- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- 1-233-1007/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02688-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- V. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-02688-18 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2012 m. sausio 31 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnį, 236 straipsnį, 63 straipsnį – viešaisiais darbais 6 mėn., 2014 m. lapkričio 25 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 6 mėn., 2015 m. birželio 18 d. išregistruota iš Probuojamųjų asmens duomenų registro,
kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Č. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, t. y. 2018 m. sausio 15 d. apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini) kaime, name, išgertuvių metu būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 3.36 promilių girtumas), sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kaktos sritį savo motinai V. Č. ir padarė jai muštinę – pjautinę žaizdą kairio antakio srityje, ir taip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.
Kaltinamoji V. Č. ikiteisminio tyrimu metu kalta prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2018 m. sausio 15 d. vartojo alkoholį, išgertuvių metu namuose – (duomenys neskelbtini), ji sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kaktos sritį savo mamai V. Č. ir jai ant piršto buvusiu žiedu sužalojo mamai antakį. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Su mama susitaikė. Girtumas įtakojo jos nusikalstamą elgesį (b. l. 65,73).
Ikiteisminio tyrimu metu nukentėjusioji V. Č. nurodė, kad V. Č. yra jos dukra ir kartu su ja gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 15 d. namuose ji, jos sutuoktinis V. Č., dukra V. Č. ir dukters draugas vartojo alkoholį. Išgertuvių metu tarp jos ir dukters kilo konfliktas, kurio metu dukra rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veido sritį ir prakirto antakį, pradėjo bėgti kraujas, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pareigūnus ir medikus iškvietė dukters draugas. Ji dukrai pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Dukra V. Č. jos atsiprašė ir ji dukrai atleido (b. l. 12–13).
V. Č. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiama šiais byloje esančiais duomenimis:
Alkoholio kiekio matuoklio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. sausio 15 d. 17.58 val. V. Č. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3.36 promilių girtumas (b. l. 57).
Viktorijos Č. A. duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji V. Č. yra jos motina (b. l. 47).
2018-01-29 – 2018-02-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad V. Č. nustatyta muštinė-pjautinė žaizda kairio antakio srityje. V. Č. nustatytas kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu, buku, ribotą ar neribotą paviršių turinčiu, pjautinėmis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Sužalojimas, nustatytas V. Č., gali būti padaromas vienkartinai traumuojant sritį, kurioje jai yra nustatytas kūno sužalojimas. V. Č. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į (duomenys neskelbtini) ligoninę 2018-01-15, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. V. Č. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 32–33).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei V. Č. kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad V. Č. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – motinai.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniui numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Prokurorė siūlo V. Č. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai bausmę – viešuosius darbus 6 mėnesius, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 180 valandų. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir skirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 mėnesius, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 120 valandų.
V. Č. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorės prašoma jam skirti bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 74–78).
Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.
V. Č. padarė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad V. Č. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 13 punktu atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad V. Č. nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdama recidyviste. V. Č. nusikalstamą veiką padarė nedirbanti (b. l. 52), registruota darbo biržoje (b. l. 53), bausta administracine tvarka (b. l. 46), netekėjusi, (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro duomenis psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre neregistruota (b. l. 56).
Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskiriant prokuroro prašomą, minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, terminą nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės termino vidurkiui (BK 54, 61 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, V. Č. prisipažino kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018-01-15 14.40 val. iki 2018-01-16 14.59 val.
V. Č. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina ikiteisminio tyrimo metu V. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais teismas
nusprendžia:
Pripažinti V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jai skirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 180 valandų).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 120 valandų).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018-01-15 14.40 val. iki 2018-01-16 14.59 val., t. y. vieną sulaikymo parą prilyginant 6 (šešioms) valandoms viešųjų darbų.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti V. Č. paskirtą kardomąją priemonę – 2018 m. sausio 16 d. rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti V. Č., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti kaltinamajai.
Informuoti kaltinamąją, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.