Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. T-19-224/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-14
Bylos Nr.
T-19-224/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Nuteistasis
S. P.
Kategorijos
Byla Nr. T-19-224/2019
Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01341-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 14 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 357-271 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, paskirta 25 parų arešto bausmė;

2. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, paskirta galutinė subendrinta 11 metų 24 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3. Lietuvos Apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendis pakeistas – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, S. P. paskirta galutinė subendrinta 9 metų 24 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 15 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2014 m. spalio 31 d. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

2018 m. gruodžio 19 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-271 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam S. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas trečią kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip ½ dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo metu nuteistojo elgesys yra pasikeitęs teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 3 kartus baustas drausmine tvarka, tačiau paskutinė nuobauda jam skirta 2017 metų vasario mėnesį. Vėliau jis sugebėjo laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir jų nepažeidinėti. Už nepriekaištingą elgesį nuteistasis buvo paskatintas 7 kartus, jam buvo suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas, ir jis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Bausmės atlikimo metu nuteistasis siekia prasmingo užimtumo. Alytaus pataisos namuose nuteistasis mokėsi profesinio rengimo centre siuvėjo specialybę. Taip pat jis turi įgijęs elektriko, suvirintojo bei tekintojo specialybes. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas, nuteistojo teigimu, laisvėje jam nekiltų problemų susirasti darbą. Nuteistasis yra motyvuotas darbui. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau jis turi teigiamas nuostatas dėl jų vykdymo ir sprendžia turimas finansines prievoles. Nuteistasis planuoja gyventi motinos bute su savo šeima. Šiuo metu nuteistojo vaikai yra vaikų globos namuose, tačiau jis teigia, jog siektų susigrąžinti vaikus. Susiradęs darbą, jis sugrįžtų į doros kelią. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, kas jam padėjo pakeisti savo mąstymą bei sumažinti turimus kriminogeninius veiksnius. Bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus buvo išleistas į trumpalaikes išvykas į namus. Šiuos laikotarpius jis išbuvo be pažeidimų. Nuteistasis prisiima atsakomybę už savo elgesį ir aktyviai siekia pagalbos, kuri padėtų jam pasikeisti. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo ir šiuo metu vertinama 47 balais pagal OASys vertinimo metodiką. Statinius veiksnius sudaro 20 balų. Gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. K4-12349, kuriame nurodyta, jog S. P. nurodytoje gyvenamojoje vietoje būtų galimybė taikyti jam intensyvią priežiūrą. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 357-271 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo S. P. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas trečią kartą. Nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam S. P. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo S. P. nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė – 47 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 27 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Be to, byloje nėra duomenų apie akivaizdų rizikos balų sumažėjimą, kadangi pirmojo vertinimo metu rizikos vertinimo rezultatas buvo 52 balai, antrojo vertinimo – 51 balas, trečiojo vertinimo – 47 balai. Iš to galima spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu mažėjo, tačiau nežymiai – tik 5 balais. Nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika vertinama taip pat kaip vidutinė.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi, įgijo specialybių, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus bei ankstesnes Komisijos rekomendacijas, be to, jis palaiko artimus socialinius ryšius. Nors šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įverinti nagrinėjimo klausimo reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors tiek Komisijos nutarime, tiek ir socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama aplinkybė dėl nuteistojo kaltės pripažinimo bei gailėjimosi, tačiau ši aplinkybė nedaro esminės reikšmės lygtinio paleidimo klausimo sprendimui, kadangi ji jau buvo įvertinta priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę, todėl šiuo atveju ji vertinama tik nustatytų aplinkybių visumos kontekste.

Iš 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-265 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo S. P. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 7 Komisijos nariai, iš kurių 5 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, 1 narys pasisakė prieš nuteistojo lygtinį paleidimą ir 1 narys nusišalino nuo balsavimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis S. P. anksčiau jau buvo teistas 4 kartus. Šiuo metu nuteistasis atlieka pagal 2 apkaltinamuosius nuosprendžius jam paskirtą galutinę subendrintą 9 metų 24 dienų laisvės atėmimo bausmę už dviejų nesunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 6 dalis). Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Taigi vien jau tokios aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau nuteistasis buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo institutu jam nustatytas sąlygas. Taigi būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutus, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni jo teisės pažeidimai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, suvirintojo bei tekintojo specialybes. Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi ir įgijo elektriko specialybę. Šiuo metu nuteistasis mokosi siuvėjo specialybę. Nuteistojo teigimu, išėjęs į laisvę, jis ketina ieškoti darbo ir įsidarbinti. Išėjęs į laisvę, nuteistasis planuoja važiuoti gyventi pas savo motiną. Pažymėtina, jog nuteistasis neturi savo nuosavo būsto. Nuteistojo teigimu, prieš bausmės atlikimą jis buvo registruotas darbo biržoje ir turi 8 metų darbo stažą. Svarbu paminėti ir tai, jog nuteistasis yra neįgalus bei turi sveikatos problemų. Teismas pažymi, jog aptartos aplinkybės neduoda jokių garantijų dėl to, jog laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis tebeturi itin didelių finansinių įsipareigojimų. Pataisos namuose nuteistojo vardu gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia net 9 536,47 Eur, iš kurių jis teatlyginęs tik labai mažą dalį – 290,80 Eur. Be to, nuteistasis turi net 4 nepilnamečius vaikus, prie kurių išlaikymo prisidėti jis neturi galimybių. Akivaizdu, jog nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, kuriuos jam bus sunku sumažinti, kadangi jis turi sveikatos problemų, ribojančių jo darbingumą. Pažymėtina ir tai, jog laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą gavo 1 125,81 Eur ir tuo pačiu laikotarpiu išleido 1 094,77 Eur.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis anksčiau buvo padaręs nusikalstamų veikų ir bendrininkų grupėje. Laisvėje nuteistasis bendravo su nedirbančiais, nusikalstamas veikas darančiais asmenimis. Pats nuteistasis pripažino, jog praeityje jis vienus metus laiko kasdien vartojo narkotines medžiagas. Teigia, jog šių medžiagų vartojimą nutraukė savarankiškai ir šiuo metu jų nevartoja. Nors nuteistasis teigia, jog laisvėje jis bendravo su daugeliu žmonių, nebuvo vienišas ar socialiai izoliuotas, tačiau šiuo metu nuteistojo socialiniai ryšiai su dauguma pažįstamų yra nutrūkę, jis stokoja gerų, artimų draugų. Nuteistojo savęs vertinimas vidutinis, jis pasitiki savimi, tačiau anksčiau buvo save žalojęs ir netgi bandęs nusižudyti. Nuteistojo bendravimas yra apsunkintas jo sveikatos sutrikimo (jis neprigirdi, todėl dažnai kalba pakeltu tonu). Nuteistojo elgesyje yra pasireiškęs impulsyvumas, nuteistasis pervertino savo sugebėjimus išspręsti turimas problemas savarankiškai, neįvertino galimų pasekmių. Dažniausiai nuteistasis sutelkia dėmesį į galimas teigiamas trumpalaikes pasekmes, jis nepakankamai įvertina sunkumus, galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes. Praeityje nuteistasis yra praradęs savitvardą, panaudojęs smurtą prieš kitą asmenį (teistas už du smurtinius nusikaltimus). Nuteistasis sunkiai priima kitokį požiūrį ar nuomonę, dažnai jis yra įsitikinęs savo teisumu, susidariusią situaciją vertina vienpusiškai.

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu buvo 7 kartus paskatintas, 3 kartus baustas drausmine tvarka ir dar net 6 kartus buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais. Šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Verta pažymėti ir tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymas, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi 7 paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme nėra pakankama, o tą patvirtina ir nustatyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai (neišbūtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, jo metu įvykdytas naujas nusikaltimas, smurtiniai nusikaltimai); gyvenimo stilius ir draugai (laisvėje bendravo su nedirbančiais, nusikalstamas veikas darančiais asmenimis bei buvo padaręs nusikaltimus ir bendrininkų grupėje); emocinė gerovė (ankstesni bandymai nusižudyti, savęs žalojimas, gerų, patikimų draugų, jų palaikymo stoka); mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, savitvardos stoka).

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar yra didelė – daugiau kaip 2 metai 11 mėnesių (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo S. P. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis S. P. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 357-271 dėl nuteistojo S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 357-271 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. P.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėjas Jonas Malinauskas