą už akių nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutartį palikti nepakeistą.