- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-10
- Bylos Nr.
- 1-385-853/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- R. A.
- Nukentėjusysis
- O. K., J. K.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. L.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigose, administracine tvarka nebaustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą, o būtent: 2012 m. spalio 8 d. apie 15.00 val. bute adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su sugyventine J. K., išdaužė kambario durų stiklą, išpylė virtuvėje pieną bei išmėtė daiktus, tyčia nukentėjusiajam mažamečiui O. K., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė striuke į šoną, taip smurtaudamas prieš mažametį vaiką – O. K., sukėlė jam fizinį skausmą.
Be to, jis smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2012 m. spalio 8 d. apie 15.00 val. bute adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su sugyventine J. K., išdaužė kambario durų stiklą, išpylė virtuvėje pieną bei išmėtė daiktus, tyčia nukentėjusiajam mažamečiui O. K. gim. (duomenys neskelbtini), sudavė striuke į šoną, mažamečių vaikų: O. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje nukentėjusiajai J. K., norint apginti vaiką, tyčia rankos delnais sudavė jai ne mažiau 3-4 smūgius per skruostus bei pastūmė ją, taip smurtaudamas, mažamečių vaikų akivaizdoje, sukėlė nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. A. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad parėjo namo būdamas girtas ir apimtas pavydo sukonfliktavo su savo sugyventine J., pats nesupranta, kaip, bet panaudojo smurtą prieš sugyventinę ir jos mažametį vaiką. Viskas kas parašyta yra teisingai. Buvo labai girtas prisimena, kaip išdaužė stiklą, daugiau tiksliai neprisimena, tačiau prisiima atsakomybę, jog smurtavo prieš sugyventinę ir jos vaiką. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. K. parodė, kad jos ir jos sūnaus O. R. A. atsiprašė, ji jam atleido ir su juo susitaikė. Prašė jo neteisti, kadangi ji laukiasi nuo jo kūdikio ir nori su juo gyventi kartu, nes sugyventinis smurtą jos atžvilgiu panaudojo pirmą kartą.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusioji ir nukentėjusiojo įstatyminė atstovė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Kaltinamojo R. A. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:
tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir fotolentelių, kur nurodyta, jog R. A. smurtavo artimoje aplinkoje prieš J. K. ir O. K., adresu (duomenys neskelbtini) (6-11 b.l.);bendra pranešimo apie įvykį informacija, kurioje nurodyta, jog vyras muša pranešėją ir tris nepilnamečius vaikus rankomis (4 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios J. K. parodymais, kuriuose parodė, kad ji su sugyventiniu R. A. gyvena kartu apie pusę metų ir jis yra jos sugyventinis, jie gyvena kartu, kaip vyras ir žmona, tik santuokos nėra įregistravę. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. spalio 8 d. apie 15 val. jos sugyventinis R. A. smurtavo prieš ją ir prieš mažametį jos vaiką O. K., gim. (duomenys neskelbtini). Tuo metu namuose buvo dar jos kiti vaikai A., gim. (duomenys neskelbtini), ir G., gim. (duomenys neskelbtini). Konfliktas tarp jos ir sugyventinio kilo, kadangi sugyventinis, būdamas girtas jos prašė cigarečių, tačiau ji jų neturėjo. R. A. išdaužė kambario durų stiklą, išmėtė daiktus, išliejo pieną, su striuke trenkė jos mažamečiui sūnui O. per šoną. Tada O. pradėjo verkti, nuo sukelto triukšmo pradėjo verkti ir visi kiti vaikai. Ji norėjo apginti nuo sugyventinio savo sūnų, tada sugyventinis jai su ranka trenkė 3-4 smūgius į abu skruostus, nuo smūgių jai paliko paraudimas ir skaudėjo abu skruostus. Todėl ji iškvietė policiją. Tai buvo pirmas kartas, kaip sugyventinis smurtavo prieš ją. Nori su sugyventiniu susitaikyti (15 b.l.); alkotesterio parodymų rezultatu, kuriame matyti, jog R. A. 2012-10-08 16.37 val. nustatytas 2,86 promilių girtumas (30 b.l.);2012-10-10 susitaikymo protokolu, kuriame nurodyta, jog R. A. susitaiko su nukentėjusiais J. K. ir O. K. bei pasižadėjo atlyginti padarytą neturtinę žalą (42 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
LR BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino...“. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį...“.
Kaltinamojo R. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis savo aktyviais veiksmais, t. y. suduodamas su striuke mažamečiui į šoną, sukėlė jam fizinį skausmą, kadangi nuo suduoto smūgio mažametis O. K. pradėjo verkti. Taip pat R. A. nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją J. K. teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis savo aktyviais veiksmais, tai yra suduodamas 3-4 smūgius rankomis nukentėjusiajai J. K. per veidą, taip sukėlė jai fizinį skausmą.
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamąjį R. A. padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,86 promilių girtumas) ir girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, tai patvirtino pats kaltinamasis teismo posėdžio metu (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Padaryta veika ir kaltinamasis R. A. atitinka LR BK 38 straipsnyje atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sąlygas: kaltinamojo padarytos veikos, tai nesunkūs tyčiniai nusikaltimai. Kaltinamasis R. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, susitaikė su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašė (42 b.l.). Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis R. A. galėtų padaryti naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis yra neteistas, duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu nebuvo (27 b.l.), administracine tvarka baustas, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, jog paskirtą baudą yra sumokėjęs (28-29 b.l.), yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (24 b.l.), todėl jis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Išaiškintina R. A., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Ž. G., gindamas viešąjį interesą, t. y. mažamečio O. K. interesus, pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu O. K. patyrė skausmą, baimę, šoką, dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, be to, buvo pažeistos vaiko, kaip žmogaus pagrindinės teisės – teisė į sveikatą, asmens neliečiamybę.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš kaltinamojo R. A. neturtinė žala yra 500,00 litų (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 straipsnio 4, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 67, 71 straipsniais,
nusprendžia:
R. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti R. A., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro civilinį ieškinį patenkinti visiškai.
Iš kaltinamojo R. A. priteisti nukentėjusiajam O. K. 500,00 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. A. kardomosios priemonės neskirti.
Kaltinamąjį R. A. iš laikino sulaikymo paleisti teismo posėdžių salėje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.