Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-680-919/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-23
Bylos Nr.
1S-680-919/2019
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00314-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-680-919/2019
Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00314-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Jaliniausko ir Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. (toliau – A. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį, kuriuos jis buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 144 straipsnį ir 281 straipsnio 6 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, 65 straipsniu, paskirta 6 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2014 m. liepos 28 d. ir 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė 6 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. (bausmės pradžia – 2014 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 12 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu netaikyti nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrįsto pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nevykdo individualaus socialinės reabilitacijos plano.

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, nuteistojo A. J. skundą atmetė dėl Komisijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas sprendė, jog nuteistasis A. J. nevykdo individualaus socialinės reabilitacijos plano, o tai reiškia, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam nėra objektyvaus pagrindo.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis A. J. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismų praktikoje įtvirtinta, jog svarstymas drausminėje komisija nėra nubaudimas drausmine tvarka.

Atsiliepimas

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė atsiliepimu į nuteistojo skundą prašo jo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį. Atsiliepime prokurorė nurodo, jog nuteistasis A. J. nevykdo vienos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės bei Komisijos rekomendacijų, kadangi padarė pažeidimą, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu sistemingai pažeidinėja pataisos namų vidaus tvarkos taisykles. A. J. 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis bei 2019 m. gegužės 30 d. buvo svarstytas drausmės komisijoje. Ta aplinkybė, kad nuobauda A. J. nebuvo paskirta, fakto, kad nuteistasis nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, nepaneigia.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimo medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir nuteistojo skundo argumentais, sutinka su nutartyje padaryta išvada, kad taikyti lygtinį paleidimą A. J. nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, jog A. J. individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos šios priemonės – nedaryti teisės aktų pažeidimų, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir tęsti darbinę veiklą pataisos namuose. 2019 m. gegužės 30 d. nuteistasis A. J. padarė vidaus tvarkos pažeidimą – nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, nuobauda skirta nebuvo, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje (24 b.l.). Taigi, iš aukščiau paminėtų duomenų darytina išvada, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos vienos priemonės. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog tiek Komisija, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog A. J. laisvės atėmimo bausmės metu nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, todėl nėra formalaus lygtinio paleidimo pagrindo.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu palaiko socialinius ryšius su šeima, pataisos namuose dirbti sutiko nuo pat atvyko į įstaigą, šiuo metu dirba UAB „G.M.“, bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo elektriko ir staliaus specialybes, galimo lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamąją vietą pas tėvus ir dirbtų pas ūkininką V. L., atlygino dalį priteistų civilinių ieškinių, 4 kartus skatintas, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, nuo (duomenys neskelbtini) suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų į namus, buvo suteikta teisė atostogų metu 10 dienų parvykti į namus, grįždavo laiku, pažeidimų nepadarė. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau vien jų nepakanka sprendžiant, ar nuteistojo pažanga pataisos proceso metu buvo akivaizdi ir jau šiuo metu sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. J. 4 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles (du kartus už labai šiurkštų vidaus tvarkos pažeidimą – alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą), iš jų 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi.

11. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (44 balai pagal „OASys“ metodiką), tačiau nuo paskutinio vertinimo (2017 m. gruodžio 21 d.) rizikos balas sumažėjo tik 1 balu (buvo 45 balai). Be to pažymėtina ir tai, jog minėtų vertinimų metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 20 balų, o tai reiškia, kad didžioji dalis balų (24 balai) yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. jie gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju toks didelis dinaminių balų skaičiaus egzistavimas ir šio skaičiaus minimalus mažėjimas, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo A. J. daroma pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo pradinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki paskutinio vertinimo 2019 m. liepos 8 d., nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo tik 5 balais.

12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas A. J. nėra pirmasis, praeityje jis teistas du kartus (už vieno nesunkaus ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą). Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už vieno sunkaus ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Darant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad praeityje A. J. apgalvodavo ne visas savo elgesio pasekmes, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog asmuo praeityje nevengė rizikingų situacijų, jų neignoruodamas net ir po kelių teistumų, kas nuteistąjį iš esmės charakterizuoja neigiamai.

13. Iš nuteistojo A. J. skundo turinio matyti, kad nuteistasis per Komisijos skirtą laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, todėl yra formalus pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą. Iš teismui pateiktos 2019 m. liepos 1 d. pažymos apie nuteistojo A. J. pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog A. J. padarė keturis nustatytos vidaus tvarkos pažeidimus, tris kartus buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Tačiau šiame kontekste pritartina A. J. skundo argumentui, jog BVK 142 straipsnyje tokios drausminės nuobaudos rūšies, kaip svarstymas drausminėje komisijoje, nenumatyta. Šiuo atveju apygardos teismas sutinka, kad svarstymas drausminėje komisijoje nėra nuobauda, tai prilyginama prevencinei priemonei, kuria siekiama koreguoti nuteistojo elgesį, tačiau tai nepaneigia paties pažeidimo padarymo fakto, nepaneigia ir nesudaro pagrindo jo elgesį laikyti nepriekaištingu. Kiekvienas bausmės atlikimo vietos režimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymą buvo skirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, tai leidžia pagrįstai abejoti ar nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo atveju nuteistasis laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų pareigų, t. y. probacijos sąlygų.

14. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. J. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisAlgirdas JaliniauskasAurelijus Rauckis