Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui N. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Patikslinto ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui N. Ž. asmeniškai įteikti 2020 m. rugpjūčio 29 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas platformoje elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_(duomenys neskelbtini) tikslu sudaryti vartojimo kredito sutartį su platformoje registruotais asmenimis portale www.gosavy.com, kurį administruoja ieškovė. Šios paraiškos pagrindu su atsakovu 2018 m. spalio 1 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovui buvo paskolinta 4 400 Eur kreditas 38 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma 32 proc., o atsakovas įsipareigojo grąžinti kredito sumą pagal kredito mokėjimo grafikus ir sumokėti sutartimi nustatytas palūkanas už naudojimąsi kreditu bei tarpininkavimo mokestį. Bylos duomenimis prieš suteikiant vartojimo kreditą atsakovui, ieškovė įvertino atsakovo kreditingumą. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai neįvykdė, t. y. pažeidė sutartį, skolintojams laiku nepervedė lėšų pagal Vartojimo kredito mokėjimų grafiką. Todėl ieškovė 2020 m. sausio 28 d. pranešimu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo nedelsiant grąžinti pagal sutartį mokėtinas sumas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties nutraukimą ar būtų atsiskaitęs su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovės reikalavimai priteisti 3 774,73 Eur negrąžinto kredito ir 646,47 Eur palūkanų iki sutarties nutraukimo 2020 m. sausio 28 d. yra pagrįsti, todėl tenkintini.

Vartojimo kredito specialiųjų sąlygų – paraiškos (ofertos) 2.4 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka sumokėti organizatoriui tarpininkavimo mokestį 391,60 Eur ir mokėti 32,12 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike, mokėjimo pranešimuose ir bendrosiose sąlygose. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 225,12 Eur tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 149,21 Eur negautų palūkanų pajamų iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 15 d.) bei 739,68 Eur negautų administracinio mokesčio pajamų iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 15 d.). Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punktas). Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Bylos duomenimis sutartis buvo sudaryta 38 mėnesių terminui ir pagal paskolos mokėjimo grafiką paskutinė įmoka turėjo būti atlikta 2021 m. gruodžio 15 d. Ieškovės teigimu, dėl atsakovo kaltės nutraukus sutartį, ieškovė negavo numatytų gauti pajamų iš įmokų (paskolos kapitalo dalies grąžinimo, pelno palūkanų ir mėnesinio administravimo mokesčio) už laikotarpį, kai sutartis galiotų. Tokie ieškovės nuostoliai (negautos pajamos) pagal sutartį ieškovės paskaičiavimu sudaro 1 149,21 Eur negautų (pelno) palūkanų, kurios priklauso ieškovei/skolintojams ir 739,68 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio, priklausančio ieškovei, kurios yra suskaičiuotos už sutartinį terminą, kurį sutartis būtų galiojusi, jei nebūtų nutraukta. Teismas sprendžia, kad toks ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 1 888,89 Eur nuostolių (negautų pajamų).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 58,14 Eur dydžio mokėjimo palūkanas ir 48,43 Eur delspinigius už termino mokėti mėnesines įmokas pagal grafiką praleidimą. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1, 5.4 punktuose numatyta, jog už naudojimąsi kreditu mokamos palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kai visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas. Kredito sutarties Bendrosiose sąlygose buvo numatyta, kad kredito gavėjui praleidus palūkanų mokėjimo terminą organizatorius gali skaičiuoti padidintas palūkanas pagal portale ar sutarties specialiosiose sąlygose nurodytus dydžius (Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2 punktas). Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 9.1.1 ir 9.1.2 papunkčiuose taip pat numatyta, kad kredito gavėjai laiku nepervedus lėšų pagal grafiką, ji papildomai privalo mokėti delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Pateiktoje mokėjimų lentelėje ieškovė apskaičiavo ne tik palūkanas, kaip mokestį už naudojimąsi paskola, kurios sudaro iš viso 646,47 Eur iki sutarties nutraukimo, tačiau ir 58,14 Eur palūkanas bei 48,43 Eur delspinigius. Nurodytos palūkanos ir delspinigiai apskaičiuoti atsakovei už pagal grafiką nesumokėtas sumas, nors ir skirtinga apimtimi, bet už tą patį laikotarpį. Taigi darytina išvada, kad apskaičiuotos 58,14 Eur palūkanos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Ieškovė prašo priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir netesybas, todėl jai iš atsakovės priteisiamos 58,14 Eur kompensacinės palūkanos, kurios apima 48,43 Eur delspinigius, o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 48,43 Eur delspinigius atmetamas (CK 6.71 straipsnis, CK 6.73 straipsnis).

Iš atsakovo ieškovei taip pat priteisiamos 18 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 593,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų 2.21 punktas).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 99 proc. reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 147,51 Eur dydžio dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 972 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą. Įvertinus tai, kad ginčo teisiniai santykiai nėra sudėtingi nei teisės, nei fakto požiūriu, ieškinys yra šabloniškas, advokatas V. Z. ieškovei teisines paslaugas teikia ne vienoje iš esmės analogiškoje byloje, darytina išvada, kad ieškovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstos ne visoje, o 500 Eur dydžio sumoje (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 179 straipsnio dalis). Būtent tokia suma ieškovei priteisiama iš atsakovo. Viso ieškovei iš atsakovo priteisiamas 647,51 Eur (147,51 Eur + 500 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio reikalavimų suma – 6 641,78 Eur, todėl ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro – 149 Eur. Tuo tarpu, ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 150 Eur (75 Eur + 75 Eur) dydžio žyminį mokestį. Todėl akivaizdu, kad ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant minėtoms aplinkybėms, ieškovei grąžintina jos sumokėta žyminio mokesčio dalis 1,00 Eur.

Byloje iš viso patirta 7,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bendras finansavimas“, juridinio asmens kodas 303259527, iš atsakovo N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 774,73 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 73 ct) negrąžintos paskolos, 646,47 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 47 ct) palūkanų iki sutarties nutraukimo 2020 m. sausio 28 d., 225,12 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus ir 12 ct) tarpininkavimo mokesčio, 1 888,89 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 89 ct) negautų pajamų iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 15 d.), 58,14 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus ir 14 ct) kompensacines palūkanas, 18 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 593,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 647,51 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 51 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,44 Eur (septynis eurus ir 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor AB Bank, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtą sumą, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bendras finansavimas“, juridinio asmens kodas 303259527, 2020 m. gegužės 18 d. sumokėto žyminio mokesčio dalį 1 Eur (vieną eurą ir 00 ct), išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia teismo nutartimi.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.