- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-07
- Bylos Nr.
- I-1545-331/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04009-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
- Trečiasis asmuo
- A. T., J. L.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjui A. N., atsakovės atstovei Skirmantei Makūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. T., J. L. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-08-02 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras sprendimu Nr. 17.9.-1870 dėl prokurorų etikos komisijos 2013-07-12 išvados Nr. 1.6.-21 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė panaikinti generalinio prokuroro 2013-07-12 sprendimą dėl prokurorų etikos komisijos 2013-07-12 išvados Nr. 1.6.-21 „Dėl advokato A. N. 2013-04-03 kreipimosi ir jo ginamojo A. T. 2013-03-29 kreipimosi“, išreikštą rezoliucija „Pritariu, tarnybinės nuobaudos GP ONKTD prokurorui J. L. neskiriu“ ir priėmė naują sprendimą - pripažinti, kad prokuroras J. L. nepadarė įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio ar kito Etikos kodekso pažeidimo, už kurį galima tarnybinė atsakomybė (b. l. 23-30).
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, skundu (b. l. 1-4, 10-13) kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti 2013-08-02 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimą Nr. 17.9.-1870 dėl Prokurorų etikos komisijos 2013-07-12 išvados Nr. 1,6.-21, kuriuo buvo panaikintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013-07-12 sprendimas dėl Prokurorų etikos komisijos 2013-07-12 išvados Nr. 1.6.-21 „Dėl advokato A. N. 2013-04-03 kreipimosi ir jo ginamojo A. T. 2013-03-29 kreipimosi“, išreikštas rezoliucija „Pritariu, tarnybinės nuobaudos GP ONKTD prokurorui J. L. neskiriu“ ir priimtas naujas sprendimas - pripažinti, kad prokuroras J. L. nepadarė įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio ar kito Etikos kodekso pažeidimo, už kurį galima tarnybinė atsakomybė.
Paaiškino, kad 2012-01-09 įsakymu Nr. 1-16 generalinio prokuroro patvirtintų Prokurorų etikos komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 53 punkte aiškiai nustatyta, kad Komisijos išvados neskundžiamos. Jei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras J. L. nesutiko su Prokurorų etikos komisijos (toliau – ir Komisija) išvada, tai jis galėjo mėginti savo galimai pažeistas teises ir interesus ginti kreipdamasis į teismą, nes tokią teisę jam suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis. Tačiau 2013-07-18 prokuroras, nevertindamas Nuostatų 53 punkte aiškiai išdėstyto imperatyvo, kad Komisijos išvados neskundžiamos, kreipėsi į generalinį prokurorą su prašymu Nr. 17.9.-1776 nepritarti Prokurorų etikos komisijos 2013-07-12 išvadai Nr. 1.6..-21. Šiuo atveju generalinis prokuroras plečiamai aiškino Nuostatų 53 ir 54 punktus ir be jokio teisinio pagrindo sau suteikė įgaliojimus peržiūrėti savo paties sprendimą. Pagal Konstituciją veikti daugiau nei nustatyta konkrečiame teisės akte, juolab paties valstybės pareigūno patvirtintame teisės akte, neturi nei vienas valstybės pareigūnas, taip pat ir generalinis prokuroras. Tačiau generalinis prokuroras 2013-08-02 sprendimu Nr. 17.9.-1870 be teisinio pagrindo ir nustatytų procedūrų panaikino savo paties 2012-07-12 sprendimą ir priėmė naują sprendimą. Toks generalinio prokuroro 2013-08-02 sprendimas Nr. 17.9.-1870 galioti negali, nes priimtas viršijant kompetenciją (įgaliojimus) ir turi būti panaikintas.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 38-42) paaiškino, kad Komisija prokuroro J. L. atžvilgiu tyrimą dėl galimai padarytų tarnybinių pažeidimų pagal atliktame tyrime nurodytus 1 punktą, 2.2-2.3 punktus, 2.5-2.6 punktus nutraukė ir nenagrinėjo, nes procesinio pobūdžio veiksmų tyrimas aiškiai pažeistų prokurorų nepriklausomumo principą, o Komisija nėra įgaliota vertinti ikiteisminio tyrimo procesinio pobūdžio klausimų teisėtumo. Komisija, pagal atlikto tyrimo 2.1 punktą konstatavusi, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, pagal atlikto tyrimo 2.4 punktą, kad buvo padarytas Prokurorų etikos kodekso 5.4.1 punkto pažeidimas, generaliniam prokurorui pateikė išvadą. Komisija pasiūlė pripažinti, kad prokuroras J. L. padarė minėtus pažeidimus, ir neskirti prokurorui J. L. tarnybinės nuobaudos. Generalinis prokuroras 2013-07-12 Komisijos išvadai pritarė ir tarnybinės nuobaudos neskyrė, tačiau gavęs papildomos informacijos, kurią išanalizavus buvo pastebėta, kad kai kurie išvadoje nurodyti teiginiai, kurie yra esminiai pažeidimo pripažinimo klausimu, akivaizdžiai neatitinka faktinių aplinkybių, atsižvelgdamas į tai, kad aiškiai nepagrįsto sprendimo priėmimas pažeidė silpnesniosios šalies teises ir teisėtą lūkestį, kad visos abejonės būtų vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, generalinis prokuroras savo sprendimą peržiūrėjo ir jį pakeitė.
Kiekvienas asmuo, dalyvaujantis baudžiamajame procese, savo pažeistas teises gali ginti paduodamas skundus dėl prokurorų sprendimų ir veiksmų Baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka, be to, žala, atsiradusi dėl neteisėtų prokurorų veiksmų atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta tvarka. Tarnybinės atsakomybės taikymo procese pareiškėjo teisės apsiriboja teise pranešti apie pažeidimą ir gauti teisės aktais numatytą informaciją. Tarnybinės atsakomybės tyrimo procesas yra vidaus administravimo dalis, t. y. teisinis santykis tarp tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir institucijos, kuris konkrečius teisinius padarinius sukuria atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet ne asmeniui, pranešusiam apie galimai padarytą pažeidimą. Pareiškėjas nėra tarnybinės atsakomybės taikymo teisinio santykio subjektas, sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėju, todėl pareiškėjui nesukuria ir negali sukurti jokių subjektinių teisių ar pareigų, negali išreikšti jokių privalomo pobūdžio nurodymų, todėl pareiškėjas nelaikytinas suinteresuotu asmeniu Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėjo, kad 2013-08-26 negali būti laikoma diena, nuo kurios skaičiuotinas skundo administraciniam teismui padavimo terminas. Sprendimas buvo paskelbtas viešai, be to, jis išsiųstas pareiškėjui 2013-08-02.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Tretieji suinteresuoti asmenys A. T., J. L. teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 49, 56), todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina
Šioje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013-08-02 sprendimo Nr. 17.9.-1870, kuriuo panaikintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013-07-12 sprendimas dėl Prokurorų etikos komisijos 2013-07-12 išvados Nr. 1.6.-21 „Dėl advokato A. N. 2013-04-03 kreipimosi ir jo ginamojo A. T. 2013-03-29 kreipimosi“, išreikšto rezoliucija „Pritariu, tarnybinės nuobaudos GP ONKTD prokurorui J. L. neskiriu“ ir priimtas naujas sprendimas - pripažinti, kad prokuroras J. L. nepadarė įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio ar kito Etikos kodekso pažeidimo, už kurį galima tarnybinė atsakomybė.
Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, taip pat generalinio prokuroro sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad būtina įvertinti byloje susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį.
Kaip matyti iš pareiškėjo 2013-04-03 kreipimosi Nr. 17.1-6389 „Dėl prokuroro J. L. galimai padarytų Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso pažeidimų“ (Generalinės prokuratūros tyrimo medžiaga, b. l. 137-147), pateiktos informacijos ir suformuluoto prašymo („atlikti tyrimą, spręsti prokuroro J. L. atsakomybės klausimą, dėl to, kad jis netinkamai atliko savo pareigas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00019-11 pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, galimai pažeidė Prokurorų etikos kodekso reikalavimus“), pareiškėjas į atsakovą kreipėsi iš esmės siekdamas, kad generalinis prokuroras įvertintų pareiškėjo pateiktą informaciją, ir, esant pagrindui, spręstų prokuroro J. L. atsakomybės klausimą. Iš 2013-08-02 generalinio prokuroro sprendimo Nr. 17.9-1870 „Dėl prokurorų etikos komisijos 2013-07-12 išvados Nr. 1.6.-21” turinio matyti, kad atsakovas minėtame sprendime nurodytais argumentais konstatavo, kad prokuroras J. L. nepadarė įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio ar kito Etikos kodekso pažeidimo, už kurį galima tarnybinė atsakomybė. Kaip atsisakymą konstatuoti prokuroro pažeidimus nurodytos aplinkybės, kad prokuroras J. L. nepadarė pažeidimų, numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir Prokurorų etikos kodekse (Tyrimo medžiaga, b. l. 217-224).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas imasi ginti tik pažeistą ar ginčijamą teisę. ABTĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalys teisės aktus apibrėžia kaip individualius teisės aktus ir administracinius aktus, kurie sukelia atitinkamas teisines pasekmes tam tikriems subjektams. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo teismui reikalavimų matyti, jog pareiškėjas, kaip advokatas, gynęs kaltinamąjį A. T. baudžiamojoje byloje, siekia įpareigoti Generalinį prokurorą konstatuoti prokuroro J. L., palaikiusį kaltinimą šioje baudžiamoje byloje, tarnybinį nusižengimą susijusį su šiuo ikiteisminiu tyrimu, kad toks prokuroro nusižengimas padarytas, nors pats pareiškėjas nėra susijęs jokiais tarnybiniais santykiais su Generaline prokuratūra, kurios veiksmai (neveikimas) ginčijami.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuriam, vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio nuostatomis, yra pavesta formuoti vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, administracinėje byloje Nr. A14–1500/2005 yra išaiškinęs, jog „tarnybinio/drausminio pažeidimo objektas yra tarnybos tvarka ir tarnybinės pareigos <...> šiais teisės pažeidimais nėra pažeidžiami privataus asmens interesai. Tai reiškia, kad pareigūno nenubaudimas už padarytą ar tariamą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą negali būti laikomas kito privataus asmens įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiam asmeniui neatsiranda teisė kreiptis į teismą reikalaujant tokį pareigūną nubausti“. Akcentuotina, jog vadovaujantis šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, įvertinus pareiškėjo ir atsakovo pateiktą medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėjas neturi teisinio subjektiškumo ginčyti atsakovo generalinio prokuroro veiksmų (neveikimo) prokuroro J. L. atžvilgiu, nes ginčo sprendimas pareiškėjui apskritai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo teisės šiame ginče dėl drausminės atsakomybės taikymo prokurorui J. L. apsiriboja teise pranešti apie pažeidimą ir gauti teisės aktais numatytą informaciją. Drausminės atsakomybės tyrimas yra vidaus administravimo dalis, susijęs su tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir institucijos, kuris konkrečius teisinius padarinius sukuria atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet ne asmeniui, pranešusiam apie galimai padarytą pažeidimą. Pareiškėjas nėra tarnybinės atsakomybės taikymo teisinio santykio subjektas, sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su juo, todėl nesukuria ir negali sukurti pareiškėjui jokių subjektinių teisių ar pareigų, negali išreikšti jokių privalomo pobūdžio nurodymų, jis nelaikytinas suinteresuotu asmeniu ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme. Bylos įrodymai patvirtina, kad generalinio prokuroro sprendimas buvo paskelbtas viešai, be to, jis išsiųstas pareiškėjui 2013-08-02, pareiškėjas su juo susipažino, pateikė skundą teismui.
Be to, teismas pažymi, kad su ikiteisminiu tyrimu susijusių klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Tai yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinėje byloje Nr. A858-3031/2011). Šiuo aspektu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šioje byloje pareiškėjo skunde ginčijamas sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su juo, jam nesukuria ir negali sukurti jokių subjektinių teisių ar pareigų, sprendime nėra jokių privalomo pobūdžio nurodymų, pareiškėjas nelaikytinas suinteresuotu asmeniu ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, todėl nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, o administracinė byla nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 102 straipsniu, 149 straipsniu, teismas
nutaria:
nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. T. ir J. L. dėl sprendimo panaikinimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą