Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2 savarankiškų nusikalstamų veikų),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K. būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) katedros lektoriumi, turėdamas pareigą teisingai vertinti (duomenys neskelbtini), studentų žinias, laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 13 arba 14 dienos iki vasario 24 dienos susirašinėjimo elektroniniu paštu, trumposiomis žinutėmis bei 2009 m. vasario 20 dienos susitikimo metu tiesiogiai susitarė priimti 1 500 litų kyšį už tai, kad jis, V. K., neįvertinęs (duomenys neskelbtini) fakulteto pirmo kurso (duomenys neskelbtini) grupės studenčių E. B., J. S., J. S., N. S., D. D., D. K., E. U., I. B. žinių, parašytų joms teigiamus matematikos egzamino įvertinimo balus, tiesiogiai nurodė visą sumą pinigų – 1 500 litų sudėti į vienos studenčių sąsiuvinį ir šiuos pinigus tiesiogiai perduoti jam, V. K., matematikos egzamino perlaikymo 2009 m. kovo 6 dieną metu, ko pasėkoje jis, V. K., 2009 m. kovo 6 dieną apie 20 val. (duomenys neskelbtini) auditorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), matematikos egzamino perlaikymo metu savo naudai tiesiogiai priėmė iš E. B. 1 500 litų kyšį už teigiamų perlaikomo matematikos egzamino įvertinimo balų parašymą E. B., J. S., J. S., N. S., D. D., D. K., E. U., I. B., neįvertinus jų žinių, t. y. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Be to, kaltinamasis V. K. būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) katedros lektoriumi, turėdamas pareigą teisingai vertinti (duomenys neskelbtini) universiteto studentų žinias, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 24 dienos iki kovo 6 dienos susirašinėjimo elektroniniu paštu, trumposiomis žinutėmis bei 2009 m. vasario mėnesio pabaigoje įvykusio susitikimo metu tiesiogiai susitarė priimti 500 litų kyšį už tai, kad jis, V. K., neįvertinęs (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) pirmo kurso (duomenys neskelbtini) grupės studento J. C. žinių, parašytų jam teigiamą perlaikomo matematikos egzamino įvertinimo balą, tiesiogiai nurodė visą pinigų sumą – 500 litų, sudėti į sąsiuvinį ir šiuos pinigus tiesiogiai perduoti jam, V. K., matematikos egzamino perlaikymo 2009 m. kovo 6 dieną, metu, ko pasėkoje jis, V. K., 2009 m. kovo 6 dieną apie 20 val. (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) auditorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), matematikos egzamino perlaikymo metu savo naudai tiesiogiai priėmė iš J. C. 500 litų kyšį už teigiamo perlaikomo matematikos egzamino įvertinimo parašymą J. C., neįvertinus jo žinių, t. y. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad kaltu dėl abiejų inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai ir paaiškino, kad iš jo pusės su 7 grupės panelėmis, t.y. kaltinamajame akte nurodytomis merginomis, buvo tartasi, dėl ko užsimezgė pokalbis apie atlygį ir taip išėjo, kad jis sutiko paimti pinigus už teigiamą egzamino įvertinimą. J. C. jo labai prašė, daug su juo buvo susitikę, šnekėję ir jis sutiko įvertinti pastarojo žinias teigiamai. Buvo atvejis, kad panelės po paskaitos ar po egzamino, dabar tiksliai neatsimena, jam įteikė dovaną, kur buvo vyno butelis, saldainiai. Tai buvo viena tokia 7 grupės panelių poveikio forma, o kita forma buvo tokia, kad jos jo laukė po egzamino, tiksliai datos neprisimena, ir prašė, kad padėtų joms išlaikyti matematikos egzaminą. Šio pokalbio inicijavimas dėl egzamino perlaikymo buvo iš panelių pusės, o dėl to, kad vėliau visa tai išsirutuliojo į tai, jog jis paėmė pinigus, savo kaltę pripažįsta. Su panelėmis susirašinėjo žinutėmis elektroniniu paštu. Jis naudojosi savo asmeninio elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kito elektroninio pašto adreso neturėjo, o panelės turėjo bendrą grupės elektroninį paštą. Jis prašė panelių, kad jos parašytų jam ne iš bendro pašto, o iš asmeninio, todėl, kad bendrą paštą galėjo skaityti kiti grupės nariai, kurie neturėjo su tuo nieko bendra. Jis žinojo, kad 2009-03-06 panelės jam perduos pinigus bei kokią pinigų sumą. Taip pat žinojo, kad 2009-03-06 jam pinigus perduos J. C., bet sumos nežinojo. Tarimasis su J. C. taip pat vyko studento iniciatyva, kadangi viskas prasidėjo nuo elektroninio pašto žinučių, kuriose J. C. prašė teigiamai įvertinti jį matematikos egzamino metu. Po to jis dar asmeniškai buvo su juo susitikęs katedroje, kada tiksliai nepamena, bet mano, kad ne vėliau, kaip 2 savaitės iki egzamino pradžios, ir jie kalbėjosi. Nemano, kad tą jų pokalbį kas nors girdėjo. J. C. nieko konkrečiai nešnekėjo, tiesiog prašė įvertinti jį teigiamai ir siūlė atsilyginti už tai. Jis leido J. C. suprasti, kad sutinka su pastarojo siūlymu. J. C. jis davė išspręsti užduotis iš anksto. Norėjo ir panelėm išsiųsti užduotis, kad jos nors kiek pasiruoštų, kažką išmoktų, tačiau nespėjo to padaryti. Jis buvo nusprendęs visų pirma peržiūrėti ir įvertinti darbus ir jeigu pažymys būtų teigiamas, tai jį ir būtų parašęs, o jeigu balas būtų žemesnis už minimalų teigiamą penketą, tai pažymį būtų pakėlęs. Pripažįsta, kad sutiko su panelių pasiūlymu, tačiau mano, jog tam tikra prasme jis buvo provokuojamas paimti pinigus, nes iš jų pusės buvo rodoma didelė iniciatyva norint gauti teigiamą pažymį nesimokant. Dėl savo poelgio jaučiasi labai blogai, suvokia poelgio blogas pasekmes, kadangi vis tik padarė nusikaltimą, prarado darbą, nuvylė savo kolegas ir kitus žmones, su kuriais bendravo. Be to, studentų žinios dėl jo kaltės nebuvo įvertintos objektyviai ir tai yra didelė neteisybė kitų studentų atžvilgiu. Labai gailisi dėl to, ką padarė ir tikisi, kad ateityje tai nepasikartos.

Liudytoja E. B. apklausta teisiamajame posėdyje paaiškino, kad įvykio metu ji studijavo (duomenys neskelbtini), 1 kurse. Laikė matematikos egzaminą pas dėstytoją V. K., kelis kartus egzamino neišlaikė, apskritai egzaminą išlaikė nedaug studentų, tik keli grupiokai. Po to iš dėstytojo V. K. į bendrą grupės elektroninį paštą gavo kelias žinutes „kodėl nesimokot ir ką man su jumis, panelės, daryti“. Ji atrašė jam, kad mokosi, bet kažkodėl niekaip nepavyksta išlaikyti, gal kažką parašė apie pagalbą. Gavo iš dėstytojo atsakymą, kad jis gali padėti ir prašė, kad jos parašytų jam iš kito elektroninio pašto, o ne iš bendro grupės, kad niekas nematytų šitų žinučių. Po to susirašinėjimas vyko iš J. S. asmeninio pašto. Žinutėse dėstytojas parašė, kad reikia pasikalbėti, bet po to, kai po kažkelinto egzamino perlaikymo jos atvyko, dėstytojas pasakė, jog jis turėjo omeny pasikalbėti elektroniniu būdu, o ne „akis į akį“ ir davė suprasti, kad gali joms kaip nors padėti. Tai, kad dėstytojas V. K. gali joms padėti arba duodamas užduotis, arba tiesiog už tai, kad jos sumokės už teigiamą pažymį, suprato po to, kai jis parašė joms laišką. Jos prašė dėstytojo duoti užduotis, bet jis nesutiko, sakė, kad gali nutekėti informacija, tuomet visiems kitiems reikės duoti kitas užduotis. Iš šio atsakymo jos suprato, kad egzaminą galima išlaikyti tik už pinigus. Po susitikimo jis elektroniniu laišku parašė „galvokit, kiek jums tai gali kainuoti 9 panelėm“. Po to iš jos mobilaus telefono į dėstytojo telefoną buvo parašyta žinutė, kad pas mus liko ne 9, o 8 panelės. Į telefono SMS žinutę dėstytojas atsakė tą patį, tai yra „galvokit pačios, kiek tai gali kainuoti“. Suprato, kad dėstytojas turi omeny litus tai rašydamas. Tada jos pasiūlė jam 1000 litų ir gavo atsakymą, kad dar pusę tiek. Galiausiai susitarė dėl 1500 litų už išlaikytą egzaminą. Tuomet jos paklausė, ką gaus už tuos pinigus ir gavo atsakymą, kad tik penketus. Paklausus, ar tikrai gali pasitikėti ir kokias gali turėti garantijas, gavo iš dėstytojo atsakymą „jūs ką, manim nepasitikit“. Po to elektroniniu paštu jos paklausė, kaip turėtų tuos pinigus perduoti ir gavo atsakymą, kad visus pinigus reikia sudėti į vieną sąsiuvinį ir paduoti jam egzamino metu. Egzamino pabaigoje, kai jau visi išėjo, ji pinigus įdėjo į sąsiuvinį, kuriame sprendė užduotis, tą sąsiuvinį padavė dėstytojui V. K. ir pasakė, kad čia viskas, kaip susitarė. Dėstytojas linktelėjo galvą ir ji išėjo. Visas tarimasis vyko 8 panelių vardu, t.y. ji ir jos grupiokės J. S., J. S., D. K., E. U., N. S., I. B. ir D. D.. Dėstytojas V. K. žinojo, kas yra tos 8 panelės. Iš asmeninio J. S. elektroninio pašto siunčiamas žinutes V. K. matė ne visas, bet kai kurias skaitė. J. S. visas žinutes parodydavo ir perskaitydavo, nebuvo taip, kad tai būtų pastarosios asmeninis pokalbis su dėstytoju jų visų vardu. Byloje esančios išspausdintos žinutės yra surašytos iš jos telefono. Byloje esantis garso įrašas yra iš D. D. telefono. Į V. K. kreipėsi ne jos, o jis pats pirmas parašė į bendrą grupės paštą klausimą „ką su jumis daryti, panelės“. „Akis į akį“ susitikusios su V. K. buvo tik tą vieną kartą, o visi kiti susitikimai buvo tik per egzamino perlaikymus. Pinigai, kuriuos perdavė V. K., yra Specialiųjų tyrimų tarnybos, tikslios datos kada kreipėsi į STT neprisimena Po tų visų susirašinėjimų su V. K., kiek viskas kainuos, jos tiesiog norėjo sužinoti, ar buvo tokie atvejai tame fakultete, kad dėstytojai imtų kyšį. Jos nuėjo į studentų atstovybę ir vyresnių kursų studentai pasakė, jog tai jau ne pirmas kartas, kai pas dėstytoją V. K. tokie atvejai. Prievarta į STT jų niekas nevežė, bet jos suprato, kad jeigu „atsitrauks“, tai yra niekur nesikreips ir nieko nepasakos, tai gali baigtis blogai – vyresniųjų kursų studentai studentų atstovybėje pasakojo, kad buvo atvejis, kai dėstytojui V. K. už egzamino išlaikymą buvo duoti pinigai, tačiau vis tiek egzaminas buvo neišlaikytas. Tuomet jos pagalvojo, kad irgi gali neišlaikyti egzamino, nors ir susimokės.

Liudytoja J. S. apklausta teisiamajame posėdyje paaiškino, kad mokosi (duomenys neskelbtini) kurse. Viskas prasidėjo po to, kai antrą kartą neišlaikė matematikos egzamino pas dėstytoją V. K.. Dėstytojas į bendrą grupės elektroninį paštą parašė „kodėl panelės nesimokot matematikos, ką man dabar su jumis daryti“. Prasidėjo susirašinėjimas su dėstytoju dėl egzamino. Susirašinėjimas vyko ne tik iš grupės bendro elektroninio pašto, pats V. K. parašė, kad rašytų jam iš kito pašto. Iš grupės seniūnės E. B. telefono jos rašė dėstytojui, kai jau kalba ėjo dėl sumos, t.y. rašė viena, bet visos buvo šalia ir matė, ką rašo, kitos merginos viską žinojo. Dėstytojas V. K. parašė, kad pačios galvotų, kiek tai kainuos. Jos parašė, kad 1000 Lt. Ką atrašė dėstytojas neprisimena. Kai ėjo laikyti matematikos egzamino, jos žinojo, kad į sąsiuvinį bus įdėti pinigai ir tą sąsiuvinį seniūnė E. B. paduos dėstytojui V. K.. Pinigai buvo už tai, kad išlaikytų egzaminą, bet garantijos nebuvo, kadangi buvo girdėjusios kalbas, kad dėstytojas paims pinigus, bet egzamino jos neišlaikys. Neatsimena, kieno iniciatyva jos susitiko su dėstytoju V. K. vasario 20 d. prie (duomenys neskelbtini). Jos visos nusprendė ten nueiti, kai dėstytojas po egzamino joms parašė. Dėstytojas nustebo, kai jos atėjo, kadangi jis turėjo omeny, jog šnekėsis elektroniniu paštu. Jos parodymai, duoti STT tyrėjui, yra teisingi. J. S. pasiūlė dėstytojui duoti joms užduotis, bet dėstytojui šis pasiūlymas netiko, kaip jis aiškino, gali nutekėti informacija ir paskui reikės daryti naujas užduotis kitiems studentams. Neatsimena tiksliai, kas iš jų – ar jos, ar dėstytojas užmezgė kontaktą po susitikimo vasario 20 d.

Liudytojas J. C. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pagal susitarimą su dėstytoju V. K. jis į sąsiuvinį įdėjo pinigus už teigiamą egzamino įvertinimą. Su dėstytoju buvo susitarta elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis. Dėstytojas V. K. žinojo už ką bus perduoti pinigai, pastarasis ir nustatė 500 Lt sumą, ši suma buvo įvardinta skaičiais. Su dėstytoju buvo tartasi ir per tretįjį asmenį. Jam elektroniniu paštu buvo atsiųstos užduotys, buvo nurodyta jas išspręsti ir egzamino dieną įdėti į sąsiuvinį, kuriame būtų išspręstos egzamino metu pateiktos užduotys. Į tą sąsiuvinį turėjo būti įdėti ir pinigai ir už tai turėjo būti parašytas teigiamas įvertinimas. Taip ir įvyko. Apie pinigų sumą kalbėjo su grupiokais, kurie aiškino, kad tik tokiu būdu galima išlaikyti egzaminą, tą patį sakė ir antrakursiai.

Liudytoja M. B. apklausta teisiamajame posėdyje paaiškino, kad V. K. yra jos buvęs dėstytojas, o J. C. yra jos grupiokas. J. C. nesisekė matematikos dalykas ir jis norėjo išlaikyti egzaminą. Ji iš kitų studentų išgirdo kalbas apie galimus egzamino pas dėstytoją V. K. išlaikymo būdus ir papasakojo J. C., kad jis gali arba papildomai eiti pas dėstytoją, kad šis paaiškintų temą, kurios nesupranta, arba egzaminą galima išlaikyti už pinigus. J. C. ji pasakė, kad, kaip girdėjo iš kitų studentų kalbų, pinigų suma už egzamino išlaikymą galėtų būti nuo 200 Lt iki 500 Lt. Žino, kad J. C. pasinaudojo jos patarimu. J. C. su dėstytoju V. K. bendravo elektroniniais laiškais. Praeitais metais VGTU internetiniame puslapyje ji buvo radusi V. K. mobiliojo ryšio telefono numerį ir tą numerį perdavė J. C.. Su J. C. santykiai draugiški, jis pats pasisakė, kad su dėstytoju V. K. bendravo elektroniniais laiškais. J. C. jai nesakė, ką konkrečiai su dėstytoju susitarė ir kas įvyks, tai ji sužinojo tik po to, kai viskas įvyko.

Liudytoja F. K. apklausta teisiamajame posėdyje paaiškino, kad po šio įvykio jos sūnus V. K. jau du mėnesius kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Jis dėl šio įvykio labai išgyvena, tai buvo didelis smūgis jų šeimai. Nuo 18 metų sūnus buvo išleistas į Vilnių ir jie neturėjo jokių rūpesčių, praeitais metais jis apsigynė daktaro laipsnį, per 10 metų labai daug pasiekė. Jis pilnai suvokia, ką padarė ir ji mato, kad jo šitas poelgis iš tikrųjų jam padarė didelį poveikį bei mano, jog jis tikrai padarys tinkamas išvadas. Šiuo metu jis ieško mokytojo darbo (duomenys neskelbtini), gyvens pas juos namuose.

Iš 2009-03-10 tyrimo veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo užfiksuotas 2009-03-06 V. K. ir E. B. pokalbis, kuris vyko (duomenys neskelbtini), auditorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), po matematikos egzamino perlaikymo (t. 1, b.l. 19-20).

Iš 2009-03-06 asmens protokolo matyti, kad atliktos V. K. asmens kratos metu buvo rastas ir paimtas E. B. sąsiuvinis su užrašu „E. B. (duomenys neskelbtini)“, jame buvę 15 vnt. 100 Lt nominalo banknotai (viso 1500 Lt) bei 1 cento nominalo moneta, J. C. sąsiuvinis su užrašu „J. C. (duomenys neskelbtini)“, vokas, įdėtas į šį sąsiuvinį, ir jame buvę 2 vnt. 200 Lt nominalo banknotai ir 1 vnt. 100 Lt nominalo banknotas (viso 500 Lt), taip pat rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Motorola“ (t. 1., b.l. 128-129).

Iš 2009-03-07 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas 2009-03-06 V. K. asmens kratos metu paimtas E. B. sąsiuvinis bei jame buvę 15 vnt. 100 Lt nominalo banknotai, kurių numeriai sutampa su E. B. STT išduotais apžiūrėtais bei pažymėtais 100 Lt vertės banknotais (t. 1, b.l. 32-34, 130 - 153). Pinigai (1500, 01 Lt) perduoti saugoti Specialiųjų tyrimo tarnybos Finansų skyriui (t. 1, b.l. 163-164).

Iš 2009-03-07 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2009-03-06 V. K. asmens kratos metu paimtas J. C. sąsiuvinis, tarp jo lapų rastas baltos spalvos vokas, bei jame rasti du 200 Lt nominalo banknotai bei vienas 100 Lt nominalo banknotas (t.1, b.l. 130-153). Pinigai (500 Lt) perduoti saugoti Specialiųjų tyrimo tarnybos Finansų skyriui (t. 1, b.l. 163-164).

Iš 2009-03-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog E. B. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung C130“ su įdėta SIM kortele, kurio apžiūros metu nustatyta, jog telefono atmintyje yra įvestas V. K. mobiliojo telefono numeris bei telefono registre „Gautos žinutės“ yra išsaugotos 2009-02-24 iš V. K. gautos trumposios žinutės (t. 1, b.l. 39 - 41).

Iš 2009-03-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. D. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „LG KE800“, kurio apžiūros metu nustatyta, jog telefono atmintyje yra išsaugotas 2009-02-20 D. D., J. S., E. B., J. S., D. K. ir N. S. pokalbio su V. K. garso įrašas (t.1, b.l. 49, 50). Įrašas perkeltas į kompaktinį diską ACME CD-R, 52x80 min/700 MB ir saugomas prie bylos. 2009-03-17 nurodyto kompaktinio disko apžiūros metu padaryta pokalbio išklotinė (t.1, b.l. 52-57).

Iš 2009-03-13 apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta J. S. elektroninio pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra, kurios metu nustatyta, kad joje yra išsaugoti laiškai siųsti V. K., adresu „(duomenys neskelbtini)“ bei V. K. siųsti laiškai J. S. apie egzamino perlaikymo, pinigų reikalavimo ir perdavimo aplinkybes (t.1, b.l. 61-70).

Iš 2009-03-13 apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta elektroninio pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra, kurios metu nustatyta, kad joje yra išsaugotas adresatas V. K. bei jo elektroninio pašto adresas „(duomenys neskelbtini)“ (t.1, b.l. 71).

Iš 2009-03-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. C. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung D500“ su įdėta SIM kortele, kurio apžiūros metu nustatyta, jog telefono atmintyje yra išsaugotas M. B. telefono numeris ir iš M. B. 2009-03-03 gautos trumposios žinutės dėl matematikos egzamino perlaikymo aplinkybių (t.1, b.l. 87, 88).

Iš 2009-03-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. C. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung X600“ su įdėta SIM kortele, kurio apžiūros metu nustatyta, jog telefono atmintyje yra išsaugotas V. K. mobiliojo ryšio telefono numeris bei V. K. siųstos ir iš V. K. gautos trumposios žinutės apie egzamino perlaikymo aplinkybes (t.1, b.l. 90, 91).

Iš 2009-03-09 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas 2009-03-06 asmens kratos metu pas V. K. rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Motorola“ ir nustatyta, jog telefono atmintyje yra išsaugotos iš J. C. gautos ir J. C. siųstos trumposios žinutės (t. 1, b.l. 154-156).

Iš 2009-03-07 apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta V. K. elektroninio pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini),“ apžiūra, kurios metu nustatyta, jog joje yra išsaugoti iš J. S. gauti ir V. K. J. S. siųsti laiškai, iš (duomenys neskelbtini) grupės studentų bendros elektroninės pašto dėžutės gauti ir V. K. į šią pašto dėžutę siųsti laiškai, bei iš J. C. gauti ir J. C. siųsti laiškai, susiję su matematikos egzamino perlaikymo ir pinigų reikalavimo aplinkybėmis (t. 1, b.l. 177-186).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis V. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo ir turėdamas atitinkamus įgaliojimus, tarp jų ir pareigą teisingai įvertinti (duomenys neskelbtini) studentų žinias, susitarė priimti ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – teigiamų perlaikomo matematikos egzamino įvertinimo balų parašymą aštuonioms (duomenys neskelbtini), studentėms bei (duomenys neskelbtini) studentui J. C.. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. K. objektyviai egzaminų rezultatų nevertino ir neketino vertinti – tai įrodo kaltinamojo elektroniniu paštu išsiųstos egzaminų užduotys J. C., trumpąja SMS žinute į E. B. mobiliojo ryšio telefoną išsiųstas pažadas parašyti penketus (t. y. teigiamai įvertinti egzaminą). Dėl šių priežasčių kaltinamojo veika abiem atvejais kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nes buvo susitarta priimti kyšį ir kyšis priimtas už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo susitarimo priimti kyšį momento, tačiau byloje nustatytas ir kitas alternatyvus nusikaltimo sudėties požymis - kyšio priėmimas, todėl kaltinamajam pagrįstai inkriminuoti du alternatyvūs BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos sudėties požymiai – susitarimas priimti kyšį ir kyšio priėmimas. Kaltinamojo padarytos veikos pilnai atitinka du savarankiškus nusikaltimus – nors susitarimas priimti kyšį ir kyšio priėmimas buvo atliekamas išoriškai panašiais veiksmais (tiek su aštuoniomis Pramonės inžinerijos 08-7 grupės studentėmis, tiek su J. C. vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, nurodytas tas pats pinigų perdavimo būdas – spręstų užduočių sąsiuviniuose), tačiau kiekvienu atveju kaltinamasis veikė skirtinga tyčia, skiriasi nusikalstamos veikos baigtumo (susitarimo priimti kyšį) momentas, kyšio suma (nusikaltimo dalyko vertė). Todėl kaltinamojo V. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuoti kaip realioji nusikaltimų sutaptis pagal BK 225 straipsnio 2 dalį

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, spręsdamas kaltinamojo V. K. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti du apysunkiai nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šių padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam V. K. švelniausią BK 225 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą. Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė dirbdamas aukštosios mokyklos (universiteto) pedagogo (lektoriaus) darbą. Aukštosios mokyklos dėstytojui, kaip vykdančiam svarbią visuomeninę funkciją asmeniui, keliami aukšti etikos ir moralės reikalavimai. Todėl nusikalstamų veikų, susijusių su kyšininkavimu, padarymas vykdant darbines funkcijas yra nesuderinamas su pedagogo darbu. Atsižvelgiant į kaltinamojo gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų, kritišką savo poelgių vertinimą kaltinamajam V. K. skirtinas mažesnis už BK 45 straipsnyje numatytą laikotarpio, kuriam gali būti atimta teisė dirbti pedagoginį darbą, vidurkį bausmės terminas.

Anksčiau išvardyti argumentai neteikia pagrindo tenkinti kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymėtina, kad šis prašymas negali būti patenkintas ir dėl to, kad byloje nenustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Viena tokių sąlygų yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008 išaiškino sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką prasmę („Teismų praktika“ Nr. 29, P. 351-355). Pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, asmuo gali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jei jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Tuo tarpu, kaip buvo pasisakyta anksčiau, kaltinamojo V. K. padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealiąją, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

500 litų, saugomi Specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje, kuriuos kaip kyšį kaltinamajam V. K. perdavė J. C., konfiskuotini (BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kitų daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. K. už susitarimą priimti 1 500 litų kyšį ir kyšio priėmimą pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti atėmimu teisės dirbti pedagoginį darbą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

V. K. už susitarimą priimti 500 litų kyšį ir kyšio priėmimą pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti atėmimu teisės dirbti pedagoginį darbą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę V. K. paskirti atėmimą teisės dirbti pedagoginį darbą dvejiems metams.

Į paskirtą bausmę įskaityti V. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2009-03-06 20.05 val. iki 2009-03-07 15.30 val. (vieną dieną).

500 litų (2 vnt. 200 Lt nominalo banknotų, 1 vnt. 100 Lt nominalo banknotą), saugomus Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje, konfiskuoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 500 litų (15 vnt. 100 Lt nominalo banknotų, saugomus Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Specialiųjų tyrimų tarnybai.

1 cnt. nominalo monetą, rastą E. B. sąsiuvinyje ir saugomą Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtai savininkei E. B..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, rastą ir paimtą 2009-03-06 V. K. asmens kratos metu J. C. sąsiuvinyje, kuriame buvo įdėti 500 Lt, vaizdo kasetę Panasonic MiniDV, kompaktinį diską Maxelll CD-R 80, Nr. 07-1-504-09 (1), kompaktinį diską ACME CD-R, 52x80 min/700MB, Nr. 07-1-504-09 (1), laikomus voke, užantspauduotame Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos antspaudais - saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.