- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-10
- Bylos Nr.
- AS-556-414-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- G. K., G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. (G. K. ) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. (toliau - ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. vasario 23 d. atsakymą Nr. (1.23.)-7R-1474, taip pat įpareigoti atsakovą įvykdyti Ministro Pirmininko pavedimą ir kartu su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarnyba, Lietuvos advokatūros advokatų taryba apsvarstyti pareiškėjo išdėstytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problemas bei pasiūlymus joms spręsti ir apie rezultatus informuoti pareiškėją bei Vyriausybę.
Pareiškėjas paaiškino, kad pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2009 m. vasario 5 d. skundą dėl įpareigotų asmenų veiksmų ir pasiūlymų. Ministras Pirmininkas pavedė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai kartu su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarnyba, Lietuvos advokatūros advokatų taryba apsvarstyti pareiškėjo skunde išdėstytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problemas bei pasiūlymus joms spręsti ir apie rezultatus informuoti pareiškėją. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2009 m. vasario 23 d. raštu Nr. (1.23.)-7R-1474 atsakė į 2009 m. vasario 5 d. skundą, informuodama, kad pasiūlymai bus įtraukti į artimiausią Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarnybos, į kurią įeina ir Lietuvos advokatūros atstovas, posėdžio darbotvarkę. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neįvykdė Ministro Pirmininko pavedimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai kartu su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarnyba, Lietuvos advokatūros advokatų taryba apsvarstyti jo išdėstytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problemas bei pasiūlymus joms spręsti ir informuoti apie rezultatus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 p.).
Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsniu, 2 straipsnio 1 dalimi, 14 dalimi, 16 dalimi, 17 dalimi, 3 straipsniu, 5 straipsniu, administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo. Teismas, vertindamas bylai svarbias aplinkybes, nurodė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymą ginčija kaip individualų teisės aktą, t. y. vienkartinį teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam subjektui (ABTĮ 2 str. 14 d.). Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Atsižvelgiant į minėtas teisės normas darytina išvada, kad asmuo turi teisę kreiptis į administracinį teismą tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. vasario 23 d. raštas Nr. (1.23)-7R-1474 negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, kadangi šiame dokumente nenustatomos jokios teisės ar pareigos pareiškėjui, t. y. jis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (2006 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17 - 966/2006).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo nustatyti, ar pagrįstai Vilniaus apygardos administracinis teismas nutraukė administracinę bylą; pripažinus nutraukimą neteisėtu, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš esmės išspręsti administracinę bylą priimant sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjo 2009 m. kovo 27 d. skundo pagrindą sudaro - atsakovo nevykdymas Ministro Pirmininko minėto pavedimo ir jo nevykdymo rezultato teisėtumo klausimas. Skundo pagrindu iškelti reikalavimai - įpareigoti atsakovą įvykdyti Ministro Pirmininko pavedimą ir panaikinti pavedimo nevykdymo rezultatą - atsakovo 2009 m. vasario 23 d. atsakymą, kaip netinkamą veiksmą.
2. Priimamo akto pobūdį nulemia pobūdis kreipimosi, dėl kurio turi būti priimamas aktas. Šiuo atveju akivaizdu, kad Ministro Pirmininko pavedimo įvykdymas neturėjo būti išsprendžiamas atsakovo nuomonės pateikimu. Pareiškėjas iškėlė ginčą dėl Ministro Pirmininko minėto pavedimo įvykdymo. Pareiškėjo nuomone, tokio ginčo nagrinėjimas patenka į administracinio teismo nagrinėjimo sferą.
3. Teismas neįvertino svarbių bylai minėtų aplinkybių ir padarė neteisingą išvadą, jog pareiškėjas ginčija vien tik Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymą ir jį ginčija kaip individualų teisės aktą, kuris, teismo nuomone, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.
4. ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Iš teismo nutarties turinio matyti, kad teismas neatsakė į pagrindinį pareiškėjo reikalavimą dėl iškelto ginčo - įpareigoti atsakovą įvykdyti Ministro Pirmininko pavedimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Administracinių teismų praktikoje Nr. 5 (1.3.4.1. Dėl galimybės ginčyti uždarbio pažymos patikrinimo aktą) pasisakė, kad „<...> šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai priskirta spręsti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo. Iš šių teisės normų daroma išvada, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Individualus teisės aktas - tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, nustatantis tam subjektui ar subjektų grupei tam tikras teises ir pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. sausio 27 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A7-121/2004) nurodė, jog „ <...> į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.“ Šių teisės normų bei suformuotos teismų praktikos sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Atsakovas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17 - 966/2006, 2008 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-151/2008. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundžiamas sprendimas yra tik informacinio pobūdžio, kuriame išdėstyta atsakovo nuomonė dėl pareiškėjo pasiūlymų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reguliuojančių teisės aktų pakeitimu. Vertinant skundžiamo sprendimo turinį, darytina išvada, kad jis nesusijęs su pareiškėjo teisės ar saugomo intereso pažeidimu, todėl tiesiogiai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Iš pareiškėjo teismui paduoto skundo matyti, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra pareiškėjo reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. vasario 23 d. atsakymą Nr. (1.23.)-7R-1474, taip pat įpareigoti atsakovą įvykdyti Ministro Pirmininko pavedimą ir kartu su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarnyba, Lietuvos advokatūros advokatų taryba apsvarstyti pareiškėjo išdėstytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problemas bei pasiūlymus joms spręsti ir apie rezultatus informuoti pareiškėją bei Vyriausybę.
ABTĮ taikymo požiūriu nurodyti pareiškėjo skundo pagrindas ir dalykas yra reikšmingi sprendžiant klausimą, ar pareiškėjo skundžiamas dokumentas pažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi nepagrįstai administracinę bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, bet kurio priimto akto ar atlikto veiksmo (neveikimo). Tokia bendra taisyklė yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatyme (šio įstatymo 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).
Pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, atliktų veiksmų teisėtumo įvertinimo, todėl jos skundas negali būti vertinamas kaip nepriskirtinas administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui priėmus nagrinėti pareiškėjo skundą, nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo skunde teismui nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo nustatyti iš esmės nagrinėdamas bylą. Tai, jog skundžiamas aktas nesukelia teisinių pasekmių, neturi įtakos asmens teisėms ir tokiu būdu šių teisių nepažeidžia, gali būti pagrindas atmesti suinteresuoto asmens skundą, bet ne nutraukti bylą (2007 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-583/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS575-235/2009).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. K. (G. K. ) atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.