- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-13
- Bylos Nr.
- 2S-2274-343/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13545-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19620-329/2010 pagal pareiškėjo R. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Virginijui Kučinskui, R. J. dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 20 d. nutartimi (b.l. 40-44) atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2010 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo sumos nustatymo, priteisė iš pareiškėjo trečiajam asmeniui R. J. 300 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą, priteisė iš pareiškėjo valstybei 10 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nustatė šalių neginčijamas faktines aplinkybes, jog antstoliui vykdyti buvo pateiktas 1999 m. gruodžio 14 d. vykdomasis raštas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo, jog išlaikymo suma nustatyta dalimi nuo pareiškėjo pajamų - 1/3 pajamų iki pirmoji dukra sulauks pilnametystės ir 1/4 pajamų už laikotarpį iki antrosios dukters pilnametystės. Teismas taip pat nustatė, jog konkrečią išlaikymo įsiskolinimo sumą - 151025,47 Lt - ginčijamu patvarkymu antstolis apskaičiavo remdamasis su išieškotojos prašymu pateiktais duomenimis apie pareiškėjo pajamas. Kadangi Jungtinių Amerikos Valstijų teismo sprendimas, kuriuo nustatyta išlaikymo įsiskolinimo 2009 m. vasario 17 d. suma, nėra pripažintas Lietuvoje, teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo argumentą, jog antstolis privalėjo atsižvelgti į šiame sprendime nurodytą išlaikymo įsiskolinimo sumą. Teismas atmetė ir pareiškėjo argumentą, jog antstolis be pagrindo rėmėsi jo pajamų dydžiu, nesumažindamas jų privalomų mokesčių suma, nurodydamas, kad pareiškėjas pats nevykdė pareigos bendradarbiauti su antstoliu, per antstolio nustatytą terminą nepateikė informacijos apie privalomų mokesčių sumas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 47-49) pareiškėjas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. spalio 20 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis be pagrindo nevykdė įstatymo reikalavimo išieškotinas sumas apskaičiuoti iš pajamų atimant mokėtinų mokesčių sumas. Pareiškėjui nevykdant įpareigojimo pateikti duomenis apie mokėtinų mokesčių sumas, antstolis galėjo taikyti CPK numatytas procesinio poveikio priemones, o ne ignoruoti įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi formaliu nesikreipimo dėl JAV teismo sprendimo pripažinimo faktu, nesivadovaudamas CPK įtvirtinta taisykle, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių iš naujo įrodinėti nebereikia. Kadangi išieškotoja pati kreipėsi į JAV teismą, teismo sprendimą pateikė antstoliui į vykdomąją bylą, priėmė dalį JAV teismo sprendime nurodytos sumos, bendros išlaikymo įsiskolinimo sumos apskaičiavimas, neatsižvelgiant į aptartas aplinkybes, yra nepagrįstas. Pareiškėjas nesutinka ir su iš jo trečiajam asmeniui priteista atstovavimo išlaidų atlyginimo suma, kuri, atsižvelgiant į tai, jog advokatė nesurašė jokio procesinio dokumento, dalyvavo viename šiek tiek daugiau nei dvi valandas trukusiame teismo posėdyje, viršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintą maksimalų rekomenduotiną dydį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 54) suinteresuotas asmuo antstolis Virginijus Kučinskas, visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, prašo skundą atmesti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. J., sutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir papildomai nurodo, kad pats pareiškėjas pažeidžia sąžiningo bendradarbiavimo pareigą nepateikdamas antstoliui duomenų apie mokėtus mokesčius, piktnaudžiaudamas savo teisėmis siekia vilkinti vykdymo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija atskirąjį skundą išnagrinėjo neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.
Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl įsiteisėjusiu kitos valstybės teismo procesiniu sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių įtakos Lietuvos Respublikoje vykstančiam vykdymo procesui. Vadovaujantis CPK 586 str. 1 d., vykdymo proceso veiksmai atliekami vykdomojo dokumento pagrindu. Nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas yra Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 14 d. vykdomasis raštas. Pareiškėjo nurodomas JAV teismo sprendimas ne tik kad nėra vykdomas nagrinėjamoje byloje, jis nėra CPK 809 -812 str. nustatyta tvarka pripažintas, todėl negali būti vykdomas. Atmestinas ir pareiškėjo argumentas, jog užsienio valstybės teismo sprendime nurodytos faktinės aplinkybės pačios savaime sukūrė tam tikras antstolio pareigas. Pirmiausia, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog JAV teismo priimtas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio vykdomo teismo sprendimo vykdymu, jo pakeitimu ar panaikinimu. Antra, pareiškėjo cituota įrodinėjimo pareigą reglamentuojanti CPK 182 str. 2 p. nuostata, jog pakartotinai neįrodinėjamos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat sietina su oficialiame, laikantis teisės aktų reikalavimų priimtame, įsiteisėjusiame teisminės institucijos procesiniame dokumente nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra ir skirta tam, kad būtų nustatoma sprendimą priėmusio teismo kompetencija, esminių proceso reikalavimų laikymasis, taip pat sprendimo įsiteisėjimo faktas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog, nesant kreipimosi dėl pareiškėjo nurodyto JAV teismo sprendimo pripažinimo ir atitinkamo Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo, nėra jokio teisinio pagrindo remtis minėtame dokumente nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis CPK 182 str. 2 p. prasme. Esant minėtoms aplinkybėms antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo vykdymo procese remtis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, todėl išlaikymo įsiskolinimo sumą pagrįstai skaičiavo jam vykdyti pateiktame vykdomajame dokumente nurodyta tvarka.
Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad antstolis be pagrindo išlaikymo įsiskolinimo sumą apskaičiavo neatimdamas iš pareiškėjo gautų pajamų jo mokėtinų mokesčių sumos. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog CPK 735 str., kuriuo remiasi pareiškėjas, reglamentuoja ne teismo sprendimo turinį, bet vykdant teismo sprendimą iš konkretaus šaltinio - darbo užmokesčio - išieškotinų sumų ribas, todėl ši teisės norma nėra susijusi su antstolio atliktu vykdymo proceso veiksmu. Dėmesys taip pat atkreiptinas į tai, jog CPK 2 str. įtvirtintų civilinio proceso tikslų - ginti pažeistas materialiąsias subjektines asmenų teises, kiek įmanoma greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių - įgyvendinimas susijęs ir su operatyvaus vykdymo proceso užtikrinimu. Šiems tikslams įgyvendinti CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, padėti vykdymo proceso dalyviams ginti jų teises ir teisėtus interesus. Vykdydamas šią pareigą antstolis turi valdingo pobūdžio įgaliojimus (CPK 585 str.), suderintus su procesinėmis išieškotojo ir skolininko pareigomis (CPK 42 str. 5 d., 640, 644 str.). Išlaikymo įsiskolinimo sumą pareiškėjas ginčija ta apimtimi, jog iš jo gautų pajamų sumos nebuvo atimti sumokėti mokesčiai. Kaip matyti iš prie bylos pridėtos vykdomosios bylos medžiagos, pareiškėjui buvo įteiktas patvarkymas dėl informacijos apie pajamas bei sumokėtus mokesčius pateikimo. Nei per antstolio nustatytą terminą, nei su teismui teiktu skundu ar apeliacinės instancijos teismui teiktu atskiruoju skundu pareiškėjas nepateikė ne tik duomenų apie jo sumokėtus mokesčius, bet ir įrodymų, jog jis kreipėsi dėl tokių duomenų gavimo iš atitinkamų institucijų, todėl jo argumentas, jog, priimant ginčijamą patvarkymą, nebuvo atsižvelgta į jo sumokėtus mokesčius, atsižvelgiant į tai, jog šiuos duomenis antstoliui galėjo pateikti tik jis pats, neturėdamas šių duomenų antstolis neturėjo jokių objektyvių pagrindų pajamų, nuo kurių skaičiuotinas išlaikymo įsiskolinimas, dydžiui mažinti, vertintinas kaip akivaizdus vykdymo proceso vilkinimas, t.y. piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, sukuriantis teisines pasekmes. Aplinkybė, jog pareiškėjas, nenurodydamas jokios svarbios priežasties nepateikė jokių įrodymų apie jo sumokėtus mokesčius, leido antstoliui, kuris įgyvendindamas savo pareigas gali remtis tik į bylą pateiktais objektyviais duomenimis, įsiskolinimo sumą apskaičiuoti remiantis oficialia pareiškėjo pajamų suma.
Įvertinusi tai, kas nurodyta, atsižvelgdama į tai, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje dėl antstolio veiksmų vertinamas konkretaus antstolio atlikto vykdymo proceso veiksmo pagrįstumas ir teisėtumas atsižvelgiant į šio veiksmo atlikimo metu egzistavusias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nei skunde, nei apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos pagrindu skundžiamą antstolio patvarkymą pripažinti neteisėtu ir panaikinti.
Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš jo priteisė per didelį atstovavimo išlaidų atlyginimą suinteresuotam asmeniui R. J.. Vadovaujantis Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų 8.18, 9 p., rekomenduojama maksimali atlygintina išlaidų už atstovavimą 2 val. 10 min. teismo posėdyje suma yra 240 Lt. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi priteisė 60 Lt daugiau, tokia teismo išvada pati savaime negali būti vertinama kaip nepagrįsta, kadangi minėtas Teisingumo ministro įsakymas yra rekomendacinio pobūdžio, neužkertantis kelio teismui atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes (rekomendacijų 11 p.). Tuo atveju, kai advokatas ruošia procesinius dokumentus, ministro nustatyta atlygintina išlaidų suma už dalyvavimą teismo posėdyje laikytina pakankama, tuo tarpu dalyvaujančiam byloje asmeniui kreipiantis į advokatą teisinės pagalbos, kuri apsiribotų vien tik atstovavimu teismo posėdyje, būtina atsižvelgti į tai, jog kokybiškam atstovavimui reikalingas pasiruošimas, todėl ir atlygintinų išlaidų suma gali būti didesnė.
Visus atskirojo skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, iš pareiškėjo valstybei priteistinas apeliacinės instancijos teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16,95Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.