Kauno apygardos teismo nutartis

2007-04-11 · Civilinė byla Nr. 2A-287-260/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-11
Bylos Nr.
2A-287-260/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Antanas Burdulis, Arvydas Žibas
Ieškovas
J. A.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
J. K.
Advokatai
Dalius Mecelica, Vida Tarutienė
Kategorijos
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-287-260/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Drąsutis Stralkus
Procesinio sprendimo kategorija: 30.6;99.9; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Antano Burdulio ir Arvydo Žibo,sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Vidai Tarutienei, atsakovo atstovei L. P. , trečiojo asmens atstovui advokatui Daliui Mecelicai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-01703-52/2006 pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui J. K. dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu (b.l. 2-3, t.1) prašė pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas patalpas - III-1/1.40 kv.m., III-2/20.22, kv.m., III-3/6.60 kv.m., III-4/9.20 kv.m, III-5/11.01 kv.m., III-6/8.38 kv.m., 2/3 patalpos R-1/17.38 kv.m., viso 68.39 kv.m., esančias (duomenys neskelbtini), pagal LR Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovė nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), susideda iš patalpų - III-1/1.40 kv.m., III-2/20.22, kv.m., III-3/6.60 kv.m., III-4/9.20 kv.m, III-5/11.01 kv.m., III-6/8.38 kv.m., 2/3 patalpos R-1/17.38 kv.m., viso 68.39 kv.m., kurias šiuo metu nuomoja J. A. . Ieškovė minėtose patalpose gyvena nuomininko teisėmis nuo 1987 m., o prieš tai jų pagrindinė nuomininkė buvo jos motina - M. G. . Pastaroji negalėjo jų privatizuoti pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, kadangi neturėjo pakankamai lėšų. Ieškovė teisę privatizuoti ginčo patalpas įgijo anksčiau, tačiau dėl objektyvių priežasčių – vykusių teisminių procesų negalėjo jos tinkamai realizuoti. 2003 m. pasibaigus ginčams dėl patalpų, atsakovas Kauno m. savivaldybė 2003-11-28 su ieškove sudarė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Po šios sutarties pasirašymo, ieškovė dar kartą kreipėsi dėl nuomojamo buto privatizavimo, tačiau jai buvo nurodyta, kad LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimas baigėsi, todėl lengvatinėmis sąlygomis nuomojamą butą privatizuoti nėra galimybės. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė manė, jog ieškinys turėtų būti patenkintas. Tretysis asmuo J. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko, kadangi, pripažinus ieškovei teisę privatizuoti ginčo patalpas ir jai jas išsipirkus, būtų pažeisti jo interesai. J. K. kaip namo bendrasavininkas netektų teisės įsigyti rūsyje esančias patalpas. Be to, jo nuomone, ieškovė neatitinka visų LR Butų privatizavimo įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant ji galėtų privatizuoti patalpas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu (b.l. 121-124, t.2) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės trečiojo asmens J. K. naudai 1500,00 Lt atstovavimo išlaidų, 100,00 Lt žyminio mokesčio už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, bei priteisė iš ieškovės valstybės naudai 13,60 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Teismas padarė išvada, kad nors ieškovė dėl svarbių priežasčių ir yra praleidusi terminą įgyvendinti savo subjektinę teisę privatizuoti nuomojamas patalpas, tačiau patalpos - III-1/1.40 kv.m., III-2/20.22, kv.m., III-3/6.60 kv.m., III-4/9.20 kv.m, III-5/11.01 kv.m., III-6/8.38 kv.m., 2/3 patalpos R-1/17.38 kv.m., viso 68.39 kv.m., esančios (duomenys neskelbtini), nėra butas, jų paskirtis nėra gyvenamoji, todėl jos negali būti pripažintos tinkamu privatizavimo objektu. Teismas nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia ieškovės paaiškinimus, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra butas, kad jų paskirtis yra gyvenamoji, ir kad jos gali būti privatizuojamos. Ieškovės pateikta 2003-07-28 gyvenamosios patalpos nuomos sutartis savaime nepatvirtina aplinkybės, kad ji iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės nuomojo gyvenamosios paskirties patalpas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 128-131, t.2) ieškovė J. A. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-20 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantė mano, jog teismas, padaręs išvadą, kad „patalpos - III-1/1.40 kv.m., III-2/20.22, kv.m., III-3/6.60 kv.m., III-4/9.20 kv.m, III-5/11.01 kv.m., III-6/8.38 kv.m., 2/3 patalpos R-1/17.38 kv.m., viso 68.39 kv.m., esančios (duomenys neskelbtini), nėra butas, jų paskirtis nėra gyvenamoji, todėl jos negali būti pripažintos tinkamu privatizavimo objektu", išėjo už ieškinyje pareikštų reikalavimų ribų. Nei ieškovė, nei atsakovas nereikalavo pripažinti, kad ieškovės nuomojamas butas būtų pripažintas netinkamu privatizavimo objektu. Įstatyme tokio reikalavimo taip pat nėra. Atsakovas iš esmės sutiko su ieškiniu, tačiau LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ar daugiabučiams namams renovuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato galimybę privatizuoti butus tik teismine tvarka pripažinus teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Tik dėl šių priežasčių ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, kitu atveju pats atsakovas savo iniciatyva būtų sudaręs buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovės nuomojamų patalpų savininkas nuo 2003 metų iki šiol nepriėmė jokių sprendimų ar potvarkių dėl ieškovės nuomojamų patalpų statuso pakeitimo. Nuomos sutartis su ieškove nepakeista, ji yra galiojanti. Nuneigiančių tai įrodymų byloje nėra. Ieškovė buvo ir šiuo metu yra buto (duomenys neskelbtini), nuomininkė, buvo ir yra tinkamas subjektas buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Ieškovę tenkina šio buto būklė, tik todėl savo noru ji sudarė nuomos sutartį bei išreiškė savo valią privatizuoti butą ir pageidauja pasinaudoti savo teisėmis lengvatine kaina išsipirkti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Tretysis asmuo J. K. neturi jokių teisių į ieškovės nuomojamą butą ir jo valios pakeisti buto statusą nepakanka. Visiškai niekuo nepagrįstas teismo teiginys, jog „nuomininkas ir nuomotojas, pasirašydami nuomos sutartį, negali susitarti dėl jų paskirties, kadangi galiojantys teisės aktai tokios teisės nuomininkui ir nuomotojui nesuteikia". Teismas tokio teiginio nepagrindė jo nurodomais galiojančiais įstatymais. Toks teiginys būtent ir neatitinka galiojančių įstatymų. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad tik nuo turto savininko ir priklauso, kokios paskirties yra jo turima nuosavybė, o ši turima nuosavybė ir yra įtraukta į savininko turimą gyvenamąjį fondą, tai yra butas, dėl kurio nuomos yra sudaryta ir šiuo metu galiojanti nuomos sutartis. Teismas pažeidė CPK 185 str. nuostatas ir nevertino visų byloje esančių įrodymų, o būtent įrodymų, nurodančių (duomenys neskelbtini) statusą, šio buto priklausomybę. Nevertino teismas ir jau nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu aplinkybių ( CPK 182 str. l d. 2 p.). Priimdamas sprendimą, teismas nesivadovavo CPK 2 straipsnyje įtvirtintais civilinio proceso tikslais, neatsižvelgė į šiame straipsnyje įtvirtintą tinkamo įstatymo taikymo teismui nagrinėjant civilines bylas tikslą. Nepagrįstai teismas priteisė iš ieškovės trečiojo asmens J. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškovės ieškinį atmetė ne todėl, kad ji neįrodė savo ieškinio, o todėl, kad, teismo manymu, patalpų paskirtis nėra gyvenamoji. Ieškovė pageidauja išsipirkti tik atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, o ne trečiajam asmeniui priklausančias patalpas. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė. Tretysis asmuo J. K. šioje byloje nėra nei ieškovo, nei atsakovo pusėje, nes tiek ieškovo, tiek atsakovo pozicija šioje byloje yra vienoda - patenkinti ieškinį. Todėl pagal galiojančias CPK nuostatas J. K. turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atmetė ieškinį, prasilenkė su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Paminėti principai yra ne tik civilinės teisės, bet bendrieji teisės principai. Juos taikydamas, teismas įgyvendina savo konstitucinę pareigą užtikrinti teisingumą kiekvienoje byloje (Konstitucijos 109 str.). Minėtieji principai reikalauja, kad patys teismai veiktų teisingai, protingai ir sąžiningai. Ir tiktai tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištiriamas bylos aplinkybių visetas, priimamas teismo sprendimas atitinkantis CK 1.5 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 147-149, t.2) atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą tenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-20 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1703-52/2006 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad iš visų byloje esančių dokumentų akivaizdu, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), susideda iš dviejų butų, o duomenų, kad būtų trečiasis butas nėra. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2003-09-25 rašte Nr. S-957-2025 į trečiojo asmens J. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-104/2002, nurodyta, kad „1983-03-15 atliekant namo lA2p, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus buvo inventorizuoti trys butai: butas Nr. 1 (102,19 kv. m), butas Nr. 2 (102,73 kv.m.) ir butas Nr. 3 (56,81 kv.m), esantis pusrūsyje". Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino LR butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, kuriose nurodoma, kas gali būti pirkimo-pardavimo sutarties objektu. Atsakovo manymu, kad ginčo patalpos atitinka pirkimo-pardavimo sutarties objektą, patvirtina byloje sekantys įrodymai. Kauno miesto Lenino rajono DŽDT Vykdomojo komiteto 1972-08-25 sprendimo Nr. 302 pagrindu 7-ai namų valdybai 1972-08-25 buvo išduotas orderis Nr. 990, suteikiantis teisę apsigyventi gyvenamajame plote, adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto Lenino rajono DŽDT Vykdomojo komiteto 1973-02-09 sprendimu Nr.47 buvo nuspręsta suteikti gyvenamąsias patalpas įmonių, įstaigų ir organizacijų dirbantiesiems pagal priedėlį Nr.1. Šio priedėlio 12 punkte yra nurodoma, kad suteikti gyvenamąsias patalpas S. G. . Namų knygoje dėl įrašymo piliečių, gyvenančių name, adresu (duomenys neskelbtini), yra įrašai, kad nuo 1972-10-30 (duomenys neskelbtini), apsigyveno S. G. ir M. G. . Ginčo gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis l985-01-22 buvo perrašyta M. G. vardu. Kartu su M. G. šiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1987-11-04 gyveno ir buvo registruota jos dukra ir ieškovė J. A. . Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-11-07 įsakymo Nr. A-1787 pagrindu gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis buvo pakeista ieškovės J. A. vardu. Ši ginčo patalpų nuomos sutartis yra įregistruota viešajame registre.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 141-143, t. 2) tretysis asmuo J. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-20 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog apeliantės patalpos negali būti įregistruotos kaip gyvenamosios patalpos, todėl jos pareikšti reikalavimai negali būti tenkinami. Nekilnojamojo turto registre esantis registro įrašas Nr. 20/250901, patvirtinantis buto/patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), registraciją (2 t., b.l. 70) yra panaikintas (2 t., b.l. 98 ). VĮ Registrų centras pateikė duomenis apie pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) bei patvirtino, kad įrašas apie butą, esantį name, adresu (duomenys neskelbtini) yra klaidingas. Klaida ištaisyta (1 t. b.l. 113-114). Pastate yra įregistruoti tik du butai (2 t. b.l. 65-68, 96-98, 107-111). Archyvinės kadastrinių matavimų bylos (inv. Nr.11489) duomenimis yra viena patalpa, pažymėta indeksu III-2/19.34, kitos patalpos žymimos indeksu „R“, t.y., kaip rūsio patalpos. VĮ Registrų centro pateikti dokumentai turi didesnę įrodomąją galią nei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai. Kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantės patalpos negali būti įregistruotos kaip gyvenamosios patalpos. Teismas teisingai vertino ir kitus byloje esančius įrodymus (l t. b.l., 161, 162), kurie patvirtina, kad ieškovės nuomojamos patalpos yra įteisintos kaip rūsio patalpos, kurios sutinkamai Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis 7 straipsnio 3 dalimi Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti išbraukiamos iš gyventojų patalpų apskaitos ir pertvarkytos kitiems reikalams. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, tretysis asmuo nurodė, jog jis nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti, todėl teismo sprendimas priimtas trečiojo asmens naudai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai priteisė trečiojo asmens patirtas išlaidas iš ieškovės.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovės ir atsakovo atstovės prašė apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o trečiojo asmens J. K. atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, kaip to reikalauja CPK 320 straipsnis, pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas, daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas. Todėl šis teismo sprendimas nenaikintinas ir nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1p .). Kolegija tokią savo nuomonę pagrindžia šiais motyvais.

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog teismas, padaręs išvadą, kad „patalpos - III-1/1.40 kv.m., III-2/20.22, kv.m., III-3/6.60 kv.m., III-4/9.20 kv.m, III-5/11.01 kv.m., III-6/8.38 kv.m., 2/3 patalpos R-1/17.38 kv.m., viso 68.39 kv.m., esančios (duomenys neskelbtini), nėra butas, jų paskirtis nėra gyvenamoji, todėl jos negali būti pripažintos tinkamu privatizavimo objektu", išėjo už ieškinyje pareikštų reikalavimų ribų, nes nei ieškovė, nei atsakovas nereikalavo pripažinti, kad ieškovės nuomojamas butas nėra tinkamu privatizavimo objektu.

Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo motyvą laiko nepagrįstu. Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įstatymas nu­sta­tė vals­ty­bi­nio ir vi­suo­me­ni­nio bu­tų fon­do pri­va­ti­za­vi­mo (pir­ki­mo–­par­da­vi­mo) tvarką bei są­ly­gas, t.y. api­brė­žė, ko­kios gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos pa­gal šį įsta­ty­mą ga­li bū­ti perkamos, kas tu­ri tei­sę jas pirk­ti ir pan. Pagal LR Butų privatizavimo įstatymo 2 str. pirkimo-pardavimo sutarties objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose. Nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčą dėl įgytos teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą sprendžia teismas. Todėl jis, spręsdamas ginčą, pir­miau­sia privalo įvertinti, ar konkrečiu atveju yra vi­sos Bu­tų privatizavimo įsta­ty­me nu­sta­ty­tos to­kio pri­va­ti­za­vi­mo są­ly­gos, o bū­tent: a) ieš­ko­vas yra sub­jek­tas, ku­riam įsta­ty­mo su­teik­ta tei­sė pri­va­ti­zuo­ti bu­tą (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 4 straips­nis); b) gin­čo bu­tas yra gy­ve­na­mo­ji pa­tal­pa, ga­lin­ti bū­ti pri­va­ti­za­vi­mo ob­jek­tu (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 2 ir 3 straips­niai); c) ieš­ko­vas, kaip sub­jek­tas, ku­riam įsta­ty­mas su­tei­kė tei­sę pri­va­ti­zuo­ti bu­tą, šia tei­se pa­si­nau­do­jo, at­lik­da­mas veiks­mus, bū­ti­nus šiai tei­sei įgy­ti, ir tarp ieš­ko­vo ir at­sa­ko­vo, kaip bu­to privatizavimo (pir­ki­mo–­par­da­vi­mo) sub­jek­tų, su­si­klos­tė san­ty­kiai dėl gin­čo bu­to pri­va­ti­za­vi­mo (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 1, 5, 10, 11 ir ki­ti straips­niai). Į tokią praktiką teismus orientavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-03-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-394/2002. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės ieškinį dėl teisės privatizuoti nuomojamą butą pripažinimo, dėl visų aukščiau paminėtų privatizavimo sąlygų ir aiškinosi, nes nors vienos iš įstatyme numatytos sąlygos nesant, ieškovei negali būti pripažinta teisė privatizuoti ginčo patalpas. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas ir padarė išvadą, kad ieškovės norimos lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti patalpos neatitinka gyvenamosioms patalpoms keliamų reikalavimų, o todėl jos negali būti tokio privatizavimo objektu. Tokio fakto konstatavimas yra vertintinas kaip reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės nustatymas, o ne išėjimas už ieškinyje pareikštų reikalavimų ribų.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas, jog nuomininkas ir nuomotojas, pasirašydami nuomos sutartį, negali susitarti dėl jų paskirties, kadangi galiojantys teisės aktai tokios teisės nuomininkui ir nuomotojui nesuteikia, nepagrindė jokiais galiojančiais įstatymais. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad tik nuo turto savininko ir priklauso, kokios paskirties yra jo turima nuosavybė, o ši turima nuosavybė ir yra įtraukta į savininko turimą gyvenamąjį fondą, tai yra butas, dėl kurio nuomos yra sudaryta ir šiuo metu galiojanti nuomos sutartis.

Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo motyvą taip pat laiko nepagrįstu. Sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų, įregistravimo, pakeitimo ir išregistravimo priima Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, t.y. VĮ Registrų centras (LR nekilnojamojo turto registro įstatymas 2001 Nr.55-1948; LR Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr.1129 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai). VĮ Registrų centro išduodamuose pažymose yra nurodomi įregistruoti duomenys apie nekilnojamus daiktus, daiktines teises ir šių teisių suvaržymus, t.y. registro pateikti duomenys patvirtina įregistruoto daikto paskirtį. Kaip matyti iš byloje esančių VĮ Registro centro pateiktų duomenų, registre nuosavybės teisės Kauno miesto savivaldybės tarybai įregistruotos į 17/100 pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šio pastato daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos ne butais, o dalimis. Kolegija sutinka su teiginiu, jog kokia įregistruoto nekilnojamojo daikto paskirtis, priklauso nuo turto savininko valios. Tačiau, norėdamas pakeisti daikto paskirtį, savininkas turi kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą, kuris ir yra įgaliotas priimti dėl to sprendimus bei atlikti atitinkamų duomenų įregistravimą. 2003-11-28 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje šalių nurodytą patalpų paskirtį – gyvenamosios patalpos, nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas dviejų aukštų gyvenamasis namas su rūsiu, kuris yra suformuotas atskiru nekilnojamojo turto objektu – pastatu ir įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nors minėtame gyvenamajame name butai nėra suformuoti ir įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, tačiau gyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, pažymoje nurodyta, kad yra dvi (b.l. 107-111, t. 2). Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtu adresu būtų dar vienas nekilnojamojo turto objektas, įregistruotas kaip butas Nr. 3, ar kaip gyvenamoji patalpa. Iš VĮ Registrų centras informacijos (b.l. 94) matyti, kad Nekilnojamojo turto registre buto Nr. 3, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris ir registro įrašas yra panaikinti. Kauno apygardos teismas, nagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-19 nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas, pažymėjo, jog nagrinėjant bylą pakartotinai, būtina tiksliai nustatyti ginčo patalpų paskirtį, išsiaiškinti kiek butų yra gyvenamajame name, kurio adresas (duomenys neskelbtini), ar ginčo patalpos yra atskiras nekilnojamojo turto objektas.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog patalpos - III-1/1.40 kv.m., III-2/20.22, kv.m., III-3/6.60 kv.m., III-4/9.20 kv.m, III-5/11.01 kv.m., III-6/8.38 kv.m., 2/3 patalpos R-1/17.38 kv.m., viso 68.39 kv.m., esančios (duomenys neskelbtini), nėra butas, ir jų paskirtis nėra gyvenamoji. Todėl kolegijos nuomone apeliantė nepagrįstai nurodė, jog teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų, o būtent įrodymų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini), statusą.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, pagrįstai iš ieškovės trečiajam asmeniui J. K. priteisė atstovavimo išlaidas. Kauno apygardos teismas 2005-08-17 nutartimi (b.l. 150-153, t. 1) atnaujino procesą civilinėje byloje dėl neįtraukto į bylą J. K. , kadangi teismas konstatavo, jog sprendimo priėmimas turės įtakos J. K. teisėms. J. K. į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Nors CPK 93 straipsnyje kalbama tik apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, tačiau sistemiškai aiškinant CPK nuostatas šios nuostatos turi būti taikomos ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, atžvilgiu, nes pagal CPK 46 straipsnio 2 dalį trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais turi visas šalies teises ir pareigas. Bylos nagrinėjimo metu tretysis asmuo su pareikštu ieškiniu nesutiko, laikė jį neteisėtu ir nepagrįstu, prašė teismo atmesti. Byloje esantys kvitai (b.l. 61, 62, t.1; b.l. 17, 52-54, t. 2) patvirtina, jog tretysis asmuo naudojosi advokato teisine pagalba ir patyrė minėtas išlaidas.

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 700,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti – trečiajam asmeniui J. K. (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. A. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas - 700,00 Lt (septynis šimtus litų) advokato teisinei pagalbai apmokėti – trečiajam asmeniui J. K. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Antanas Burdulis Arvydas Žibas