Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-82-370/2010

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-03-03
Bylos Nr.: 2A-82-370/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas: AAS „Gjensidige Baltic“
Trečiasis asmuo: UAB „G4S Lietuva“
Advokatai: Eligijus Karbauskas

Kategorijos

73.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-82-370/2010

Teisėjas R. Girevičius Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5; 44.2.4.1; 44.5.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. kovo 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1320-740/2009 pagal ieškovės UAB „Prekybos namai „Toro“ ieškinį atsakovei AAS „Gjensidige Baltic“ dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „G4S Lietuva“, bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-25 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė iš atsakovės priteisti 28 930,53 Lt draudimo išmoką (posėdžio metu reikalavimą sumažino iki 28 772,97 Lt), 1134,91 Lt palūkanų, 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-11-21 su atsakove sudarė ieškovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį. 2007-10-12, apie 7.10 val., pastebėta, kad įsibrovus pro langą iš ieškovės patalpų pagrobtas ir sugadintas ieškovei priklausantis turtas. Įvykio metu ieškovė patyrė žalą: pavogtas 2 989,83 Lt vertės seifas, pavogta vaizdo stebėjimo ir įrašymo įranga su dviem vaizdo kameromis, žala su montavimo darbais – 5 337,93 Lt, pavogtas kėbulo matavimo programos atnaujinimas, žala – 381 Lt, pavogtas automatinių vartų distancinis pultas ir sugadinta automatika, žala – 1 355,93 Lt, pavogtas skaitmeninis fotoaparatas „Nikon“, vietoje kurio įsigytas „Panasonic“, žala – 1 126,27 Lt, pavogtas nešiojamas kompiuteris „HP“, žala – 3 097,50 Lt, visrakčių sistema su cilindru „Maste KEY“ (sistemos atkūrimo išlaidos) – 2 452 Lt, sudaužytas kabineto stiklas, žala – 234,18 Lt, supjaustytas minkštasis kampas, žala – 5 507,63 Lt, suskaldytas monitoriaus korpusas, žala – 463 Lt, sugadintas lango rėmas su lango varčia ir kabineto sienų remontas – 5 827,70 Lt. Kadangi atsakovė nustatytu terminu draudimo išmokos nesumokėjo, iš atsakovės priteistina 6 proc. palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (28 772,97 Lt – 400 Lt (franšizė) x 6 proc. : 12 mėn. x 8 mėn.), t. y. 1 134,91 Lt palūkanų.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai, neatidžiai, neapdairiai, pažeidė turto saugojimo taisykles, nes UAB „G4S Lietuva“ apsaugos darbuotojams pranešus apie signalizacijos suveikimą, ieškovo atstovas neatvyko į įvykio vietą ir neužkirto kelio vagystei arba žalos padidėjimui. Apie įvykį policijai buvo pranešta pavėluotai. Draudimo taisyklėse nustatyta, kad draudikas neatlygina nuostolių arba išlaidų, atsiradusių dėl draudėjo aplaidumo (bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ar atidžiai nevykdymo), kitų taisyklėse nustatytų pareigų neatlikimo. Taip pat atsakovė nesutiko su ieškovės pateiktu žalos skaičiavimu, nurodė, kad įrodytas ne visų daiktų praradimo faktas, be to, žala apskaičiuota ne pagal daiktų likutinę vertę, remonto darbų kainos neatitinka vidutinių.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl draudžiamojo įvykio jų kaltės nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-05-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisė 22 132,11 Lt draudimo išmoką, 885,28 Lt palūkanų, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, 3 043,56 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovei iš ieškovės priteisė 79,29 bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovo neatvykimą į saugomą objektą, kai jam buvo pranešta apie antrą kartą suveikusią signalizaciją, nurodant, kad nepastebėta jokio įsibrovimo ar turto sugadinimo požymių, laiko formaliu apsaugos sutarties pažeidimu. Draudimo sutartyje nėra nuorodos apie saugos sutarties sąlygų vykdymą ar saugos sutarties inkorporavimą į draudimo sutartį. Draudimo taisyklės reikalauja laikytis turto saugojimo taisyklių, tačiau turto saugojimo sąlygos, priemonės ar būdai nebuvo detalizuoti. Apie draudžiamąjį įvykį policijai buvo pranešta laiku, aplinkybė, jog pranešė saugos tarnyba, o ne ieškovės atstovai, yra teisiškai nesvarbi ir nedaro įtakos žalos kilimui ar jos dydžiui. Teismas nenustatė ieškovės įsipareigojimų pagal draudimo sutartį nevykdymo, kuris sudarytų pagrindą atleisti draudiką nuo atsakomybės, ir konstatavo, jog atsakovės atsisakymas išmokėti draudimo išmoką ieškovei yra nepagrįstas ir neteisėtas. Dėl apskaičiuotos žalos dydžio teismas nurodė, kad seifo pagrobimo faktas yra visiškai įrodyti, vėlesnis jo suradimas su akivaizdžiais sugadinimais neeliminuoja ieškovės teisės reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro naujo seifo įsigijimo kaina. Ieškovė įrodė, jog dėl vaizdo stebėjimo ir įrašymo įrangos pagrobimo patyrė 5 337,93 Lt nuostolį, nes tokia yra vaizdo stebėjimo ir įrašymo įrangos su dviem vaizdo kameromis įsigijimo bei montavimo darbais kaina, atsakovė nepagrįstai teigia, kad iki įvykio ieškovė išvis neturėjo tokios įrangos. Ieškovė įrodė patyrusi 381 Lt nuostolį dėl kėbulo matavimo programos atnaujinimo. Atsakovės reikalavimas šio nuostolio atlyginimui taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą atmestinas, nes toks reikalavimas buvo nurodytas 2007-10-22 prašyme atsakovei, nurodytas ieškinyje, o 2009-04-16 tik patikslintas pateikiant prekės įsigijimo dokumentus. Ieškovė įrodė patyrusi 1 355,93 Lt nuostolį dėl pagrobto automatinių vartų distancinio pulto ir sugadintos vartų automatikos. Atsakovės nurodoma aplinkybė, jog apie vartų automatikos sugadinimą ieškovė iš karto po įvykio nepranešė, nešalina atsakovės prievolės atlyginti ieškovės patirtą žalą. Ieškovė įrodė, kad vagystės metu buvo pagrobtas skaitmeninis fotoaparatas „Nikon“, vietoje kurio buvo įsigyta vaizdo kamera „Panasonic“, todėl naujos gamybos priemonės įsigijimo kaina sudaro 1 126,27 Lt nuostolį. Atsakovės argumentai, kad naujas daiktas nėra tos pačios rūšies ir paskirties, atmestinas nes tiek pagrobtas fotoaparatas, tiek nupirkta vaizdo kamera buvo/yra naudojami tiesioginėje ieškovės darbinėje veikloje ir jų paskirtis vienoda – fiksuoti vaizdą. Ieškovė ieškinį pareiškė nesuėjus ieškinio senaties terminui, laiku pateikė įrodymus dėl vaizdo kameros įsigijimo. Ieškovė nurodė patyrusi 3 097,50 Lt nuostolį dėl nešiojamojo kompiuterio „HP“ vagystės (kompiuterio kainą be PVM ieškovės atstovas patikslino posėdžio metu). Nei ieškovė, nei atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kokia yra analogiško naujo kompiuterio įsigijimo kaina įvykio dieną, todėl draudėjas turi teisę gauti draudimo išmoką ne didesnę už draudiko apskaičiuotą turto likutinę vertę – 1734,61 Lt. Ieškovė įrodė dėl pagrobtos seife buvusios visrakčių sistemos su cilindru „Maste KEY“ bei vėliau dėl sistemos atkūrimo patyrusi 2 452 Lt nuostolį. Atmestinas atsakovės argumentas, jog ieškovė nuostolio nepatyrė, nes buvo surastas seifas, kuriame buvo laikoma visrakčių sistema. Byloje nėra duomenų, kad kartu su seifu buvo rasti ir minimi raktai su cilindru „Maste KEY“. Ginčo tarp šalių dėl sudaužyto kabineto stiklo patirtos 234,18 Lt žalos nekilo. Ieškovė nurodė dėl vagystės metu sugadinto minkštojo kampo ir monitoriaus patyrusi atitinkamai 5 507,63 Lt ir 463 Lt žalą. Šalys nepateikė teismui įrodymų dėl sugadintų daiktų remonto vertės, todėl draudėjas turi teisę gauti draudimo išmoką ne didesnę už draudiko apskaičiuotą turto likutinę vertę – 1734,61 Lt už minkštąjį kampą ir 115,75 Lt už monitorių. 5 827,70 Lt nuostolį dėl sugadinto lango rėmo su lango varčia ir kabineto sienų remonto ieškovė grindžia 2007-10-16 lokaline darbų sąmata. Tokios sąmatos pateikimas numatytas ir taisyklių 15.5. punkto g) papunktyje, atsakovė šios sąmatos pagrįstumo nepaneigė. Atsakovės teismui pateikta sąmata negali būti pagrindu paneigti ieškovės pateiktus įrodymus dėl sugadinto nekilnojamojo turto remonto, nes, kaip nurodė atsakovė, jų sąmata sudaryta pagal statistines vidutines kainas. Kilus ginčui dėl darbų kainos, nė viena iš šalių nepasinaudojo teise skirti nepriklausomą ekspertizę. Sudarant draudimo sutartį šalys susitarė dėl besąlyginės 400 Lt kilnojamiesiems daiktams ir 400 Lt nekilnojamiesiems daiktams išskaitos (frančizės), todėl iš bendros priteistinos draudimo išmokos sumos išskaičiuotina 800 Lt. Atsakovė nevykdė savo piniginės prievolės aštuonis mėnesius, todėl iš jos ieškovės naudai priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, kurios yra 885,28 Lt. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų palūkanos už priteistą sumą (23 017,39 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2008-07-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-25 sprendimą, nustačius absoliutų jo negaliojimo pagrindą, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o tokio pagrindo nenustačius, sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinį priėmė teisėjas Egidijus Mickevičius, kuris priėmė nutartį perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui. Šią nutartį Klaipėdos apygardos teismas panaikino. Po apeliacijos byla nebuvo grąžinta nagrinėti teisėjui Egidijui Mickevičiui, o perduota teisėjui Ramūnui Girevičiui. Tai laikytina teisėjų sudėties nekintamumo principo pažeidimu ir absoliučiu byloje priimto sprendimo negaliojimo pagrindu. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovės atstovo neatvykimas į saugomą objektą po pranešimo apie signalizacijos suveikimą laikytinas formaliu pažeidimu, neturėjusiu įtakos žalai atsirasti. Apsaugos darbuotojai turėjo galimybę saugomą objektą apžiūrėti tik iš išorės, o ieškovės atstovas atvykęs galėjo apžiūrėti patalpas iš vidaus ir taip būtų užkirtęs kelią vagystei arba būtų galima žalą sumažinti. Ieškovės atstovas apsaugos darbuotojų ekipažą paleido, todėl objektas nebuvo saugomas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad draudikui neva nebuvo žinomos apsaugos sutarties sąlygos. Taip pat nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovė negali remtis apsaugos sutarties sąlygų pažeidimu, nes jos nebuvo inkorporuotos į draudimo sutartį. Draudimo sutartyje turi būti tik atskirai išskirtos tik tos turto saugojimo taisyklės, kurios yra papildomos, draudiko reikalaujamos, bet ne tos, kurios yra gerai žinomos draudėjui. Visų turto saugojimo, priešgaisrinės apsaugos ir kt. taisyklių nuostatų į draudimo sutartį neįmanoma įtraukti fiziškai. Ieškovės atstovo neatvykimas į saugomą objektą laikytinas ne tik taisyklių pažeidimu, bet ir bendros pareigos elgtis protingai ir rūpestingai pažeidimu. Ieškovės atstovui atvykus į saugomą objektą vagystė būtų užkirsta ar bent anksčiau pastebėta ir apie tai pranešta policijai, kuri turėtų daugiau galimybių išaiškinti nusikaltimą. Apsaugos sutarties nuostatos dėl ieškovės atstovo atvykimo į objektą pažeidimas pašalino trečiojo asmens UAB „G4S Lietuva“ atsakomybę dėl įvykio ir atėmė atsakovei teisę regreso tvarka reikalauti draudimo išmokos grąžinimo iš saugotojo. Nepagrįsti teismo argumentai, kad seifo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Seifas yra surastas, todėl draudikas privalo atlyginti tik jo remonto išlaidas. Vaizdo stebėjimo ir rašymo įrangos egzistavimas iki vagystės neįrodytas jokiais dokumentais. Teismas taip pat nepagrįstai vaizdo kamerą palaikė tos pačios rūšies ir paskirties gamybiniu įrenginiu kaip ir pavogtas fotoaparatas. Nepagrįsti teismo argumentai ir dėl turto sugadinimo nuostolių, nes lokalinė sąmata sudaryta asmens, dėl kurio kvalifikacijos nepateikta jokių įrodymų. Atsakovės pateikta sąmata sudaryta pagal vidutines rinkos kainas, t. y. jos viršija minimalias išlaidas, būtinas turtui atkurti į pradinę būklę. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad turto remontas buvo faktiškai atliktas. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 902 Lt žyminio mokesčio, nors pats nurodė, kad už ieškinį mokėtinas tik 885 Lt žyminis mokestis. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad ieškovės išlaidos už advokato paslaugas viršijo rekomenduotinus dydžius, ir taip pažeidė CPK 98 str. nuostatas. Be to, teismas nepagrįstai priteisė 6 proc. dydžio palūkanas nuo palūkanų už prievolės neįvykdymą.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sprendimui panaikinti nėra įstatyme nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjas R. Girevičius bylą perėmė dar esant pasirengimo stadijai. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų iš esmės nurodo tuos pačius motyvus, kaip ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime.

Trečiasis asmuo atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad ieškovė, jos atstovui neatvykus į saugomą objektą po to, kai buvo du kartus įspėta dėl signalizacijos suveikimo, pažeidė apsaugos sutarties nuostatas ir šalina trečiojo asmens atsakomybę dėl įvykio. Šis ieškovės pažeidimas yra esminis žalos atsiradimui. Apsaugos darbuotojai neturėjo jokios galimybės apžiūrėti patalpų iš vidaus. Ieškovės atstovui paleidus apsaugos darbuotojų ekipažą objektas buvo nebesaugomas, o objekto apsaugos sistemos judesio davikliai ryte po vagystės pastebėti užlipinti ir užklijuoti. Nepagrįstos teismo išvados, kad trečiojo asmens darbuotojai sutiko su ieškovės atstovo sprendimu nevykti. Tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Apeliacinio skundo argumentas dėl teisėjų sudėties nekintamumo principo pažeidimo yra nepagrįstas. Teismo sudėties nekintamumas turi būti užtikrinamas per visą bylos nagrinėjimo laiką. Šios taisyklės tikslas yra koncentruotai ir visapusiškai ištirti bylos įrodymus bei užtikrinti teismo ir teisėjo nepriklausomumą. Šiame kontekste CPK 16 str. nuostata „bylos nagrinėjimo metas“ suprantama kaip teisminis nagrinėjimas. Teisėjas Egidijus Mickevičius nepradėjo net pasiruošimo bylos nagrinėjimui, o nutartimi perdavė bylą Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui (t. 1, b. l. 120). Klaipėdos apygardos teismui šią nutartį panaikinus, bylą nuo pasiruošimo stadijos iki galutinio sprendimo priėmimo nagrinėjo tas pats teisėjas – Ramūnas Girevičius (t. 2, b. l. 5–99), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra įstatyme nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos faktinių aplinkybių įvertinimu. Aplinkybė, kad ieškovės atstovas po antro signalizacijos suveikimo nenuvyko į objektą, negali būti vertinama kaip abstrakčių draudimo taisyklių nesilaikymas (CK 6.193 str. 4 d.), nesiėmimas protingų priemonių gelbėti turtą ar sumažinti žalą ir juo labiau nešalina atsakovės sutartinės atsakomybės, nes į įvykio vietą atvykę apsaugos darbuotojai nieko įtartina nepastebėjo. Šalių sudarytoje atsakovei priklausančio turto draudimo sutartyje apskritai nebuvo numatyta draudėjo pareigos imtis kokių nors papildomų priemonių dėl turto techninės ar fizinės apsaugos, nenustatyta specialių saugojimo taisyklių. Ieškovė neįrodinėjo, kad draudimo sutartis su ieškove būtų sudaryta kitomis sąlygomis arba nebūtų apskritai sudaryta tuo atveju, jei ieškovės turtas konkrečiomis sąlygomis ir tvarka nebūtų saugomas trečiojo asmens, ar jame nebūtų įrengta kokių nors konkrečių parametrų specialių techninių apsaugos priemonių. Atsakovė, nebūdama ieškovės ir trečiojo asmens UAB „G4S Lietuva“ sutarties šalimi, negali remtis šios sutarties specialiomis sąlygomis, ir juo labiau šių sąlygų netinkamu vykdymu teisinti savo sutartinių prievolių pagal draudimo sutartį nevykdymo (CK 6.154, 6.196, 6.205, 6.206 str.). Apsaugos sutarties nuostatos neturi jokios įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms pagal draudimo sutartį, lygiai taip pat kaip ir draudimo sutartis neturi jokios įtakos trečiojo asmens UAB „G4S Lietuva“ teisėms ir pareigoms pagal apsaugos sutartį, todėl atsakovės argumentas, kad ieškovės atstovo veiksmai atėmė jai regreso teisę į trečiąjį asmenį, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovės su trečiuoju asmeniu nesiejo sutartiniai santykiai, o ieškovės atstovo veiksmai neužkirto kelio atsakovei reikšti reikalavimus už žalą atsakingiems asmenims remtis deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuostolių atlyginimo už pavogtus daiktus. Seifas 2007-10-12 buvo pavogtas, ieškovė 2007-10-15 įsigijo naują (t. 1, b. l. 11), todėl aplinkybė, kad pavogtas seifas vėliau, t. y. 2007-10-25, buvo surastas akivaizdžiai sugadintas (t. 2, b. l. 78–80), nešalina ieškovės teisės reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro naujo seifo įsigijimo kaina. Tiek pavogtas fotoaparatas, tiek ieškovės įsigyta vaizdo kamera skirti vaizdui fiksuoti, o kokie nors techniniai skirtumai yra nereikšmingi, nes jų vertė iš esmės nesiskiria (t. 1, b. l. 15, t. 2, b. l. 57). Atmestini ir apeliantės argumentai dėl sugadinto lango rėmo su varčia ir kabineto sienų remonto nuostolių. Atsakovės pateikta sąmata, apskaičiuota vidutinėmis rinkos kainomis, nepaneigia ieškovės sąmatos ir neįrodo, kad remonto darbai gali būti atlikti pigiau realiai, o ne teoriškai. Aplinkybė, kad remontas faktiškai dar nebuvo atliktas, nėra kliūtis priteisti ieškovės būsimus nuostolius, nes žalos faktas ir dydis yra įrodyti (CK 6.249 str. 3 d.).

Pagrįstas apeliantės argumentas dėl ieškovei iš jos priteisto žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad žyminis mokestis už ieškovės ieškinį sudaro 885 Lt, todėl akivaizdžiai suklydo ieškovės bylinėjimosi išlaidų apskaičiavime nurodydamas 902 Lt žyminį mokestį. Bendrą ieškovės išlaidų sumą pirmojoje instancijoje sudarė 3000 Lt atlyginimas advokatui + 885 Lt žyminis mokestis x 78 proc. = 3 030,30 Lt.

Atmestinas apeliantės argumentas dėl CPK 98 str. pažeidimo. Ieškovės atstovas advokatas Eligijus Karbauskas atstovavo ieškovei viso proceso metu, nuo pat ieškinio padavimo teismui, rašė atskirąjį skundą, prašymus, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose (t. 1, b. l. (t. 1, b. l. 7, 125, 126, t. 2, b. l. 16–19, 63–65, 88–93), todėl teismo priteista užmokesčio advokatui suma neviršija Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių sumų (2.2, 2.6, 8.2, 8.15, 8.16, 8.18 punktai).

Atmestinas apeliantės argumentas dėl 6 proc. palūkanų nuo teismo priteistos sumos priteisimo. CK 6.37 str. 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis, jų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 str. straipsnyje, kuriame numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 str. 4 dalies prasme.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, todėl jos naikinti ar iš esmės keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Patikslintina tik sprendimo dalis dėl iš atsakovės ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų jas sumažinant 13,26 Lt suma.

Ieškovė pateikė įrodymus dėl advokatui sumokėtų 2 500 Lt už teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgdama į aplinkybę, kad už visas teisines paslaugas pirmojoje instancijoje ieškovė advokatui sumokėjo 3 000 Lt, teisėjų kolegija mano, kad ieškovės prašoma priteisti suma už atstovavimą apeliacinėje instancijoje yra aiškiai per didelė, nes surašytas tik atsiliepimas į apeliacinį skundą, o teismo posėdis netruko nė valandos (Rekomendacijų 2, 8.11, 8.18 p.). Dėl šių priežasčių ieškovei priteistinų išlaidų apeliacinėje instancijoje suma mažintina iki 1 000 Lt (CPK 98 str.).

Trečiojo asmens UAB „G4S Lietuva“ prašymas iš ieškovės priteisti 900 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą surašant atsiliepimą (prisidėjimą) į atsakovės apeliacinį skundą netenkintinas, nes trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovės pusėje, kurios apeliacinis skundas iš esmės buvo atmestas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo dalį dėl ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstyti taip:

„Ieškovei UAB „Prekybos namai „Toro“ iš atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“ priteisti 3 030,30 Lt bylinėjimosi išlaidų“.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjos Virginija Nijolė GriškevičienėAlbina Pupeikienė